- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-1337-42/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Burdulis (pirm.), Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- Z.B.
- Atsakovas
- E.P.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 15 notarų biuras, notarė Lolita Vičinienė
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
- Kategorijos
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei, dalyvaujant ieškovei Z.B., jos atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovo atstovui advokaui Povilui Jegorovui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovui E.P., tretysis asmuo – Kauno miesto 15 notarų biuras, notarė Lolita Vičinienė dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, nekilnojamojo turto grąžinimo , ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, kuriuo prašė nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, grąžinti nekilnojamąjį turtą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas yra jos anūkas, kuriam padovanojo dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos. Šią sutartį sudarė 1999 m. birželio mėnesį, tačiau jau 3 metus atsakovas ja nesirūpina, todėl ji priversta gyventi Utenoje pas anūkę, nes dukra, gyvenanti Vilniuje taip pat prastos sveikatos, ja pasirūpinti negali. Utenoje nė karto jos neaplankė, o ir gyvenant Kaune blogai prižiūrėjo, retai atnešdavo vandens, malkų, todėl viską tekdavo daryti pačiai. Kadangi ja netinkamai rūpinasi, todėl nori panaikinti susitarimą dėl išlaikymo, o atsakovas jai turėtų sugrąžinti dovanotą nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, jog nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovas netinkamai rūpinosi senole t.y. netinkamai vykdė sutartyje numatytas sąlygas. 1999-06-02 sutartyje nebuvo numatyta, kad ieškovė turi gyventi Kaune, todėl teismas sprendė, jog ji savarankiškai gali pasirinkti gyvenamąją vietą, o tai netrukdo jai laisvai judėti. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, jog ieškinys nėra įrodytas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. įstatymų leidėjas rentos gavėjo teisės sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nesieja su tokiomis sąlygomis kaip rentos gavėjo sveikatos būklė, galėjimas savimi pasirūpinti, lėšų turėjimas ar neturėjimas, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog 2006 m. vasarą apeliantė buvo savarankiška, galėjo savimi pasirūpinti, teisinės reikšmės neturi. Teismo argumentas, jog atsakovas remontavo ginčo statinį, taip pat teisiškai nereikšmingas, nes nuo 1999 m. atsakovas yra turto savininkas ir privalo juo rūpintis.
2. teismas neįvertino liudytojos S. P. , pas kurią nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2006 m. liepos mėn. gyveno apeliantė, parodymų, kuri nurodė, kad per šį laikotarpį atsakovas ją buvo aplankęs tik du kartus, o tai negali būti vertinama kaip tinkamas rentos mokėtojo pareigos išlaikyti iki gyvos galvos vykdymas. Be to, teismo posėdžio metu pats atsakovas pripažino, jog nuo 2006 m. neteikia jokio išlaikymo apeliantei ir negalėjo paaiškinti kaip ketina ir ar ketina vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ateityje, nes išsikėlė gyventi į naują butą. Teismas neįvertino liudytojų O.S.B., R. V. , R.V parodymų, kurie nurodė, jog atsakovas apeliantės išlaikymui neskyrė lėšų, nepirko vaistų, maisto, drabužių, neteikė jokios pagalbos. Teismas sprendime nenurodė, kodėl remiasi vien tik atsakovo kviestų liudytojų parodymais.
3. CK 6.217 str. 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, jog apeliantė, kaip rentos gavėja, perleidusi didelės vertės nekilnojamąjį turtą, iš esmės negavo to, ko tikėjosi sudarydama sutartį, t.y. pilno išlaikymo. Be to, teismas neanalizavo aplinkybių, kodėl atsakovas savo prievolės nevykdė, ir ar prievolė nebuvo vykdoma tyčia ar dėl neatsargumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Išlaikymo iki gyvos galvos teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso XXVI skyriaus ketvirtojo skirsnio normos (6.460 - 6.464 straipsniai). Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį turtą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Nevykdant ar netinkamai vykdant šią pareigą gali būti padaroma žala rentos gavėjo sveikatai ar jo teisėtiems interesams. Civilinio kodekso 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Byloje nustatyta, kad 1999 m. birželio 2 d. tarp ieškovės Z. B. ir atsakovo E. P. buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kuria ieškovė perleido atsakovui 0,66 dalis gyvenamojo namo bei ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovas už gautą turtą įsipareigojo teikti pilną išlaikymą maistu, aptarnavimą, priežiūrą ligos atveju, pirkti vaistus, drabužius ir juos skalbti bei teikti kitą pilną išlaikymą.
Apylinkės teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir ieškinį atmetė (CPK 178 str.). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2004 m. birželio 29 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje J.Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., nurodė, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, ar nukentėjo šalies asmeniniai interesai, dėl kokių priežasčių nebuvo įgyvendinti pagrįsti nukentėjusios šalies lūkesčiai. Rentos gavėjo būtiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, nes laiku negavus reikiamos materialinės paramos ar paslaugų, rentos gavėjo interesams gali būti padaryta didelė žala, todėl toks sutarties pažeidimas laikytinas esminiu.
Ieškovės paaiškinimu, liudytojų S. P. , O.S.B., R. V. , R.V. parodymais nustatyta, kad atsakovas nuo 2005 m. vasario mėn. ieškovės išlaikymui lėšų neskyrė, taip pat neteikė kitų jai būtinų paslaugų, su ja kartu negyveno, nes turi kitą butą, todėl ieškove rūpinosi kiti giminaičiai. Byloje nustatyta, kad atsakovas už gautą nekilnojamąjį turtą įsipareigojo ieškovę išlaikyti iki gyvos galvos : teikti pilną išlaikymą maistu, aptarnavimą, priežiūrą ligos atveju, pirkti vaistus, drabužius ir juos skalbti bei teikti pilną išlaikymą. Tokio pobūdžio įsipareigojimai yra kasdienio pobūdžio, todėl turi būti vykdomi nuolat, o ne epizodiškai, juolab, kad ieškovė yra 95 amžiaus, neįgali ir jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b.l.62-63), todėl įvertinus ir atsakovo liudytojų A. P. , I. B. , R. V. , K. K. , G. N. kt. parodymus negalima laikyti, kad atsakovas prisiimdamas nuolatinės priežiūros prievolę, ją tinkamai vykdė.
Kolegijos nuomone, kritiškai vertintinas atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas – pažyma, jog atsakovas dėl ieškovės slaugos nuo 2005 m. gegužės 30 d. iki birželio 12 d. atostogavęs, nes atostogų paskirtis nurodoma tik paties atsakovo prašyme V. B. firmai „Laverna“, tačiau įrodymų apie tokio turinio prašymo įteikimą darbdaviui, nepateikta (b. l .114,123)
Be to, iš sutarties turinio matyti, kad atsakovas taip pat prisiėmė įsipareigojimą teikti ieškovei pilną išlaikymą, kurio vieno mėnesio vertė pagal CK 6.461 str.2 d. nuostatas negali būti mažesnė už vieną minimalią algą (šiuo metu 700 Lt), tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovas įstatymu nustatyto dydžio išlaikymą būtų teikęs.
Pažymėtina, kad atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė prarado juo pasitikėjimą, kas išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose yra būtina.
Kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus, atsakovo padaryti pažeidimai laikytini esminiais, todėl apylinkės teismo sprendimas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinys tenkintinas, sutartis nutrauktina (CK 6.464 str.2 d., CPK 330 str.)
Ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei išlaidos advokato pagalbai atlyginti.(CPK 88 str.,98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Apeliacinį skundą tenkinti. Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Nutraukti 1999 m. birželio 2 d. sudarytą tarp Z. B. (a.k(duomenys neskelbtini) ir E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 66/100 dalių gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, unikalus numeris 1993-4017-0063, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo iki gyvos galvos sutartį (registro Nr. 2-2292). Grąžinti šį nekilnojamąjį turtą Z.B., įpareigojant atsakovą grąžinti nuosavybę patvirtinančius dokumentus.
Priteisti iš atsakovo E. P. (a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei Z. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1700 (vieną tūkstantį septynis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 323 (tris šimtus dvidešimt tris litus) žyminio mokesčio ir 60,50 (šešiasdešimt litų 50 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.