Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – (duomenys neskelbtini) piliete T. K. prisistančiai užsienietei, jos atstovui, advokato padėjėjui A. S.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro atstovei K. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymo (duomenys neskelbtini) piliete T. K., gimusia (duomenys neskelbtini), prisistatančiai užsienietei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teikime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai pasienio ruože sulaikė iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtusių 52 asmenų grupę, tarp kurių buvo (duomenys neskelbtini) piliete prisistatanti T. K. (Migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) užsienietė įvesta TLTU kodu: (duomenys neskelbtini)). Užsienietė su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) piliete T. K., gimusia (duomenys neskelbtini), prisistatanti užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto valstybės sieną esant Lietuvos Respublikos vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimui Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, galima daryti išvada, kad T. K., yra linkusi pažeidinėti įstatymus ir tikėtina, kad, siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali pasislėpti ar bandyti savavališkai išvykti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Užsienietei yra priimtas ir įsiteisėjęs prieglobsčio byloje sprendimas, kuriuo užsienietei pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje nebuvo suteikta ir nuspręsta išsiųsti užsienietę iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Yra pagrindas manyti, kad minėta užsienietė gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl šiuo metu egzistuoja jos sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 10 straipsnio l punkte, 23 straipsnio 8 punkte, 113 straipsnio l dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 1 ir 2 punktuose., 3 punkte., 114 straipsnio 5 dalyje, 140⁸ straipsnio 7 dalyje, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu (duomenys neskelbtini), visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, ekstremalioji situacija lig šiol neatšaukta. Todėl nagrinėjamu atveju taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalį, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (140¹⁹ straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.

Nagrinėjamojoje byloje iš teismui pateiktos teikimo medžiagos matyti, kad T. K. prisistačiusi užsienietė pasienio užkardos pareigūnų (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta kartu su asmenų grupe, neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Buvo nustatyta, kad T. K. prisistatanti užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdama dokumentų, patvirtinančių jos teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, esant Lietuvos Respublikos vyriausybės 2021-07-02 nutarimui Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikoje, dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Po valstybės sienos kirtimo T. K. prisistatanti užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimu netenkino (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusios užsienietės prašymo dėl prieglobsčio bei nusprendė išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietė su sprendimu nesutiko ir jį apskundė. Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nusprendė užsienietei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. kovo 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas užsienietės prieglobsčio byloje. (duomenys neskelbtini) VSAT prie LR VRM Medininkų užsieniečių registracijos centras raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Vokietijos Federacinėje Respublikoje su prašymu tarpininkauti (duomenys neskelbtini) ambasadai Berlyne, Vokietijos Federacinėje Respublikoje išduodant asmens grįžimo pažymėjimus į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiams. Iš pateiktų duomenų atsakingoms institucijoms dar nepavyko nustatyti užsienietės asmens tapatybės ir pilietybės, nes galimai T. K. teikė apie save klaidinančią informaciją, todėl jos asmens grįžimo dokumentai dar negauti. Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) užsienietės atžvilgiu priėmė sprendimą įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Regionų apygardos administracinis teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu skundą tenkino iš dalies, tačiau skundžiamo sprendimo dalį dėl prieglobsčio užsienietei nesutikimo paliko nepakeistą. Užsienietė su Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu nesutiko ir šį sprendimą apskundė. (duomenys neskelbtini) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas užsienietės skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliete prisistatanti T. K. buvo pakartotinai supažindinta su (duomenys neskelbtini) priimtu Migracijos departamento sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso) nesuteikimo ir jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Susitikimo metu dar kartą jai priminta, kad teismas (duomenys neskelbtini) yra priėmęs galutinį ir neskundžiamą sprendimą jos prieglobsčio byloje, todėl užsienietės statusas pasikeitė ir ji nebėra prieglobsčio prašytoja, o neteisėtai Lietuvos Respublikoje esanti užsienietė. T. K. dar kartą buvo pasiūlyta pasinaudoti galimybe savanoriškai išvykti į kilmės šalį, nes kitu atveju bus pradėta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Anksčiau minėta užsienietė, gyvenanti centre, nėra suinteresuota ar motyvuota savanoriškai sugrįžti į savo kilmės šalį ir kategoriškai atmetė šią galimybę. Taip pat, susitikimo metu ji pabrėžė, kad bet kokiomis aplinkybėmis nori pasilikti Europos Sąjungoje ir niekur neketina išvykti.

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad T. K. prisistatanti užsienietė neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jos prašymas suteikti prieglobstį įsiteisėjusiu galutiniu teismo sprendimu atmestas ir priimtas sprendimas ją išsiųsti į užsienio valstybę. T. K. prisistatanti užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, minėta, užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje paprašė tik po sulaikymo, kas leidžia daryti išvadą, jog prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo užsienietės atvykimo į Lietuvą tikslas. Pasiūlius užsienietei pasinaudoti galimybe savanoriškai išvykti į kilmės šalį, nes kitu atveju bus pradėta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, užsienietė atmetė šią galimybę, nurodė, kad bet kokiomis aplinkybėmis nori pasilikti Europos Sąjungoje ir niekur neketina išvykti, kas rodo, jog užsienietė nėra suinteresuota ar motyvuota savanoriškai sugrįžti į savo kilmės šalį. Atsižvelgiant į paminėtą, yra pagrindas manyti, kad užsienietė gali pasislėpti, vengdama išsiuntimo (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai). Todėl šiuo metu egzistuoja užsienietės sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, 2 dalyje, 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Nenustačius duomenų, jog T. K. prisistatanti užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bei į tai, kad ji nėra pakartotinai pažeidusi Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Duomenų, kad užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos gali būti užtikrintas netaikant judėjimo laisvės suvaržymų, nėra. Atitinkamai tai reiškia, kad Įstatyme numatytų tikslų – įvykdyti Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųsti užsienietę iš Lietuvos Respublikos, negalima pasiekti kitomis priemonėmis, todėl teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo tenkintinas. Minėtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas proporcingas siekiamam tikslui – įvykdyti sprendimą dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), yra tinkama ir būtina priemonė minėtam tikslui pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2 dalimi, 5 dalies 2, 3, 4 punktais, 117 straipsniu, 114 straipsnio 6 dalimi, 118 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 140⁸ straipsnio 7 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 140²¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.

T. G. Respublikos piliete T. K., gimusia (duomenys neskelbtini), prisistatančiai užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. gruodžio 16 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.