- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- ATP-222-365/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11570-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Pažeidėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarimo, kuriuo A. V. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir nubausta 28 eurų bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nubausta 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 str., subendrinus paskirtas nuobaudas, A. V. paskirta 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nubausta už tai, kad ji 2014-09-23, apie 17.00 val., Vilniuje, Naugarduko g. 25, vairuodama automobilį Nissan Primera, v/n (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodama stovintį automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino abu automobilius. A. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 punkto reikalavimus ir padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeidusi KET 234 punkto reikalavimus, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta A. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarimą pakeisti, sumažinant paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, skyrė A. V. padarytam pažeidimui neadekvačią nuobaudą, tokiu būdu nukrypdamas nuo teismų praktikos analogiškose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Apeliantės teigimu, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ji nesistengė išvengti administracinės atsakomybės, apsunkinti kaltininko nustatymo, geranoriškai bendradarbiavo su policija, atskleisdama visas su įvykiu susijusias aplinkybes, bendravo su nukentėjusiąja žalos atlyginimo klausimais. Iš įvykio vietos ji pasišalino nes nesuvokė kliudžiusi kitą automobilį. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nežymus transporto priemonių apgadinimo, t.y. įbrėžimo, nubraukimo faktas yra pagrindas konstatuoti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nepajusti ir negirdėti automobilių kontakto. Nagrinėjamu atveju automobilis buvo apgadintas nestipriai, tai sudaro pagrindą teigti, kad apeliantė galėjo nepajusti ir negirdėti automobilių kontakto. Kita vertus, net ir pripažinus, jog esamos abejonės dėl A. V. kaltės nėra pakankamos konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio, teismų praktikoje pripažįstama, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytos teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo sankcijos minimalus terminas yra mažintinas, kai nenustatoma, kad asmuo pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam ir siekdamas išvengti atsakomybės už kitą sunkų teisės pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų, todėl paskirta nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui. LAT ne kartą konstatavo, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad padaryti teisės pažeidimai nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis iš esmės yra mažareikšmis, padarytoji žala draudimo įvertinta apie 300 Lt, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apeliantė yra charakterizuojama itin teigiamai, anksčiau administracine tvarka bausta nebuvo, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. V. dirba VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“ socialine darbuotoja, jos darbo funkcijos yra susijusios su vaikų, gyvenančių VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centre, nuolatiniu poreikių tenkinimu, įskaitant drabužių, maisto pirkimą, vaikų vežimą į darželius, būrelius, gydymo įstaigas, vaikų lankymą ligoninėse, vaikų laisvalaikio organizavimą ir įgyvendinimą. Jos dirbamas darbas susijęs su socialiai reikšmingu interesu užtikrinti beglobių vaikų priežiūrą, į ką taip pat turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino trumpinimo.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliantės nuomone, jos veikoje nėra ATPK 130 str. 1 d. numatytos pažeidimo kvalifikavimui būtino tyčios elemento, o paskirta nuobauda yra per griežta, neadekvati padarytam pažeidimui, paskirta neįvertinus visų nuobaudos individualizavimui svarbių aplinkybių.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepažeidė šių nuostatų, pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, pagrįstai A. V. pripažino kalta padarius ATPK 127 str.2d. ir 130 str.1d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Todėl įrodymų tyrimo atnaujinimas nėra tikslingas, kaip nėra tikslinga rinkti naujus įrodymus.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. KET 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Kaltė dėl ATPK 130 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad A. V. 2014-09-23, apie 17.00 val., Vilniuje, Naugarduko g. 25, vairuodama automobilį Nissan Primera, v/n (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodama stovintį automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino abu automobilius. Po įvykio A. V. nevykdė KET nustatytų pareigų ir iš įvykio vietos nesustodama išvažiavo.
Apklausiama teisme A. V. pripažino, kad padarė eismo įvykį dėl savo neapdairumo. Nepamatė ir nepastebėjo kontakto, nežino, kokios markės buvo automobilis, prasilenkdama ji galėjo užkabinti stovintį automobilį. Kitą dieną, link vakaro, pastebėjo apgadinimus. Aiškino, kad, nežino, kodėl nepajuto kontakto, galbūt automobilyje grojo muzika. Skambino automobilio savininkei, atsiprašė, norėjo pagelbėti. Tačiau, išanalizavus bylos medžiagą: pačios pažeidėjos paaiškinimą, liudytojos I. N. parodymus, įvykio vietos ir automobilių apžiūros metu padarytas fotonuotraukas, įvykio schemą, darytina išvada, kad apeliantė privalėjo suvokti sukėlusi eismo įvykį ir įvykdyti KET nustatytas pareigas.
Liudytoja I. N. teisme paaiškino, kad pažeidėjos, t.y. A. V. nepažįsta. Matė, kaip pastaroji važiavo iš kiemo ir dešiniu šonu kliudė baltos spalvos automobilį VW Passat. Ji atkreipė dėmesį dėl garso. Moteris sustojusi nebuvo, o ji užrašė pažeidėjos automobilio numerį. Jai pasirodė, kad pažeidėja pažiūrėjo į veidrodėlį. Nežino, ar pati būtų girdėjusi minėtą garsą.
Iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad automobilio Nissan Primera, , v/n (duomenys neskelbtini), defektų ir sugadinimų pobūdis ir lokalizacija atitinka automobiliui VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) nustatytus apgadinimus (b. l. 13-15).
Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. V. ne tik kad galėjo pajusti, bet ir pajuto automobiliu atsitrenkusi į kitą automobilį, pastebėjo, kad buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, dėl kurio privalėjo pranešti nukentėjusiajam asmeniui ar policijai, kaip tai numato KET 232 arba 234 punktų nuostatos. Būtent šios pareigos neatlikimas, skubus pažeidėjos pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, vienašališkai įvertinus šio įvykio metu kilusių padarinių dydį, ignoruojant kito asmens turtui padarytą žalą ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, yra tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos įrodančios aplinkybės.
Nurodytos įvykio aplinkybės paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškeltą versiją, jog ji galėjo nepajusti automobilių susidūrimo kontakto ir nesuvokti sukėlusi eismo įvykį, todėl ji atmestina kaip nepagrįsta, prieštaraujanti byloje esančių įrodymų visumai ir vertinama kritiškai, kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės.
Tai, jog, apeliantės vertinimu, eismo įvykio metu nebuvo padaryta didelė materialinė žala jos kaltės ir padaryto pažeidimo pavojingumo nepaneigia, nes padaryto pažeidimo pasekmės nebuvo labai rimtos ne pažeidėjos dėka, o tik dėl atsitiktinumo, ir ši aplinkybė gali turėti įtakos tik individualizuojant administracinę nuobaudą.
Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas A. V. veikoje teisingai nustatė ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyvųjį požymį – tyčią, ir ji pagrįstai nubausta už šią veiką, todėl naikinti apylinkės teismo nutarimo šioje dalyje apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Apeliantė nesutinka su jai paskirtos nuobaudos dydžiu, prašo panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ar sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
A. V. už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas, paskirdamas tokio dydžio nuobaudą, formaliai įstatymo reikalavimų nepažeidė, vis tik ji šioje situacijoje neatitinka padaryto pažeidimo pavojingumo, taigi nėra visiškai teisinga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad A. V. paskirta administracinė nuobauda – minimalaus ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyto dydžio bauda – yra individualizuota tinkamai ir nėra aiškiai per griežta. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų daryti kitokią išvadą, tačiau, apygardos teismo įsitikinimu, A. V. už ATPK 130 str. 1 d. paskirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nors ir minimaliam 3 metų terminui, yra aiškiai per griežta, todėl neteisinga ir mažintina.
Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas, kuris reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje bylose taip yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Būtent tokia pat pozicija atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-29-2013; Nr. 2AT-21-2014).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats A. V. sukeltas eismo įvykis nebuvo itin pavojingas: eismo įvykio metu padaryta nežymi žala, žmonės nenukentėjo, pažeidėja iš dalies pripažino savo kaltę, charakterizuojama teigiamai, gailisi dėl padarytų pažeidimų ir sukeltų padarinių, pažeidėja dirba, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau administracine tvarka bausta nebuvo, taigi nėra piktybiška KET pažeidėja.
Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, dėl išvardytų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, nesukelia tokių neigiamų pasekmių, už kurį pagal ATPK 130 str. teismo paskirtas net ir minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimas galėtų būti vertinamas kaip teisinga ir proporcinga nuobauda padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Atsižvelgiant į byloje nustatytą eismo įvykio situaciją, kilusius padarinius dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., darytina išvada, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d., taikyti ATPK 30¹ str. ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą mažinant iki 1 metų. Toks sprendimas neprieštarauja ir šios kategorijos bylose formuojamai teismų praktikai.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarimą A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d., A. V. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki 1 metų.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 d., pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams subendrinti apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 28 eurų bauda ir paskirti A. V. galutinę administracinę nuobaudą – 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.