Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., J. L. ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo J. B. reikalavimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei išsakytais pareiškėjo teismo posėdžio metu: pareiškėjo tėvai J. B. ir V. B. turėjo tris vaikus: pareiškėją J. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotus asmenis A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir J. L., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 11–17). Pareiškėjo tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), o motina V. B. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 8). Dar iki mirties – (duomenys neskelbtini). – pareiškėjo J. B. motina V. B. dovanojimo sutartimi pareiškėjui perleido sodybą, todėl po motinos mirties nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys į notarą dėl motinos palikimo nesikreipė (b. l. 9) – buvo įsitikinę, jog jokio turto, išskyrus asmeninį, po motinos mirties nebeliko. Pareiškėjas J. B. iki motinos mirties kartu su ja gyveno jam padovanotuose namuose (b. l. 8) ir rūpinosi ja. Po motinos mirties pareiškėjas ją palaidojo (b. l. 18) ir priėmė jos likusius asmeninius daiktus (lovą, televizorių, šaldytuvą, paveikslus ir kita) ir tvarkėsi su jais kaip savo, t. y. priėmė mirusios motinos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Tvarkydamas motinos dokumentus, pareiškėjas rado dar 2003 m. jo motinos V. B. ir kredito įstaigos „Swedbank“, AB sudarytą banko sąskaitos sutartį (b. l. 19), kurioje ji galimai laikė savo santaupas. Norint atgauti motinos pinigus, reikia gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Pareiškėjas J. B. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: tėvų J. B. ir V. B. mirties liudijimais; pažymomis apie V. B. ir pareiškėjo J. B. gyvenamąją vietą; notaro liudijimu; Gyventojų registro išrašu; pareiškėjo J. B. ir suinteresuotų asmenų A. B. ir J. L. gimimo bei santuokos liudijimais; Fizinio asmens banko sąskaitos sutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas J. B. ir suinteresuoti asmenys A. B. ir J. L. yra J. B. ir V. B. vaikai (b. l. 10, 11–17).

Pareiškėjo tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), o motina V. B. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 8).

Paveldėjimo byla po V. B. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 9).

Pareiškėjo motina V. B. 2003 m. spalio 30 d. su kredito įstaiga „Swedbank“, AB (tuo metu – AB bankas „Hansabankas“) buvo sudariusi Fizinio asmens banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (E-13340) sutartį (b. l. 19).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjas J. B. iš karto po motinos V. B. mirties priėmė jos asmeninius daiktus – palikimą – savo vardu, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, – tačiau paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. V. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad pareiškėjas J. B. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos V. B. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys A. B., J. L. ir VĮ Turto bankas neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas J. B. mirusios motinos V. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamas faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.