- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- 1S-908-317/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00387-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- R. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. 93-605 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. P. su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6 punktus 5 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, atliekama pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi apeliacinis skundas atmestas. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 11 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 2 metai 5 mėnesiai 10 dienų.Komisijos 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 93-605 priimtas sprendimas taikyti R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 93-605 taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaiga su intensyvia priežiūra. Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė, remdamasis neteisingais faktais, priešingais, nei nurodomi Komisijos nutarime. Nesutinkama, jog Komisijos nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, dėl ko jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teigiama, kad apylinkės teismas neišsamiai ir neprofesionaliai išnagrinėjo Komisijos nutarimą ir neobjektyviai, painiodamasis faktų tikrovėje, įvertino jame nurodytas aplinkybes neigiama prasme. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas, užuot spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti jam lygtinį paleidimą patvirtinimo, tai yra vertindamas, ar Komisijos nutarime išdėstyti faktai ir išvados atitinka pateiktų dokumentų faktines aplinkybes bei ar tinkamai taikytos BVK nuostatos, savo nutartį grindė prieštaringomis jo asmenį menkinančiomis aplinkybėmis, kurios neatitinka tikrų Komisijos pateiktų išvadų, paremtų dokumentais. Pažymima, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog nuteistasis kaltę dėl nusikaltimo padarymo neigė, tačiau tai nėra tiesa, kadangi jis savo kaltę pripažino, gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiųjų teismo salėje. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog iš nuteistojo yra priteistas 8902,90 eurų civilinis ieškinys, iš kurio jis yra atlyginęs tik 3 eurus, kadangi Komisijos nutarime yra nurodyta, jog pagal antstolės D. K. pažymą, nuteistasis yra padengęs 348,08 eurus skolos. Pagal Antstolių rūmų pažymą, jam šiuo metu yra pareikštas vienas ieškinys. Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog apelianto nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai yra turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, kadangi socialinio tyrimo išvadoje tokių duomenų nėra. Pasak pareiškėjo, matyti, kad teismas šią „informaciją“ nurašė nuo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties. Nuteistojo teigimu, jis prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikė griežtai laikydamasis įstatymo reikalavimų, jis yra atlikęs numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl teismas negali ignoruoti įstatymų. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis R. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, R. P. nustatoma žema – 29 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog nuteistasis, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Įvertinus tai, kad nustatytos rizikos svertinių balų skaičių sudaro tik du statiniai veiksniai ir net 27 – dinaminiai, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis galimos probacijos metu naujų nusikalstamų veikų nebedarys. Nors skunde nuteistasis teigia, kad įvykdžius visas formaliąsias sąlygas, jam imperatyviai turėjo būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau aukštesnysis teismas, atmesdamas tokius pareiškėjo argumentus, pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas asmeniui yra teismo teisė, bet ne pareiga, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai ir motyvuotai sprendžiant, jog galimai taikytina probacija nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pataisyti yra pakankama. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo – jis laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nebuvo baustas drausmine tvarka, civilinį ieškinį dengia pagal finansines galimybes, neįsidarbino pataisos namuose dėl objektyvių priežasčių, kadangi yra 15 procentų darbingas, jam reikalinga speciali nuolatinė priežiūra. Individualiojo pataisos plano vykdymas teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pakankamą pagrindą lygtiniam paleidimui, o nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį paskatintas tik du kartus, kas rodo, jog jis tik formaliai atitinka lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, o individualiame socialinės reabilitacijos plane ir rekomendacijose nurodytų priemonių laikymasis tik patvirtina, kad R. P. pataisos proceso metu elgiasi taip, kaip turi elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam vis dar išlieka ir pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti kriminogeniniai veiksniai – turimi dideli finansiniai įsipareigojimai pagal priteistą civilinį ieškinį, emocinė gerovė bei mąstymas ir elgesys. Skunde nuteistasis kvestionuoja šių veiksnių įtaką jo elgesiui, teigdamas, jog skundžiamoje nutartyje šie argumentai nurodyti, juos perkeliant iš ankstesnės nutarties, kuria buvo spręstas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su byloje pateiktos 2017 m. rugpjūčio 16 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 62-3544 7.2. punkto turiniu, su tokiais skundo motyvais sutikti neturi pagrindo, kadangi minėtame pataisos įstaigos pateiktame dokumente šie kriminogeniniai veiksniai nuteistajam vis dar išskiriami. Dėl šios priežasties nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė iš jo priteisto civilinio ieškinio dydį ir jau atlygintos žalos dalį. Tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pažymima, kad pataisos įstaiga yra gavusi vieną patvarkymą dėl 8902,90 eurų išieškojimo, iš kurių išieškota 3 eurai. Be to, kaip teisingai pažymi ir nuteistasis skunde, jis taip pat turi atlyginti Valstybinei ligonių kasai 7946,37 eurus ir iš jo išieškota 348,08 eurų. Matyti, kad su socialinio tyrimo išvada 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo pasirašytinai supažindintas ir apeliantas, todėl abejoti šiais pataisos įstaigos nurodomais duomenimis apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo pirmojo nuteistojo pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ši rizika sumažėjo tik vienu balu, nors didžioji dalis svertinių balų (27 balai) šiuo metu yra dinaminiai ir R. P. pataisos proceso metu turi dėti maksimalias pastangas, kad jų kiekį sumažintų. Aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo institutą, itin svarbu pažymėti, jog nuteistojo smurtinio elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, ši aplinkybė vertintina kaip itin reikšminga ir nesudaro pagrindo spręsti, jog jau šiuo metu nuteistasis, būdamas laisvėje, nebenusikals. Nors, kaip teisingai nurodoma pareiškėjo skunde, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, jis savo kaltės nepripažino, tačiau ši fakto klaida nešalina aptartų aplinkybių dėl nepakankamos nuteistojo pažangos pataisos proceso metu. Tokį aukštesniojo teismo manymą patvirtina ir tai, kad savo nusikalstamus veiksmus nuteistasis vis dar aiškina paviršutiniškai, teigia, kad draugė galimai jį išprovokavo ir dėl to jis sužalojo vaiką, jis apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Nuteistasis, nors ir supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su savitvardos praradimu, sprendimo įgūdžius ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.