- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-27
- Bylos Nr.
- 1-752-784/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01106-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- L. L.
- Kaltinamasis
- V. L.
- Advokatai
- Rūta Danutė Paltarokaitė
- Kategorijos
- 1.2.4.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. L. grasino sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą:
jis, 2012 m. balandžio 2 d. apie 17.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu žodžiu grasino savo buvusiai sutuoktinei L. L., kad pastarąją trenks į sieną, t. y. sužalos, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
jis, 2012 m. birželio 3 d., apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo buvusiai sutuoktinei L. L. vieną kartą kumščiu sudavė į nugarą, tuo sukėlė nukentėjusiajai L. L. fizinį skausmą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. L. kaltu iš esmės prisipažino ir 2012 m. spalio 11 d. teismo posėdyje paaiškino, kad balandžio mėnesį buvo namuose neblaivus, grįžus L. L., tarp jų kilo konfliktas, kurio metu apsižodžiavo, pykosi ir galiausiai L. iškvietė policiją. Gal jis kažką ir paminėjo dėl grasinimo sužaloti sveikatą, bet tikrai to neturėjo galvoje, niekada nėra smurtavęs prieš buvusią žmoną. Po šio įvykio jis su nukentėjusiąja susitaikė. Birželio 3 d. jis buvo namuose, grįžo L., jie vėl susipyko ir L. nuėjo atsigulti. Tuo metu jis norėjo pabendrauti su dukra, kuri gulėjo viename kambaryje su motina. Jis nuėjęs norėjo prigulti į lovą, bet L. neleido. Jis tuomet L. pastūmė, kad pastaroji pasislinktų, galbūt pastūmė šiek tiek per smarkiai, gal jai tikrai skaudėjo, bet jos užgauti jis neketino. Dėl pirmojo epizodo bent jau jis neprisimena, kad būtų sakęs, jog gali L. trenkti į sieną, bet pamena, kad nuo lentynėlės vonioje numetė dezodorantą, flakonus. Pavartojęs alkoholio jis tampa agresyvesnis. 2012 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad gailisi padaręs nusikalstamas veikas.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. L. parodė, kad su V. L. 2010 metais išsituokė, tačiau dar kurį laiką gyveno kartu, kol buvo išspręstos būsto problemos. Viskas įvyko dėl alkoholio, išgėręs kaltinamasis pradėdavo pykti, jai priekaištauti, priekabiauti. Balandžio 2 d. ji grįžo namo, V. L. pradėjo kabinėtis, norėjo pasišnekėti. Ji matė, kad pastarasis yra išgėręs, o ji niekada nenorėjo su išgėrusiu kalbėtis. Tuomet kaltinamasis supyko, paskui ėmė mėtyti nuo lentynos vonios kambaryje kosmetiką, po to ji iškvietė policiją, o kaltinamasis pasakė, kad ją trenks į sieną. Antras epizodas įvyko, kuomet ji gulėjo su dukra, o girtas kaltinamasis vis uždegdavo šviesą ir sakydavo, kad nori pasikalbėti, prašė pasislinkti, sakydamas, kad nori atsigulti. Ji kaltinamojo nepriėmė, sakydama, kad jis eitų gulti į viršų, kur gulėdavo visą laiką. Tuomet kaltinamasis kumščiu trenkė jai į nugarą. Ji gulėjo apsivilkusi tik naktinius marškinius, nuo V. L. smūgio pajuto fizinį skausmą, pradėjo verkti. Kaltinamasis smūgiavo jai virš juosmens. Po to ji davė signalą kaimynei, kuri iškvietė policiją. V. L. anonimiškai nuo alkoholizmo gydėsi gal 2010 metais.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. D. parodė, kad L. L. yra jos draugė ir kaimynė. Birželio 3 d. ji iškvietė policiją. Pamena, kad L. pas ją atėjo, sakydama, kad V. L. yra išgėręs ir pradėjo triukšmauti. L. pas ją atėjo būdama išsigandusi ir norėdama pasislėpti. Jos abi nuėjo į garažą. Tuo metu atbėgo jos dukra A., sakydama, kad atėjęs į duris beldžiasi kaltinamasis ir kažko nori. Ji atėjo, pamatė, kad V. L. yra išgėręs. Pastarasis reikalavo, kad ji pakviestų L., su kuria norėjo pasišnekėti, sakė, kad priešingu atveju pakeis durų spyną. Paskui L. grįžo namo, prieš tai jos susitarė, kad jeigu kas atsitiks, ji pakvies policiją. Taip ir buvo, L. jai paskambino verkdama ir ji iškvietė policiją. Po to kai paskambino, ji laukė policijos ir atvykusiems pareigūnams parodė L. butą. Po to L. jai sakė, kad V. triukšmavo ir jai trenkė.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas L. J. parodė, kad visų aplinkybių neprisimena, buvo atvykęs į nukentėjusiosios butą, iš jos žodžių ir iš to, kokią informaciją surinko pats, surašė tarnybinį pranešimą, bute atvykus matėsi bendra netvarka.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2012 m. balandžio 2 d. L. L. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji nurodė, jog 2012 m. balandžio 2 d. apie 17.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), girtas buvęs vyras V. L. daužė daiktus, po to grasino trenkdamas į sieną ją sužaloti ir jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jis grasinimus gali įvykdyti.
Iš byloje esančio 2012 m. birželio 4 d. L. L. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji nurodė, kad 2012 m. birželio 3 d. apie 22 val. buto adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame neblaivus buvęs vyras V. L. mažametės dukros akivaizdoje kumščiu jai sudavė vieną smūgį į nugarą, nuo ko ji pajuto fizinį skausmą (b. l. 1).
Iš byloje esančio 2012 m. balandžio 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 3 būrio vyresniojo patrulio L. J. 2012 m. balandžio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad atvykus į įvykio vietą – butą (duomenys neskelbtini), pranešėja L. L. buvo susijaudinusi, namie išmėtyti daiktai (kosmetika), smurtautojas išgėręs, išsigandęs vaikas skubiai išvestas pas kaimynus (b. l. 11-13).
Iš byloje esančio alkotesterio duomenų kvito matyti, kad 2012 m. balandžio 3 d. V. L. nustatytas 2,06 promilių girtumas (b. l. 28).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. N. 2012 m. birželio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuvykus į įvykio vietą – butą (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji L. L. paaiškino, kad dėl V. L. stipraus smūgio kumščiu jautė nugaros skausmą, bei, kad V. L. ją pastoviai grasina išvaryti iš namų, keikia, persekioja, sekioja iš paskos (b. l. 66-67).
Iš byloje esančio alkotesterio duomenų kvito matyti, kad 2012 m. birželio 4 d. V. L. nustatytas 1,26 promilių girtumas (b. l. 75).
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad jų visuma patvirtina kaltinamajam V. L. pareikštus kaltinimus. Nors teisiamajame posėdyje kaltinamasis iš pradžių kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau vėliau nurodė, jog nuoširdžiai galisi dėl padarytų veikų. Jo kaltė taip pat įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios L. L. parodymais, tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje faktų, liudytojos J. D. parodymais, kitais įrodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios L. L. parodymais apie tai, kad ji pagrįstai manė, jog 2012 m. balandžio 2 d. kaltinamojo išsakytas grasinimas sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas. Grasinimo realumą patvirtina ir tas faktas, kad 2012 m. birželio 3 d. kaltinamasis V. L. padarė dar vieną, šįkart jau smurtinę, nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją L. L.. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. L. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, kaip dviejų nusikalstamų veikų realioji sutaptis.
Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas kaltinamajam V. L. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaltinamasis V. L. padarė du nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas, nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskiriant V. L. įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Teismas neturi pagrindo tenkinti kaltinamojo ir jo gynėjos prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taikant BK 40 straipsnio nuostatas. Viena iš BK 40 straipsnio taikymo sąlygų yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008 išaiškino sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką prasmę („Teismų praktika“ Nr. 29, P. 351-355). Pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, asmuo gali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jei jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Tuo tarpu, kaip buvo pasisakyta anksčiau, kaltinamojo V. L. padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealiąją, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Be to, pažymėtina, kad kaltinamasis V. L. dėl pirmosios nusikalstamos veikos padarymo jau buvo susitaikęs su nukentėjusiąja, tačiau tai nesutrukdė jam padaryti naują nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamajam V. L. turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Į bausmės laiką įskaityti V. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. balandžio 2 d. 20.05 val. iki 2012 m. balandžio 4 d. 16.10 val. ir nuo 2012 m. birželio 3 d. 23.35 val. iki 2012 m. birželio 5 d. 16 val.
V. L. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.