Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, romas, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas: 2017 m. birželio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 12 mėnesių ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas bei 12 mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti mokslus, būti vaikų globos namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val. bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2017 m. gegužės 29 d. apie 16.00 val. Klaipėdos vaikų globos namuose ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš kambario pagrobė N. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Asus Zenfone“, kurio vertė 200 Eur.

Kaltinamasis M. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad įvykio aplinkybių neprisimena, tik prisimena, kad pavogė telefoną, kurį vėliau pardavė už 30 eurų. Nurodė, kad nežino, kodėl taip pasielgė, patikslino, kad žinojo, kad telefonas yra ne jo, tačiau jį paėmė, nes reikėjo. Pažymėjo, kad nesutinka su civiliniu ieškiniu, nurodė, kad prašoma priteisti 200 eurų suma yra per didelė, nes telefonas buvo nenaujas, sudaužytas. Savo veiksmus vertino blogai, gailisi. Pažymėjo, kad tai ne pirmas toks jo poelgis, anksčiau elgėsi negerai, todėl šiuo metu gyvena vaikų socializacijos centre.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. P. parodė, kad 2017 m. gegužės 14 d. ji savo mobiliojo ryšio telefoną dviem savaitėm paskolino sesei S. P., gyvenančiai ,, (duomenys neskelbtini)“ vaikų globos namuose. 2017 m. gegužės 29 d. apie 15.30 val. globos namų nerakinamame kambaryje, kuriame nieko nebuvo, sesuo padėjo įkrauti jos paskolintą telefoną. Apie 16.15 val. grįžusi sesuo pamatė, kad mergaičių kambaryje, kuriame krovėsi telefonas, stovi M. M., kuris taip pat gyvena vaikų globos namuose. Jis, pamatęs, kad jos sesuo įeina į kambarį, pasižiūrėjo pro langą, o jai paklausus „ką čia darai“, nieko neatsakęs greitai išėjo. Tuomet jos sesuo pamatė, kad ant lovos, kur krovėsi telefonas, jo jau nebebuvo. Sesuo iš karto nuėjo pas ,, (duomenys neskelbtini)“ vaikų globos namų socialinę darbuotoją I. Š. pasakyti, kad nebeturi telefono. Tuo pat metu M. M. greitai išbėgo iš vaikų globos namų. I. Š. dar M. M. prašė sustoti, nebėgti, tačiau jis šoko per lauke esančią tvorą ir išbėgo. Ji, jos sesuo ir socialinė darbuotoja įtaria, kad tai M. M. pavogė jai priklausantį telefoną, kadangi, pasak I. Š., toks vagystės atvejis su M. M. nebe pirmas. (b. l. 2).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja S. P. parodė, kad yra Klaipėdos vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ auklėtinė ir ten gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 14 d. jos sesuo N. P., kuri yra pilnametė ir gyvena atskirai, paskolino jai dviem savaitėm savo naudotą mobiliojo ryšio telefoną „Asus Zenfone“. Į minėtą telefoną ji įsidėjo savo SIM kortelę. 2017 m. gegužės 29 d. apie 15.30 val. grįžusi iš mokyklos į globos namus „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo į savo kambarį, kuriame gyvena viena, padėjo įkrauti minėtą telefoną ir išėjo į kompiuterių kambarį. Jos kambarys yra nerakinamas. Kompiuterių kambaryje buvo M. M.. Kai pamatė, kad M. M. išeina iš kompiuterių kambario, ji atsijungė nuo savo ,,Facebook“ paskyros, išjungė kompiuterį ir išėjo į savo kambarį. Savo kambaryje pamatė nuo lovos greit atsitraukiantį M. M.. Ant lovos ji buvo padėjusi krauti telefoną. Ji paklausė jo ,,ką čia darai?“, o jis atsakė, kad žiūri pro langą, apsisuko ir išėjo. Ji pažiūrėjo į vietą, kur buvo palikusi krautis telefoną, tačiau telefono ten nebebuvo. Tada greitai nuėjo pas auklėtoją ir pasakė, kad tikriausiai M. M. pavogė jos telefoną, nes jis vienintelis buvo jos kambaryje. Auklėtoja ėjo link M. M. sakydama „M., sugrįžk“, tačiau jis apsisuko ir pabėgo. (b. l. 27-30).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Š. parodė, kad dirba Klaipėdos vaikų globos namuose ,, (duomenys neskelbtini)“ socialine darbuotoja. 2017 m. gegužės 29 d. buvo savo darbo vietoje, maždaug apie 16.10 val. pas ją atėjo S. P. ir pasakė, kad ką tik jos kambaryje buvo M. M. ir po jo buvimo dingo jos telefonas. Kol S. P. jai tai pasakojo, M. M. greitai pasišalino iš grupės. Ji (I. Š.) greitai nubėgo M. M. iš paskos. M. M. jau buvo laiptinės pirmame aukšte, o ji - antrame. Ji liepė jam sustoti, o jis atsakė, kad turi reikalų ir išvažiuoja. Jai nulipus į pirmą aukštą iš lauko kaip tik parėjo du kitos grupės vaikai. Paklausus, ar šie nematė M. M., jie jai atsakė, kad ką tik matė, kaip M. M. lipo per tvorą. M. M. yra sunkaus būdo, vagia, vartoja psichotropines medžiagas, buvo paskambinęs numeriu 112 ir pranešęs, kad jų globos namuose (duomenys neskelbtini) kažkuriame pastate ir Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokykloje yra padėtas sprogmuo, jis nesilaiko jų globos namų taisyklių. Tuo metu, kai dingo S. P. mobiliojo ryšio telefonas, vaikų globos namuose buvo tik dvi 5 ir 7 metų mergaitės, ji, S. P. ir M. M.. (b. l. 34-37).

2017 m. gegužės 29 d. N. P. pareiškime nurodyta, kad 2017 m. gegužės 29 d. apie 16.15 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos sesuo S. P. ją informavo, kad iš jos kambario buvo pavogtas telefonas, kurį ji paskolino sesei. Pavogtas buvo telefonas Asus Zenfone“, juodos spalvos su auksiniu dangteliu, kurio vertė 200 eurų, IMEI (duomenys neskelbtini). Dėl telefono vagystės įtaria vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ auklėtinį M. M.. (b. l. 1-2).

2017 m. birželio 13 d. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atlikus pagrobto telefono „Asus Zenfone“ IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolę nustatyta, jog pagrobtu telefonu naudojosi V. Č., kuris telefonu paaiškino, jog tikslios datos nepamena, Žvejybos uoste Klaipėdoje sutiko nepažįstamą apie 25 metų vaikiną, kurio paprašė paskambinti, nes neturėjo savo telefono, tik SIM kortelę. Jis vaikino telefonu paskambino, išsiėmė savo SIM kortelę ir grąžino telefoną atgal vaikinui. Asmens, kuris davė telefoną paskambinti, nepažįsta. (b. l. 58).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. M. pagrobė N. P. priklausančio turto už 200 Eur, t. y. 2017 m. gegužės 29 d. apie 16.00 val. Klaipėdos vaikų globos namuose ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš kambario pagrobė N. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Asus Zenfone“, kurio vertė 200 Eur. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties teisme duoti parodymai, kuriais jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo nuoširdžiu prisipažinimu teisme, kurį patvirtino kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, tai - liudytojų parodymai, pareiškimas, tarnybinis pranešimas. Kaltinamojo M. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo M. M. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis pagrobė N. P. priklausantį turtą, kurio vertė 200 Eur. M. M. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad pagrobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu, parduodamas pagrobtą telefoną.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. M. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Anksčiau teistas vieną kartą, savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, kas rodo, jog savo elgesį vertina kritiškai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę – nors jis yra teistas vieną kartą, bet šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, į nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryta viena nesunki nusikalstama veika, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai šiuo atveju kaltinamojo M. M. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės įvykdymą, bus pasiekti M. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis mažesnis už šios bausmės vidurkį, numatytą BK 48 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir M. M. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

M. M. nusikalstamą veiką padarė prieš priimant 2017 m. birželio 7 d. nuosprendį (2017 m. gegužės 29 d.), todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2017 m. birželio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmė iš dalies atlikta pagal 2017 m. birželio 7 d. nuosprendį.

Įvertinus kaltinamojo M. M. asmenybę – yra nepilnametis, jam beveik 16 metų, (sukaks 2017 m. rugsėjo 23 d.), gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nors yra teistas vieną kartą, bet šią nusikalstamą veiką padarė dar būdamas neteistas, šiuo metu gyvena vaikų socializacijos centre, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtosios subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir dvylikai mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant per šį laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 7.00 val., tęsti mokslus ir nevartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje pareikštas nukentėjusiosios N. P. civilinis ieškinys dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 20). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pareikštas civilinis ieškinys yra logiškas ir pagrįstas, nors kaltinamasis su juo nesutiko, nurodydamas, kad telefonas buvo sudaužytas, tačiau nėra šį faktą patvirtinančių įrodymų, be to, pats kaltinamasis nurodė, kad telefonas veikė, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios N. P. naudai iš kaltinamojo M. M. priteistina 200 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinio kodekso 6.276 straipsnyje nurodyta, kad nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis neturi turto ir pajamų, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Nepilnametis kaltinamasis M. M. žalos padarymo metu buvo Klaipėdos vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ prižiūrimas, todėl už kaltinamojo elgesio kontrolę nepertraukiamai buvo atsakinga ši įstaiga. Ši globos institucija, priimdama nepilnametį, įsipareigojo, kad globos tikslai ir uždaviniai bus pasiekti, tinkamai vykdant Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų globos institucijai nustatytus įpareigojimus, privalėjo nepertraukiamai užtikrinti, kad nepilnamečio socializacijos darbas būtų efektyvus, bei imtis tinkamų priemonių, kad nepilnametis tinkamai elgtųsi. Aplinkybių, kad globos institucija nebūtų kalta dėl žalos padarymo, byloje nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiajai padarytos 200 Eur turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo M. M., o jam neturint turto ar pajamų, žalos išieškojimas nukreiptinas į jo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo Klaipėdos vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena su nepilnametės liudytojos S. P. apklausa, saugoma byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. M. (M. M.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir šiuo nuosprendžiu galutinę bausmę M. M. paskirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. birželio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 2017 m. birželio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos sumažintos 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės ir M. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal 2017 m. birželio 7 d. nuosprendį iki nuosprendžio šioje baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtosios subendrintos septynerių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi, paskirti M. M. auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, tęsti mokslus bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios N. P. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš M. M. 200 Eur (du šimtus eurų) N. P. naudai turtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiui kaltinamajam M. M. neturint turto ir pajamų, 200 Eur žalą išieškoti iš jo atstovo pagal įstatymą Klaipėdos vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną su nepilnametės liudytojos S. P. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.