Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alvyros Onos Kvaraciejūtės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A.V., a/k (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), LR piliečiui, neteistam, nevedusiam, II grupės invalidui, gyv. (duomenys neskelbtini), padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nužudė savo tėvą I. V. . O būtent: laikotarpyje nuo 2006-10-21 21 val. iki 2006-10-22 08.30 val., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, I. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, kojomis ir kumščiais A. V. sudavė savo tėvui I. V. nemažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą nosies srityje, daugybinius odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, daugybines kraujosruvas krūtinėje, pilve, galūnėse, plonosios žarnos plyšimą, hematomą plonosios žarnos pasaito bei užpilvaplėviniame tarpe, dėl ko nukentėjusysis I. V. 2006-10-23 02.30 val. mirė.

Tai, kad A. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. yra įrodyta šiais duomenimis:

Nukentėjusioji J. V. parodė, kad bute gyveno trise: ji, brolis A. V. ir tėvas I. V. . 2006-10-21 apie 19 val. ji išėjo į darbą, dirbo naktinėje pamainoje. I. V. ruošėsi eiti į pirtį, o A. V. tuo metu iš pirties grįžo, jie prasilenkė. A. V. buvo blaivus. Ji prašė tėvo neiti į pirtį, nes ten buvo dažnai geriami alkoholiniai gėrimai. Tėvas gėrė, su broliu barėsi, dažnai konfliktavo. Iš darbo ji grįžo 2006-10-22 ryte. Butas buvo tvarkingas, buteliai nesimėtė. Pastebėjo kraujo pėdsakus (jo buvo ant kilimėlio, lovoje, ant pagalvės), jautė alkoholio kvapą. Ji pagalvojo, kad I. V. ir A. V. susibarė. Pamatė tėvą gulintį lovoje. Jis buvo sumuštas, kraujas bėgo iš burnos, kaklas buvo mėlynas, ausis pamėlusi. Ji klausė tėvo, kas jį sumušė. I. V. pasakė, kad S. ir po to prarado sąmonę. Ji iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir policiją. Policininkas klausinėjo tėvo, kas jį sumušė. A. V. sakė, kad S. . Po to I. V. buvo išvežtas į ligoninę, kur 2006-10-23 mirė. Nukentėjusioji paliudijo, kad A. V. po tėvo (I. V. ) mirties tapo ramesniu. Grįžusi iš darbo ji A. V. klausė, kas tėvą sumušė, bet jis tylėjo, buvo pasimetęs, išsigandęs. Vėliau A. V. sakė, kad tėvo nemušė, tik vedė jį namo. Ji nepažįsta daugiau žmonių su vardu S. . Brolis A. V. yra protiškai atsilikęs, II grupės invalidas, nesimokė, nemoka nei rašyti, nei skaityti. Po įvykio A. V. ramus, jokios agresijos iš jo pusės nėra.

Liudytojas L. K. – policijos pareigūnas parodė, kad 2006-10-22 apie 8.00-9.00 val. buvo gautas iškvietimas, jog vyksta konfliktas. Nuvykęs nurodytu adresu pamatė pagyvenusį vyriškį, jis gulėjo lovoje. Jo (nukentėjusiojo) veidas buvo kraujuotas, patalynė kruvina. Kambaryje jautėsi alkoholio kvapas. Greitosios pagalbos medikė apžiūrėjo nukentėjusįjį, buvo nutarta jį nuvežti į ligoninę. Nebuvo galima suprasti, ką nukentėjusysis murmėjo. Jo dukra sakė, kad tėvą galėjo sumušti brolis. Dėl to paklaustas A. V. kažką murmėjo, bet nieko neaiškino, sėdėjo kambaryje. Jo veidas buvo normalus, nebuvo sumuštas.

Liudytoja A. G. paaiškino, kad ji dirba greitosios pagalbos felčere. Buvo gautas iškvietimas, nuvyko pas ligonį. Jis gulėjo ant lovos, buvo suspardytas, išspjovė krauju, buvo sąmoningas, dejavo, nieko nesakė. Dukra J. V. sakė, kad tėvą sumušė brolis. Liudytoja kaip medikė A. V. pažįsta nuo mažens. Parodė, kad jis svetimiems nebuvo agresyvus.

Liudytoja L. D. parodė, kad I. ir A. V. pažįsta. I. V. buvo agresyviai nusiteikęs A. V. atžvilgiu. Jis su A. V. bendravo negražiai, pastoviai jį provokavo. Sakė, kad A. V. jį užmuš.

Liudytojas N. F. paaiškino, kad I. ir A. V. pažįsta, santykiai buvo geri. I. V. buvo neblogas žmogus, bet S. (A. V. ) buvo negeras, jį pravardžiavo. Sakė, kad A. V. jį kada nors užmuš. Liudytojas parodė, kad vakare pas jį atėjo S. , paprašė palydėti (padėti nutempti) tėvą namo. Jis suprato, kad I. V. jau buvo sumuštas. Buvo vėlu, todėl jis atsisakė padėti.

Iš 2007-05-11 specialisto išvados Nr. KM 68/07 (01) matyti, kad I. V. padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda nosies srityje, daugybiniai odos nubrozdinimai ir kraujosruvos krūtinėje, pilve, galūnėse, plonosios žarnos plyšimas, hematoma plonosios žarnos pasaito bei užpilvaplėviniame tarpe. Visi sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais, tikėtina riboto paviršaus daiktais. Dėl savo kiekio ( daugybiniai) bei išdėstymo ( priekiniuose kūno paviršiuose) jie nėra paaiškinami griuvimu, griuvinėjimu, bei būdingi sužalojimams gaunamiems suduodant smūgius, pvz. rankomis ir/ ar kojomis. Plonosios žarnos plyšimas yra paaiškinamas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, pvz. sudavus smūgį kumščiu ar koja. Šis sužalojimas atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui. I. V. mirties priežastimi buvo plonosios žarnos plyšimas, kuris komplikavosi difuziniu sterkoraliniu pilvaplėvės uždegimu. Mirtis įvyko 2006-10-23 d. 2.30 val. (gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 3005 duomenys). Sprendžiant iš medicininėje dokumentacijoje nurodytų sužalotų kūno sričių, bei pažymėto sužalojimų pobūdžio, galima teigti, kad sužalojimai buvo padaryti ne mažiau penkiais smūgiais. Iš turimų duomenų galima teigti, kad sužalojimai padaryti bukais, tikėtina riboto paviršiaus daiktais (1 t., b.l. 34-37).

Iš 2008-01-30 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad J. V. savo iniciatyva pateikė tyrimui kilimo takelį raudonos spalvos (1 t., b.l. 59). Iš 2008-03-18 specialisto išvados Nr. S 81/08 (01) matyti, kad ant kilimo tako yra žmogaus kraujo pėdsakai. Rastas antigenas B, būdingas B (III) grupei. Kraujas gali priklausyti I. V. , kurio kraujas yra B (III) grupės (pagal Švenčionių rajono ligoninės chirurginio skyriaus I. V. ligos istoriją) (1 t., b.l. 65).

Iš 2008-06-13 teismo psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 78TPK-169 matyti, kad A. V. nuo vaikystės yra protiškai atsilikęs, jam konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, jis negalėjo suprasti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. A. V. šiuo metu konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. V. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones- stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (2 t., b.l. 134-136). Šią išvadą teisme patvirtino dalyvavęs teismo posėdyje ekspertas – psichiatras Rimas Augaitis.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų asmens (A. V. , I. V. ) anketinių duomenų matyti, kad A. V. tėvas buvo I. V. (2 t., b.l. 97, 109).

Teismas neturi pagrindo netikėti mirusiojo I. V. aiškinimu dukrai J. V. , jog prieš jį smurtą naudojo S. , t.y. sūnus A. V. . Nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs. Be to, liudytojai patvirtino, kad I. V. savo sūnų įžeidinėjo, provokavo. Jie konfliktavo. I. V. sakė, kad sūnus jį kada nors užmuš. Nukentėjusioji J. V. kitų asmenų vardu S. nepažįsta. Todėl teismas yra įsitikinęs, kad išdėstytais įrodymais yra nustatyta, kad A. V. nužudė savo tėvą I. V. , padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ją padarė būdamas nepakaltinamas. Atsižvelgiant į ekspertų-psichiatrų rekomendacijas bei į tai, kad A. V. iki nusikaltimo padarymo ir po nusikaltimo nebuvo agresyvus kitų asmenų atžvilgiu, jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas, tačiau ne sustiprinto, o bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Byloje Valstybinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 4027,00 Lt turtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.268 str. 1 d. veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. A. V. nusikaltimą padarė būdamas nepakaltinamumo būsenoje, jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, pavojingumo ir jų valdyti. Todėl Valstybinės ligonių kasos pareikštas ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 98 str., BPK 115 str., 400 str., 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p.,

nutarė:

A. V. , padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Nutarčiai įsiteisėjus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą laike 20 dienų nuo nutarties priėmimo.