Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Plasteksus“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2018 m. sausio 22 d. Sprendimo (b. l. 16–17) dalies, kuria atsisakyta grąžinti pareiškėjai 41 749 Eur mokesčio permoką (skirtumą), nusprendus inicijuoti pareiškėjos mokestinį patikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. spalio 26 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė prašymą grąžinti mokesčio skirtumą – 14 351 Eur už 2017 m. rugpjūčio 1 d.–rugpjūčio 31 d. mokestinį laikotarpį ir 41 749 Eur už 2017 m. rugsėjo 1 d.–rugsėjo 30 d. mokestinį laikotarpį (b. l. 19). Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. lapkričio 3 d. raštu (b. l. 18) informavo pareiškėją, kad prašymo nagrinėjimui yra reikalingi papildomi duomenys, ir pasiūlė pareiškėjai juos pateikti, kartu pažymėdama, kad nepateikus papildomų dokumentų, bus priimtas sprendimas negrąžinti mokesčio permokos. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 6 d. (b. l. 72) ir 2017 m. lapkričio 14 d. (b. l. 79) raštais pateikė paaiškinimus ir papildomus dokumentus.

6.1. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. gruodžio 11 d. pavedė atlikti pareiškėjos operatyvų patikrinimą, kurio tikslas – patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčio mokėtojų pareigų vykdymą. Operatyvaus patikrinimo pavedime nurodyta, kad patikrinimas pradedamas 2017 m. gruodžio 11 d., baigiamas – 2017 m. gruodžio 28 d. (b. l. 39). Vėliau terminas operatyviam patikrinimui atlikti buvo pratęstas nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 5 d. (b. l. 38), nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. sauso 12 d. (b. l. 52) ir nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. sausio 19 d. (b. l. 75).

6.2. Šiaulių apskrities VMI 2018 m. sausio 19 d. surašė operatyvaus patikrinimo pažymą (b. l. 48–51). Operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad pareiškėja pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą apskaitė ilgalaikio turto (įrengimų) įsigijimą iš UAB „Ajeras“ už 103 020 Eur (21 634,20 Eur PVM) ir pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą iš UAB „Plastara“ už 90 000 Eur (18 900 Eur PVM). 2017 m. rugsėjo 29 d. pareiškėja sudarė su pirmiau minėtomis bendrovėmis (pardavėjomis) iš jų įsigytos įrangos nuomos sutartis. Pareiškėja už ilgalaikio turto įsigijimą realiai nemokėjo pinigų (buvo atliekamos užskaitos), pardavimo metu įranga nebuvo perkelta iš pardavėjų patalpų, pardavėjai ir toliau ją naudojo, savo ruožtu pareiškėja įgyto turto tiesiogiai nenaudojo savo veikloje. Atsižvelgdama į tai, Šiaulių apskrities VMI padarė išvadą, kad ilgalaikio turto įsigijimas realiai neįvyko. Minėtoje pažymoje taip pat įvertinti pareiškėjos atlikti mokėjimai už finansinių ir kt. paslaugų įsigijimą iš UAB „Estrainvest“ ir pagal pareiškėjos pateiktą informaciją nustatyta, kad UAB „Estrainvest“ paslaugos buvo susijusios su jos valdomų įmonių organizavimu, personalo valdymu ir pan., taigi, paslaugos nenaudotos pareiškėjos PVM apmokestinamai veiklai, o naudotos kitų įmonių veiklai, todėl šių paslaugų pirkimo PVM negalima įtraukti į PVM atskaitą. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pareiškėjos atžvilgiu nuspręsta inicijuoti mokestinį patikrinimą už 2017 m. ir negrąžinti prašyme grąžinti mokesčio permoką nurodytos 41 749 Eur sumos už 2017 m. rugsėjo 1 d.–rugsėjo 30 d. mokestinį laikotarpį, bei grąžinti mokesčio permoką už 2017 m. rugpjūčio 1 d.–rugpjūčio 31 d. mokestinį laikotarpį (14 351 Eur).

6.3. Inspekcija 2018 m. sausio 22 d. priėmė skundžiamą Sprendimą (b. l. 16–17), kuriuo grąžino pareiškėjai 14 351 Eur mokesčio permoką ir atsisakė grąžinti 41 749 Eur sumą. Sprendime nurodyta, kad minėta suma negrąžinta dėl to, kad yra inicijuotas pareiškėjos mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apskrities VMI 2018 m. sausio 22 d. pavedė tikrinti pareiškėjos MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą. Pavedime tikrinti nurodyta mokestinį patikrinimą pradėti 2018 m. vasario 12 d., baigti – iki 2018 m. vasario 27 d. (Komisijos bylos Nr. 6.11-(7-31/2018) (toliau – Komisijos byla) 1 t., b. l. 109). Pareiškėja apie jos atžvilgiu numatomą atlikti patikrinimą informuota Šiaulių apskrities VMI 2018 m. sausio 24 d. pranešimu (b. l. 73).

6.4. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, pateikė skundą Komisijai (Komisijos bylos 1 t., b. l. 1–12), prašydama panaikinti Sprendimo dalį, kuria jai negrąžinta 41 749 Eur suma, ir įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjai nurodytą sumą bei palūkanas. Komisija, išnagrinėjusi skundą, 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu (b. l. 22–31) patvirtino skundžiama Inspekcijos Sprendimą. Komisija pažymėjo, kad atlikus pareiškėjos patikrinimą, atsižvelgiant į jo rezultatus, turėtų būti iš naujo sprendžiamas 41 749 Eur PVM skirtumo grąžinimo pareiškėjai ir palūkanų skaičiavimo dėl negrąžintos sumos klausimas.

6.5. Inspekcija 2018 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą (b. l. 133–138), kuriuo išsprendė tarp pareiškėjos ir Šiaulių apskrities VMI kilusį ginčą dėl PVM už 2017 m. rugsėjo mėn. mokestinį laikotarpį apskaičiavimo teisingumo. Inspekcija minėtu sprendimu panaikino Šiaulių apskrities VMI 2018 m. birželio 13 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai pavesta įskaityti iš ginčo PVM permokos ir / arba sumokėti į valstybės biudžetą 40 954,20 Eur PVM, 967,36 Eur PVM delspinigių, baudą. Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (b. l. 146–147) pareiškėjai grąžintas 32 291,50 Eur PVM permokos likutis.

8. Taigi, mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl mokesčio permokos ar mokesčių skirtumo grąžinimo, turi išsamiai įvertinti prašymo pagrįstumą ir siekdamas šio tikslo, be kita ko, gali pareikalauti prašymą pateikusį asmenį pateikti papildomus, prašymui nagrinėti reikalingus dokumentus arba, kilus abejonių dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo, gali atlikti mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą, kartu sustabdydamos prašyme nurodytos mokesčių permokos (skirtumo) sumos grąžinimą iki sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmimo. Vis dėlto pažymėtina, kad mokesčių administratoriaus sprendimas atsisakyti grąžinti mokesčio permoką (skirtumą), kuriame atsisakymas grąžinti permoką yra motyvuojamas atliekamu mokestiniu patikrinimu, turi įtakos tiek prašymą pateikusio asmens interesams, kadangi jis tam tikrą laikotarpį neatgauna mokesčio permokos (skirtumo) ir negali naudoti jam priklausančių lėšų, tiek ir valstybei, kuri, nustačius, kad buvo nepagrįstai delsiama grąžinti mokesčio permoką (skirtumą), yra įpareigota mokėti prašymą pateikusiam asmeniui palūkanas už mokesčių permokos grąžinimo termino praleidimą. Vadinasi, mokesčių administratorius, nagrinėdamas prašymą grąžinti mokesčio permoką (skirtumą), turi atsakingai naudotis jam suteiktomis teisėmis, be kita ko, ir teise atlikti mokestinį patikrinimą, imtis šios priemonės tais atvejais, kai kyla realių ir pagrįstų abejonių dėl mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisėtumo, patikrinimą atlikti nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų, o savo veiksmais nepažeisti mokesčio mokėtojo teisių ir viešojo administravimo principų.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą grąžinto mokesčio skirtumą pateikė 2017 m. spalio 26 d. (b. l. 19), savo ruožtu Šiaulių apskrities VMI rašte (b. l. 18) nurodytus papildomus duomenis pateikė 2016 m. lapkričio 6 d. (b. l. 72) ir 2017 m. lapkričio 14 d. (b. l. 79) raštais. Taigi, vadovaujantis pirmiau minėtu MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 1 punktu, kuriame reglamentuota, kad tais atvejais, kai mokesčių administratorius paprašo mokesčių mokėtoją pateikti papildomus dokumentus, sprendimas grąžinti mokesčio permoką turi būti priimtas per 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo kitos dienos po pareikalautų dokumentų gavimo dienos, mokesčių skirtumas pareiškėjai turėjo būti grąžintas iki 2017 m. gruodžio 14 d., tačiau nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas (b. l. 16–17) priimtas tik 2018 m. sausio 22 d. Be to, MAĮ 87 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tuo atveju jei dėl mokesčio permokos grąžinimo bus atliekamas mokestinis patikrinimas, šis patikrinimas turi būti pradėtas per 5 dienas nuo šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų terminų pabaigos dienos. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytas 30 d. terminas, kaip minėta, baigėsi 2017 m. gruodžio 14 d., mokestinis patikrinimas dėl mokesčio permokos grąžinimo turėjo būti pradėtas iki 2017 m. gruodžio 19 d., tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pavedimas tikrinti pareiškėją surašytas 2018 m. sausio 22 d. (Komisijos bylos 1 t., b. l. 58). Taigi, šiuo atveju buvo praleistas tiek MAĮ nustatytas terminas sprendimui dėl mokesčio permokos grąžinimo priimti, tiek ir terminas mokestiniam patikrinimui atlikti. Pažymėtina, kad šias aplinkybes savo priimtame sprendime (b. l. 22–31) konstatavo Komisija, o atsakovė bei trečiasis suinteresuotas asmuo jų nekvestionavo ir nenurodė jokių pateisinamų priežasčių, pagrindžiančių minėtų įstatyme įsakmiai reglamentuotų terminų praleidimą, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė, priimdama ginčo Sprendimą, pažeidė MAĮ nuostatas.

10. Atsakovės Sprendime, kaip atsisakymo grąžinti mokesčio permoką už ginčo mokestinį laikotarpį pagrindas, įvardinta aplinkybė, kad yra inicijuotas pareiškėjos mokestinis patikrinimas. Iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. sausio 19 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje (b. l. 48–51) išdėstytų aplinkybių matyti, kad Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, atlikusiai operatyvų patikrinimą dėl PVM už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., kilo abejonių dėl PVM atskaitos pagrįstumo pareiškėjai sudarius ilgalaikio turto (įrengimų) pardavimo sandorius su UAB „Plastara“ bei UAB „Ajeras“ bei įgijus verslo konsultavimo paslaugas iš UAB „Estrainvest“. Tačiau Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas (b. l. 133–138) patvirtina, kad minėtos abejonės, dėl kurių buvo nutarta atlikti pareiškėjos mokestinį patikrinimą ir buvo priimtas Sprendimas negrąžinti pareiškėjai jos pateiktame prašyme nurodyto mokesčio skirtumo, buvo nepagrįstos – Inspekcija minėtu sprendimu pripažino, kad pareiškėja turėjo teisę į PVM atskaitą dėl pirmiau nurodytų sandorių. Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (b. l. 146–147) pareiškėjai grąžintas PVM permokos (skirtumo) likutis už 2017 m. rugsėjo mėn. mokestinį laikotarpį, o iš palūkanų apskaičiavimo ataskaitos (b. l. 143) matyti, kad pareiškėjai yra priskaičiuotos palūkanos už PVM permokos negrąžinimo terminą. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nusprendė negrąžinti pareiškėjai mokesčio permokos (skirtumo) ir inicijavo mokestinį patikrinimą nenustačiusi aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu netinkamai vykdė PVM atskaitą.

11. Šiame kontekste pažymėtina, kad valstybės valdžios institucijos privalo veikti atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, reiškianti, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis). Taigi, svarbiausiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose yra įtvirtintas gerojo administravimo principas, kuris iš esmės reiškia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-134/2012).

12. Mokesčių mokėtojų prašymų dėl PVM mokesčio permokos dalies grąžinimo nagrinėjimas yra speciali administracinė procedūra, kurią atlieka viešojo administravimo subjektas. Todėl tokių prašymų nagrinėjimo procedūra turi atitikti gero administravimo principą.

13. Gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, galimybę pasisakyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 akcentavo, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze (C-395/00), 51 punktas).

14. Atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos prašymą dėl PVM mokesčio permokos dalies grąžinimo, pasiūlė pareiškėjai pateikti išsamesnius paaiškinimus bei papildomus dokumentus. Pareiškėja laiku teikė tiek paaiškinimus, tiek papildomus dokumentus, tačiau atsakovė priėmė skundžiamą Sprendimą ir, nesilaikydama mokestinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų procedūrų, nepagrįstai atsisakė grąžinti pareiškėjai mokesčių skirtumą bei inicijavo mokestinį patikrinimą, todėl, teismo vertinimu, atsakovė nesivadovavo minėtuose svarbiausiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintu gero administravimo principu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Inspekcijos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nesivadovaujant gerojo administravimo principu, pažeidžiant MAĮ įstatymuose nustatytus terminus, todėl Sprendimas naikintinas. Panaikinus Sprendimą, yra pagrindas, vadovaujantis tais pačiais pirmiau išdėstytais argumentais, panaikinti ir Komisijos sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas atmestas ir patvirtintas Inspekcijos Sprendimas.

15. Pareiškėja prašo teismo įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti dėl jos prašymo dalies grąžinti 9 457,50 Eur mokesčio permoką. Kaip minėta, Inspekcija, tenkindama pareiškėjos 2017 m. spalio 26 d. prašymą (b. l. 19), 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (b. l. 146–147) grąžino jai 32 291 Eur mokesčio permoką už 2017 m. rugsėjo mėn. ataskaitinį laikotarpį, pervesdama ją į pareiškėjos banko sąskaitą. Iš Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 18 d. rašto (b. l. 141–142) matyti, kad Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos prašymą dėl 41 749 Eur mokesčio permokos grąžinimo, nustatė, kad prašyme nurodytu pagrindu pareiškėjai grąžintina 40 534,20 Eur suma. Vadovaudamasi Taisyklėmis, Inspekcija 8 242,70 Eur sumą įskaitė pareiškėjos deklaruotoms prievolėms padengti, o likusią 32 291,50 Eur sumą grąžino pareiškėjai. Nuo visos grąžintinos sumos, t. y. tiek nuo sumos, sprendimu grąžintos pareiškėjai, pervedant ją į banko sąskaitą (32 291,50 Eur), tiek ir nuo pareiškėjai grąžintos sumos, kuri įskaityta jos deklaruotoms prievolėms padengti (8 242,70 Eur), pareiškėjai apskaičiuotos palūkanos, kurių suma siekia 3 071 Eur (b. l. 143). Taigi, prašyme grąžinti PVM permoką pareiškėja nurodė grąžintiną 41 749 Eur PVM sumą už 2017 m. rugsėjo mėn. mokestinį laikotarpį, o atsakovė grąžino pareiškėjai 40 954,20 Eur sumą (8 242,70 Eur įskaitė pareiškėjos deklaruotoms prievolėms padengti, 32 291,50 Eur 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu grąžino pareiškėjai). Pareiškėja šioje byloje neginčija 8 242,70 Eur mokesčio permokos sumos įskaitymo jos deklaruotoms prievolėms padengti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VMI pakartotinai spręsti prašymo dalį dėl 9 457,50 Eur mokesčio permokos tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovę spręsti klausimą dėl likusios pareiškėjos prašyme nurodytos sumos grąžinimo.

16. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Plasteksus“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Mokestinės ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. S-66 (7-31/2018).

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 331C-19646 dalį, kuria nuspręsta negrąžinti pareiškėjai 41 749 Eur PVM mokesčio permokos.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pakartotinai spręsti UAB „Plasteksus“ prašymą dėl likusios PVM mokesčio permokos dalies grąžinimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.