Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui D.J., jo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Gintarei Čiakienei ir Alfredui Šepštui, 2011 m. lapkričio 25 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal D.J. skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2010-01-19 nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros pareigūnas (toliau – ir Institucija) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) užsiima atliekų tvarkymo veikla (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., neturint teisės užsiimti tokia veikla, neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (TIPK) leidimo ir neįregistravus atliekas tvarkančių įmonių registre. Tokiais veiksmais bendrovės projektų vadovas D.J. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, 19 straipsnio 1 dalies, Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 punkto nuostatas, Atliekų tvarkymo taisyklių 8.1, 9 punkto bei Aplinkos ministro 2008 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. D1-80 2 priedo 8, 9 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51² straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Raimondas Kivylius mano, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog gabenta medžiaga – asfalto granulės, buvo atlieka, todėl nenustačius aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų, negali būti taikoma atsakomybė pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patrauko asmens skundo netenkinti. Mano, kad priimtas nutarimas pagrįstas surinktų įrodymų visuma, veika kvalifikuota teisingai, nuobauda paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis. Pažymi, jog UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ir įmonė nėra registruota atliekas tvarkančių įmonių registre, todėl įmonė, sandėliuodama asfalto atliekas, priskirtas atliekų grupei, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pabrėžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog vežta medžiaga – asfalto granulės – yra atlieka.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuoniolikto skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1, 2, 3 straipsnių nuostatomis nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo pripažintos netekusiomis galios Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos, numačiusios jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta išimtis, kad administracinių teisės pažeidimų, pradėtų ir nebaigtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vysta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi teisiniu reguliavimu, galiojusiu teisinių santykių atsiradimo metu.

Dėl teisės aktų, reguliuojančių pažeidimą

Motyvuojamoji dalis

ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų eksploatavimą neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.

D.J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (t. I, b.l. 29) ir skundžiamu nutarimu (t. I, b.l. 30) paskirta nuobauda už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurios laikinai direktoriaus pareigas ėjo D.J., užsiėmė atliekų tvarkymo veikla (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., neturėdama taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ir neįregistravusi įmonės atliekas tvarkančių įmonių registre. Tokiais veiksmais už įmonės veiklą atsakingas D.J. pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies, Atliekų tvarkymo taisyklių 8.1, 9 punktų reikalavimus, Aplinkos ministro 2008 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. D1-80 2 priedo 8, 9 punktų reikalavimus.

Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta atliekų sąvoka, pagal kurią atliekos – bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms šio įstatymo 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą. Analogiškai ši sąvoka apibrėžta ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų 1999 m. liepos 14 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 217, (2008 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. D1-240 redakcija, galiojusi skundžiamo nutarimo priėmimo metu), 5.2 punkte, tačiau Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Tvarkymo taisyklių) 2 priedo „Atliekų sąrašas“ įvade nurodyta, kad jei medžiaga ar daiktas įrašytas į Atliekų sąrašą, tai dar nereiškia, kad jis bet kokiomis sąlygomis yra atlieka. Medžiagos ir daiktai yra atliekos tik tada, kai atitinka atliekų apibrėžimą minėtų taisyklių 5 punkte.

Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat numato reikalavimą, kad įmonės, kurios atliekas naudoja ir arba (šalina) turi gauti leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Atliekų tvarkymo taisyklių 8.1 punkte nustatyta, jog įmonės turi registruotis atliekas tvarkančių įmonių registre, jei užsiima atliekų surinkimo, vežimo (įskaitant importą ir eksportą), apdorojimo, naudojimo, šalinimo veikla, nurodyta minėtų taisyklių 5 priede. Taip pat nustatyta, jog įmonės, kurios privalo gauti leidimą, bet neturi gauti licencijos, kartu su paraiška leidimui gauti papildomai regionų aplinkos apsaugos departamentams turi pateikti paraišką registruotis minėtame registre (9 punktas). Leidimų išdavimo tvarką nustato Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo taisyklės (toliau – ir Leidimų išdavimo taisyklės), patvirtintos 2002 m. vasario 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 80 (2009 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. D1-613 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 23 d.), kurių 5.9 punktas apibrėžia leidimo sąvoką, pagal kurią taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis sprendimas arba jo dalis (arba keli tokie sprendimai), suteikiantis teisę eksploatuoti visą įrenginį arba jo dalį, nustatant tam tikras sąlygas, atitinkančias šių taisyklių reikalavimus. Pagal Leidimų išdavimo taisyklių 7 punktą, leidimus privalo gauti: 7.1. veiklos vykdytojai, eksploatuojantys taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius; 7.2. veiklos vykdytojai, eksploatuojantys taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius. Pagal minėtų taisyklių 2 priedo 8-9 punktus veiklos vykdytojai, eksploatuojantys stacionarius ūkinės veiklos objektus, kurie nepriskiriami prie taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, turi turėti leidimą kai: šalinamos ar naudojamos (išskyrus tas įmones, kurios perdirba tik savo gamybos metu susidariusias nepavojingas atliekas) atliekos; atliekos surenkamos įmonėse, kurios eksploatuoja atliekų surinkimo ir laikinojo saugojimo aikšteles ar įrenginius, kuriuose atliekos kaupiamos, rūšiuojamos ar kitaip apdorojamos iki jų perdavimo atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymą yra priskiriamos atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms.

Aplinkos ministras 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. D1-461 patvirtino Atliekas tvarkančių įmonių registravimo instrukciją, kuri nustato atliekas surenkančių, vežančių, saugančių, apdorojančių, naudojančių bei šalinančių įmonių įregistravimo, perregistravimo bei išregistravimo tvarką atliekas tvarkančių įmonių registre (toliau – Registras), klaidingų duomenų taisymą šiame Registre, duomenų (informacijos) apie įmones teikimą ir skelbimą. Minėtos instrukcijos 5 punkte nustatyta, kad Registre registruojamos įmonės, kurios turi registruotis vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 8 punktu.

Nagrinėjamu atveju Institucija pagal Tvarkymo taisyklių 8-9 punkte apibrėžtus požymius nustatė, jog UAB (duomenys neskelbtini) importavo atliekas ir yra atliekų gavėjas, todėl patraukė atsakingą asmenį administracinėn atsakomybėn, nes jų tvarkymui yra būtinas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (toliau – ir TIPK). D.J. nesutinka, jog įmonės gautos ir sandėliuotos medžiagos yra atliekos, todėl, jo teigimu, tokiai veiklai įmonei nebuvo reikalinga turėti TIPK leidimą. Skunde teigiama, kad sandėliuojamos medžiagos yra sertifikuota statybinė kelių tiesimo medžiaga – asfalto užpildas (asfalto granuliatas), kuris gaunamas tiesiogiai iš šios medžiagos gamintojo Olandijos kompanijos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartyje nurodė, jog byloje būtina tikslinti ginčo situacijos aplinkybes: nustatyti konkrečią pažeidimo datą bei spręsti dėl pažeidimo subjekto; įvardinti kuo konkrečiai pasireiškė pažeidimas bei išsiaiškinti būtinybę atvežtas asfalto granules perdirbti.

Dėl pažeidimo datos ir pažeidimo subjekto

Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta pažeidimo padarymo data. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog 2009 metų gruodžio mėnesį nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) užsiima veikla, neturint TIPK. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 10 d. ir 2009 m. gruodžio 21 d. įmonei buvo duoti Institucijos privalomieji nurodymai Nr. LT29-21, LT29-22 ir LT29-25 (t. I, b.l. 19, 22, 22) užtikrinti apsaugą bei neišvežti, neperleisti tretiesiems asmenims asfalto granuliavo iš sandėlio – aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r.; pateikti dokumentus, įrodančius, jog asfalto granuliatas nėra priskirtas atliekų kategorijai <...>; nevežti asfalto granuliato į sandėlį – aikštelę paminėtu adresu. 2011 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A.Ž. parodė, kad jis yra aplinkosaugos teisę įgyvendinančios asociacijos IMPEL koordinatorius Lietuvoje. IMPEL renginio metu buvo pasiūlyta pasidomėti situacija dėl intensyvaus asfalto atliekų vežimo. Atlikus patikrinimus uoste, buvo nustatyta, kad įvežami dideli kiekiai asfalto atliekų, todėl Institucija ėmėsi tolimesnių veiksmų dėl aplinkos apsaugos reikalavimų patikrinimo (t .II, b.l. 70). Nustatyta, jog 2010 m. sausio 11 d. Institucija surašė patikrinimo aktą Nr. LT28-3 (t. I, b.l. 32) apie tai, kad buvo patikrinta UAB (duomenys neskelbtini) atliekų (asfalto granuliato) sandėliavimo aikštelė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., tikslu nustatyti privalomojo nurodymo Nr.LT29-22 įvykdymą, pagal kurį įmonė turėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad asfalto granuliatas nėra priskirtas atliekų kategorijai, arba pateikti dokumentus, suteikiančius įmonei teisę užsiimti atliekų tvarkymo veikla. Paminėti nurodymai buvo įvykdyti (t. I, b.l. 11, 34, 37).

Pagal nurodytas faktines aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus bei atliekų vežimą lydinčius dokumentus (t. I, b.l. 145-162) teismas konstatuoja, jog pažeidimas, t.y. atliekų tvarkymo veikla, neturint teisės užsiimti atliekų tvarkymu buvo vykdomas 2009 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais: atliekų importas (kodas S3), vežimas (kodas S2) buvo vykdomas nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d., o atliekų saugojimas (kodas R13) – iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dienos, t.y. 2010 m. sausio 11 d.

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V.M. 2009 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 09/11/27/01 (t. I, b.l. 40), nedarbingumo pažymėjimo šaknelės (t. I, b.l. 51) patvirtina, jog už UAB (duomenys neskelbtini) veiklą nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. sausio 5 d. atsakingas buvo D.J., kuriam pavesta laikinai eiti direktoriaus pareigas. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs bei skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas A.V. teismo posėdyje parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu D.J. patvirtino einąs direktoriaus pareigas (t. II, b.l. 73-74). Pažymėtina, kad jungtinės veiklos sutartis (t. I, b.l. 45) tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kuria susitarta dėl bendros ūkinės – komercinės veikos vykdymo (asfalto granuliato realizavimas, apdirbimas, saugojimas, transportavimas, perdirbimas) pasirašyta pastarąją bendrovę atstovaujant D.J. Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., panaudos sutartis taip pat pasirašyta UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujant D.J. (t. I, b.l. 38). Paraišką UAB (duomenys neskelbtini) registruoti atliekas tvarkančių įmonių registre Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui 2009 m. gruodžio 7 d. pateikė D.J. (b.l. 42). Kontaktinis asmuo atliekų vežimą lydinčiuose dokumentuose taip pat nurodytas D.J. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog atsakomybėn patrauktas tinkamas subjektas.

Dėl asfalto granulių pripažinimo atliekomis

Pagal atliekų vertės sampratą medžiagų ir daiktų priskyrimas atliekoms priklauso nuo jų subjektyvios vertės. Kuo medžiagų ir daiktų subjektyvi vertė mažesnė, tuo didesnis jų pavojingumo laipsnis aplinkai ir žmonių sveikatai. Medžiagos ir daiktai atliekomis virsta tuomet, kai jų turėtojui jie tampa subjektyviai beverčiai (jų subjektyvi vertė yra nulinė arba neigiama). Pagal atliekų kriterijų sampratą atliekomis laikytinos tokios medžiagos ir daiktai, kurie atitinka tam tikrus teisės aktuose ir teismų praktikoje nustatytus kriterijus. Ši samprata dominuoja Europos Sąjungos teisėje. Europos Teisingumo Teismas (toliau – ir ETT), aiškindamas atliekų sampratą, pateikia daugybę kriterijų, kaip atskirti atliekas nuo ne atliekų, tačiau lemiamas kriterijus yra Atliekų direktyvos tikslas, t.y. nuo to, kaip aiškinamas Atliekų direktyvos tikslas, priklauso medžiagų ir daiktų priskyrimas ar nepriskyrimas atliekoms. ETT ne vienoje byloje yra pabrėžęs, jog svarbus kriterijus yra tikimybės laipsnis, jog medžiaga bus panaudota be jokio išankstinio apdorojimo, taip pat keliamas klausimas, ar gautas medžiagas (dėl kurių priskyrimo ar nepriskyrimo atliekoms kyla abejonių) buvo siekiama pagaminti, ar jos yra gamybos proceso liekanos. Kai medžiagos ar daiktai yra gamybos liekanos, t.y. toks produktas, kuris tolesniam naudojimui nepageidautinas ir kurio turėtojas negali pakartotinai ekonomiškai panaudoti prieš tai neapdorojęs, šios liekanos privalo būti laikomos našta, kuria turėtojas siekia atsikratyti. Atliekų direktyvos nuostatos taip pat numato, kad vienas iš pagrindinių kriterijų atliekų priskyrimui yra paties atliekų turėtojo subjektyvus tų atliekų vertinimas, siekis jų atsikratyti, panaudojimas be papildomo apdirbimo ir kt. Pagal ETT konstatavimą tai, kad medžiagomis ar daiktais yra oficialiai prekiaujama, dar nereiškia, kad tai nėra atliekos.

Vienas iš atliekų kriterijų yra ir specialūs reikalavimai, kurie numatyti atliekų pervežimui. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 „Dėl atliekų vežimo“ 3 straipsnio nuostatos numatė, kad vežant Reglamente nurodytas atliekas taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir leidimo procedūra pagal šio skyriaus nuostatas ir turi būti atliekų vežimą lydinti informacija. Reglamento 18 straipsnyje, numatančio tam tikros informacijos, lydinčios vežamas atliekas numatyta, kad:

1. 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytoms atliekoms, kurias numatyta vežti, taikomi šie procedūriniai reikalavimai:

a) siekiant padėti stebėti šių atliekų vežimą, vežimą organizuojantis išsiuntimo šalies jurisdikcijai priklausantis asmuo užtikrina, kad vežamas atliekas lydėtų VII priede nurodytas dokumentas;

b) VII priede nurodytą dokumentą iki vežimo pradžios pasirašo vežimą organizuojantis asmuo, o naudojimo įmonė, įrenginys ar laboratorija bei gavėjas – kai šios atliekos gaunamos.

2. VII priede nurodyta vežimą organizuojančio asmens ir naudojimui skirtų atliekų gavėjo sutartis turi galioti nuo vežimo pradžios ir joje turi būti vežimą organizuojančio asmens įsipareigojimas, kai atliekų vežimo ar naudojimo negalima užbaigti, kaip buvo numatyta, arba šis vežimas buvo neteisėtas, arba gavėjo įsipareigojimas, kai vežimą organizuojantis asmuo neturi galimybių užbaigti atliekų vežimo ar jų naudojimo(pavyzdžiui, yra nemokus):

a) atliekas atsiimti arba užtikrinti alternatyvų jų naudojimo būdą; ir

b) jei būtina, tuo laiku jas saugoti.

Atitinkamai institucijai paprašius, vežimą organizuojantis asmuo arba gavėjas pateikia sutarties kopiją.

3. Tikrinimo, vykdymo, planavimo ir statistiniams tikslams valstybės narės pagal šalies įstatymus gali paprašyti 1 dalyje nurodytos informacijos apie atliekų vežimą, kuriam taikomas šis straipsnis.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčo medžiagos priskyrimą ne atliekoms būtina nustatyti, ar tokias liekanas buvo siekiama gaminti, jeigu jų panaudojimas yra realus, jeigu prieš jas panaudojant nereikia išankstinio apdorojimo (apdirbimo), jeigu galima panaudoti tame pačiame gamybos procese. Tokiu būdu būtina išsiaiškinti tikrąjį naudoto asfalto granulių atvežimo į Lietuvos Respubliką tikslą – ar asfalto granuliato panaudojimas jų turėtojui yra ekonomiškai nenaudingas, ar, priešingai, šios liekanos yra panaudojamos vietoje kitų žaliavų su sąlyga – be jokio išankstinio apdirbimo. Jeigu reikalingas apdirbimas, tai reiškia, jog tokie veiksmai gali būti priskiriami prie atliekų tvarkymo darbų.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą duomenimis (t. I, b.l. 75-79, t. II, b.l. 51-52) 2009 m. gruodžio 4 d. Lietuvos kompetentinga institucija kreipėsi į Olandijos kompetentingą instituciją dėl informacijos apie iš Nyderlandų į Lietuvos Respubliką vežamas asfalto granules, jų klasifikavimą ir kilmę bei 2009 m. gruodžio 18 d. iš jos gavo atsakymą (t. I, b.l. 88-90), kad asfalto granulės yra atlieka, pagaminta Olandijos įmonėje (duomenys neskelbtini), eksportuojama ir į Lietuvos įmones. Minėtame rašte nurodyta, jog: asfalto granulės gali būti gaunamos arba apdirbant kelių viršutinius sluoksnius, arba apdirbant asfalto atliekas; dauguma granulių iš Nyderlandų yra gaminamos, apdirbus kelių viršutinius sluoksnius; priklausomai nuo cheminės sudėties granulės gali arba negali būti tiesiogiai naudojamos kaip statybinė medžiaga kelių statybai Nyderlanduose; cheminės sudėtis lemia ar granulėms reikia apdirbimo; Olandijos įstatymas dėl žemės kokybės nurodo, kokios medžiagos gali būti naudojamos kaip statybinė medžiaga; atliekų kodas B2130 nurodo, kad benzo(a)pireno koncentracijos lygis neturėtų būti 50 mg/kg ar daugiau; žaliojo sąrašo atliekos siunčiamos į Lietuvą turi tai atitikti; Olandijoje riba dešimties PAH sumai – įskaitant benzo(a)pieno - 75 mg/kg, šias granules neleidžiama tiesiogiai naudoti kelių statybai Nyderlanduose, be tolimesnio apdirbimo, siekiant sumažinti dešimties PAH sumos koncentracijos lygį; Olandijos kompanijos naudoja atliekų vežimo reglamentą (EB) Nr. 1013/2006, ieškodamos naujų vietų panaudoti granules be reikalingo šiluminio apdirbimo, kuris yra reikalaujamas Nyderlanduose, kai dešimties PAH (bendras policiklinių aromatinių angliavandenilių) suma viršija 75 mg/kg. Nurodė, jog asfalto granulių būklė priklauso nuo jose esančio benzolopireno kiekio. Iš patirties teigia, jog daugelyje krovinių, išsiųstų iš Nyderlandų, šis kiekis neviršija 50 mg/kg, tačiau tam, kad gavėjas būtų visiškai tuo tikras, reikėtų kiekvieną pristatytą krovinį ištirti paimant mėginius.

Bylos duomenimis, 2009 m. rugsėjo 16 d. tarp (duomenys neskelbtini) (atliekų gamintojas) ir (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl asfalto granulių su derva tiekimo, kurioje numatyta, kad medžiagai taikomas reglamentas (EB) 1013/2006 dėl atliekų vežimo, kad asfaltas su derva turi būti panaudotas atgavimo procese jo perdirbimo šalyje su šios šalies kompetentingos institucijos leidimu, kad atliekų pervežimo teisėtumas yra pervežėjo rūpestis bei numatyta, kad (duomenys neskelbtini) sumoka (duomenys neskelbtini) 12 eurų be PVM už vieną toną nupirktų asfalto granulių su derva (t. I, b.l. 113-118). 2009 m. spalio 1 d. tarp (duomenys neskelbtini) (Pardavėjas) ir UAB (duomenys neskelbtini) (Pirkėjas) sudaryta sutartis dėl perdirbto asfalto pristatymo, kuria: sutarties dalyku įvardintas perdirbtas asfaltas, kurį iš Nyderlandų Pirkėjui įsipareigojo pristatyti Pardavėjas; šia sutartimi susitarta, kad Pardavėjas užtikrina Pirkėją, kad perdirbtas asfaltas pristatomas tiesiogiai iš perdirbto asfalto gamintojo (duomenys neskelbtini) kad visas perdirbtas asfaltas pilnai atitinka CE gamyklos gamybos kontrolės FPC sertifikatą pagal NEN-EN 13242:2003, Nr. EC-CE-016 (2.1, 2.2 punktai); Pirkėjas turi teisę sudaryti sutartis dėl tolimesnio perdirbto asfalto naudojimo LR, turėdamas omenyje perdirbto asfalto naudojimo sąlygas, nustatytas Nyderlandų valstybės, kuriomis remiantis perdirbtas asfaltas gali būti naudojamas išimtinai asfaltuojant pramonines teritorijas ar kelių statyboje, atitinkamai Lietuvos įstatymų nuorodoms kelių statybai (3.4. punktas); Pirkėjas laikomas atsakingu už perdirbto asfalto panaudojimą Lietuvos teritorijoje (3.12 punktas) (t. II, b.l. 7-13). 2009 m. spalio 2 d. (duomenys neskelbtini) (Latvija) su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė susitarimą dėl asfalto pristatymo pakartotinai panaudoti (t. I, b.l. 14-16). Pagal paminėtą sutartį bei tipinę sutartį, sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) parduoda UAB (duomenys neskelbtini) perdirbtą asfaltą. Numatyta, jog tiekėjas ir priėmėjas atskiroje sutartyje yra susitarę, kad gavėjas nurodytas atliekas perdirbs šios sutarties 1 straipsnyje aprašytu būdu, t.y. pagal dabartines Nyderlandų teisės aktų pagrindines nuostatas, asfaltas su derva turi būti panaudotas atgavimo procese jo perdirbimo šalyje, be to, turi būti gautas šalies, kurioje atliekamas atgavimas, kompetentingos institucijos leidimas ir kt. (t. I, b.l. 123-125). Iš paminėtų sutarties nuostatų darytina išvada, jog asfalto granulės parduodamos perdirbimui, t.y. kelių tiesimui asfalto granuliatas gali būti naudojamas tik perdirbtas, taip pat keliamas reikalavimas medžiagą panaudoti pagal išsiuntimo punkte Olandijoje galiojančius įstatymus. Kaip minėta, Olandijos kompetentinga įstaiga SenterNovem atsakyme dėl atliekų gamintojo atliekų pobūdžio, pervežimo aplinkybių nurodė, kad atliekų gamintojas naudoja atliekų vežimo reglamentą, ieškodamas naujų vietų panaudoti granules be reikalingo šiluminio apdirbino, kuris reikalaujamas atliekų gamintojo šalyje. Taigi, pagal Olandijoje galiojantį reglamentavimą, atliekos turėtojas šios medžiagos be papildomo šiluminio apdirbimo negalėjo panaudoti ir atliekos turėtojui ji tapo neigiamos vertės (našta) dėl ko, sumokėjus kompensaciją, buvo išvežta į Lietuvą. Įvežus į Lietuvą įvardijamą medžiagą, pagal sutarties sąlygas galima panaudoti tik pagal Olandijoje galiojančius įstatymus ir tik gavus Lietuvos kompetentingų institucijų leidimus. Vertinant medžiagą ne tik pagal jos gabenimo procedūrą, bet ir pagal jos turėtojo subjektyvų vertinimą, akivaizdu, jog įvardijama medžiaga jos turėtojui buvo bevertė ir netgi neigiama, nes jos buvo siekiama atsikratyti išmokant kompensacijas už jos išgabenimą.

Vertinant sutarčių, sudarytų tarp pirminio ginčo medžiagos gamintojo (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (ši Latvijos įmonė ginčo atveju buvo tik tarpininkas tarp pirminio ginčo medžiagos gamintojo ir galutinio jos gavėjo Lietuvoje, t.y. UAB (duomenys neskelbtini)) su UAB (duomenys neskelbtini), nuostatas ir faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pirminis ginčo medžiagos gamintojas jos panaudojimą gavėjo (UAB (duomenys neskelbtini) šalyje sieja su reikalavimu ir (ar) būtinybe šią ginčo medžiagą gavėjo šalyje perdirbti (atnaujinti).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus – atliekų vežimą lydinčią informaciją (t. I, b.l. 146-162), konstatuoja, jog atliekų vežimas buvo atliekamas pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 „Dėl atliekų vežimo“ nuostatas. Atliekų vežimą lydinčioje informacijoje Reglamento (VII priedas) laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki 2009 m. lapkričio 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo D.J. patvirtino apie atliekų importavimą/gavimą iš asmens, organizavusio vežimą (duomenys neskelbtini), su kuriuo yra sudaryta sutartis dėl perdirbto asfalto granulių pristatymo. Pervežimas vykdytas taikant reikalavimus atliekų pervežimui ir pildytas Reglamento VII priedas atliekų vežimą lydinti informacija, ginčo medžiagos naudojimo būdas pažymėtas kodu R5, kuris reglamentuotas kaip atliekų naudojimo būdas Atliekų tvarkymo įstatymo 2 priede bei, kaip atliekų panaudojimo operacijos Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2006/12/EB II priede, reiškiančiu „Kitų neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)“. VII priedo 9 punkte atliekos apibūdintos kaip bituminė medžiaga (asfalto atliekos) iš kelių statybų ir priežiūros, neturinti deguto, pagal EB atliekų sąrašą: 17.03.02 statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant iš užterštų vietų iškastą gruntą) - 17 03 02 bituminiai mišiniai, nenurodyti 17 03 01; pagal nacionalinį atliekų sąrašą - 17 03 02 statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant iš užterštų vietų iškastą gruntą) - 17 03 02 bituminiai mišiniai, nenurodyti 17 03 01. Taigi, vertinant produktą pagal jo gabenimo procedūras, ginčo, kad jis gabentas kaip atlieka, nėra.

Atliekų direktyvos nuostatos numato, kad jei vienoje šalyje pagal Atliekų direktyvos nuostatas medžiaga yra vertinama kaip atlieka, ji kitoje šalyje negali būti vertinama jau ne kaip atlieka, todėl nagrinėjamu atveju į Lietuvą įvežtas asfalto granuliatas vertinamas kaip atlieka, nes faktas, jog granulės buvo išvežtos iš Nyderlandų kartu su VII priede nurodyta forma, rodo, kad jos buvo išvežtos kaip atliekos.

Pažymėtina, kad ginčo atliekas lydinčio ANEX VII priedo 9 punkte įrašyta: „Įprastinis šių atliekų apibūdinimas: kelių statybos ir priežiūros bituminė medžiaga (asfalto atliekos 0/40), kurioje nėra dervos 1(atkreipiamas dėmesys į susijusį A sąrašo A3000 įrašą)“, o minėtos 2009 m. spalio 2 d. sutarties nuostatos patvirtina, kad pirminis ginčo medžiagos gamintojas ir Latvijos įmonė susitarė, jog gamintojas jai tieks asfalto granules su derva, o tam, kad jas galėtų panaudoti gavėjas ginčo medžiagą turi perdirbti. Gamybos kontrolės sertifikate minimas asfalto užpildas ir pateikiami jo cheminės sudėties parametrai, o Statybos produkcijos sertifikavimo centro rašte „Dėl tarnybinės pagalbos“ informuojama, kad dėl konkrečių asfalto užpildo savybių tinkamumo kelių ir kiemo dangų įrengimui rekomenduojama kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos. Vertinant tai, kad ginčo atveju į Lietuvą importuotas asfalto atliekos, kurias ANEX VII priedo 8 punkte nurodyta naudoti perdirbant (atnaujinant), atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, jog ginčo medžiaga yra ne atlieka, o sertifikuotas statybos produktas ir tai patvirtina Gamybos kontrolės sistemos sertifikatas (t. I, b.l. 53-55) ir Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduota pažyma (t. I, b.l. 52). Argumentas, jog galimai klaidingai užpildytas ANEX VII priedas, laikytinas nepagrįstu, kadangi ištirti byloje faktiniai duomenys patvirtina, kad importuota ginčo medžiaga yra atlieka ir aiškiai nurodytas jos naudojimo būdas – perdirbant (atnaujinant).

Nustatytų kriterijų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė atliekų tvarkymo veikla: atliekų importu, vežimu ir sandėliavimu, neturėdama TIPK leidimo ir nebūdama įsiregistravusi atliekas tvarkančių įmonių registre, todėl konstatuojama, jog Institucija pagrįstai UAB (duomenys neskelbtini) atsakingą asmenį D.J. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį. Duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) prieš sandėliuodama ar sandėliuodama ginčo medžiagas TIPK leidimą turėjo ar buvo kreipusis dėl šio leidimo išdavimo, byloje nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė. Faktinė aplinkybė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo pateikusi paraišką registruotis atliekas tvarkančių įmonių registre tai pat patvirtina, jog įmonė tokiu prašymu pati pripažino vežanti bituminius mišinius kaip atliekas. Tačiau atliekų importo, vežimo ir sandėliavimo metu bendrovė nebuvo registruota minėtame registre.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, ginčo teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo ir galėjo suprasti, jog gauna atlieką, kurią galima naudoti Lietuvoje tik ją prieš tai perdirbus. Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) turėjo ir galėjo suprasti, kad įmonė gauna ir sandėliuoja atliekas, o ne paruoštą kelių tiesimui Lietuvoje statybinę medžiagą ar produktą, todėl turi būti įsiregistravus atliekas tvarkančių įmonių registre ir turėti teisės aktų nustatyta tvarka išduotą TIPK leidimą. Duomenų, kad minėta Latvijos įmonė, prieš tiekdama ginčo medžiagas UAB (duomenys neskelbtini), jas būtų perdirbus ar pan., nėra, o minėtos 2009 m. spalio 2 d. sutarties tarp Latvijos įmonės ir UAB (duomenys neskelbtini) 2.2. punkto nuostatos tik patvirtina, kad Latvijos įmonė pristato ginčo medžiagą tiesiogiai iš jos gamintojo. Nustatyti faktiniai duomenys įrodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) ginčo atliekas priėmė, sandėliavo, todėl esant neteisėtam ginčo atliekos įvežimui į Lietuvą, akivaizdu, jog visi kiti UAB (duomenys neskelbtini) veiksmai su ginčo atliekos naudojimu, neturint nustatyta tvarka išduoto TIPK leidimo, objektyviai nėra ir negali būti laikomi teisėtais.

Byloje ištirtų ir įvertintų faktinių duomenų pagrindu konstatuojama, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo ginčo asfalto atliekų gavėja ir turėtoja Lietuvoje, šias atliekas sandėliavo, taigi, atliekų tvarkymui UAB (duomenys neskelbtini) turėjo privalomai turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir būti įsiregistravusi atliekas tvarkančių įmonių registre.

Dėl administracinės nuobaudos dydžio ir procesinių pažeidimų

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą inter alia grindžia procesinių teisių pažeidimu, būtent, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta pažeidimo esmė ir pažeidimo padarymo data, taip apribojant asmens teisę į gynybą.

Teismas nustatė pažeidimo padarymo datą ir nurodė pažeidimo esmę. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vieningą administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartimi (paskelbtoje biuletenyje „Administracinių teismų praktika“, Nr. 4, 2003 metai, 57-59 psl.) suformuluota teisės aiškinimo taisyklė dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių užtikrinimo esant pažeidimų, padarytų ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Nutartyje nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos, tai bylos teisminio nagrinėjimo metu yra pašalinami visi procesiniai pažeidimai, padaryti bylą nagrinėjant ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. D.J. dalyvauja teismo posėdyje, kuriame nagrinėjamas jo skundas; jis pateikė paaiškinimus, teikė įrodymus, susipažino su bylos medžiaga, jo interesams atstovauja advokatas, todėl akivaizdu, kad jei ir buvo suvaržytos jo teisės ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, šis pažeidimas yra pašalintas teisminio bylos nagrinėjimo metu.

D.J. veika pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Byloje nenustatytos aplinkybės, leidžiančios švelninti paskirtą administracinę nuobaudą arba administracinės nuobaudos jam neskirti.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2010 m. sausio 19 d. nutarimą, kuriuo Da.J. pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį paskirta 2 250 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt) litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.