- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2A-53-252/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00629-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- D. L.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-10-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-258-1103/2020 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui D. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 418,02 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal skelbimą internetinėje svetainėje susisiekė su atsakovu dėl naudoto automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimo. (duomenys neskelbtini) susitiko su juo (duomenys neskelbtini). Pardavėjas jokių automobilio defektų nenurodė. Kadangi buvo nedarbo diena, o automobilis neturėjo galiojančios techninės apžiūros dokumentų, nebuvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, ieškovas neturėjo galimybių patikrinti jo techninės būklės ir pats išbandyti.
3. Suprato, kad atsakovas nebuvo parduodamo automobilio savininkas, bet turėjo teisę jį parduoti, tad su juo tą pačią dieną sudarė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Nusipirktą automobilį jis parsivežė su automobiline priekaba.
4. (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų centras (duomenys neskelbtini) nustatė, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų. Gedimų šalinimui (duomenys neskelbtini) jis kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), kur už paslaugas sumokėjo 102 Eur, iš kurių - 38,02 Eur už techninių apžiūrių centre nustatytų gedimų šalinimą, t.y. 18,18 Eur už „sailentbloko“ pakeitimą, 19,84 Eur už dviejų traukių stabilizatorių pakeitimą.
5. Po šių gedimų pašalinimo jam suteikta teisė eksploatuoti automobilį. Jo vardu automobilis įregistruotas (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną pradėjus jį eksploatuoti ėmė ryškėti jo defektai. (duomenys neskelbtini) nustatyti esminiai automobilio defektai, t.y. neveikė pavarų dėžė, be kurios tolesnė automobilio eksploatacija nebuvo galima. Dėl to, ieškovas patyrė 380 Eur išlaidas.
6. Ieškovo vertinimu, atsakovas jam pardavė netinkamos kokybės daiktą. Atsakovas su juo nutraukė bet kokius kontaktus.
7. Mano, kad atsakovas privalo atlyginti išlaidas, kurias jis patyrė šalindamas jo parduotos transporto priemonės trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2020-10-16 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 1 331 Eur atstovavimo išlaidų atsakovo naudai.
9. Kadangi ieškovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, buvo nenuoseklus, į klausimus apie tai, ką atsakovas pasakojo apie parduodamą automobilį, kodėl, kaip teigė, jo neišbandė, kodėl skiriasi rida skelbime ir techninės apžiūros dokumente, kaip beveik nevažiuojantis automobilis gavo techninės apžiūros pažymą, logiškai atsakyti negalėjo, teismas tiek dėl šių aplinkybių, tiek dėl nustatyto ieškovo nesąžiningumo teikiant įrodymus (pirkimo – pardavimo sutartį), pasisakė, kad jo paaiškinimais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtina rašytiniai įrodymai ar neginčija atsakovas. Tuo tarpu atsakovo paaiškinimus teismas vertino kaip nuoseklius ir logiškus.
10. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) m. žiemą atsakovas iš automobilių pardavimo aikštelės (duomenys neskelbtini) įsigijo ginčo automobilį už 1 800 Eur sumą, jo savininkės – D. L. nematė, su ja nebendravo. Pats juo grįžo į Lietuvą ir jokie defektai neišryškėjo. Iki automobilio pardavimo ieškovui, jis eksploatuotas Lietuvoje nebuvo. (duomenys neskelbtini) šalys žodžiu sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį.
11. Teismas taip pat nustatė, kad automobilių pardavimas nėra atsakovo darbinė veikla. Ieškovas yra dirbęs vairuotoju, ir tokio modelio automobilį įsigyja ne pirmą kartą. Automobilis registruotas ieškovo vardu (duomenys neskelbtini) registracijos metu be kita ko pateikta (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta tarp jo ir D. L..
Šalies argumentai
12. Ieškovas teigė už automobilį sumokėjęs 2 500 Eur sumą, savo teiginiams pagrįsti pateikė vokiečių, prancūzų kalbomis parengtą asmeninės naudotos transporto priemonės pardavimo sutarties blanką, kuriame automobilio pardavėju nurodyta D. L., pirkėju – ieškovas. Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad šį blanką už pirkėją atsakovas užpildė sutarties sudarymo metu. Atsakovas tvirtino, kad jokio rašytinio dokumento nepasirašė, sutarties blanko nei tuščio, nei su D. L. parašu taip pat neturėjo ir su dokumentais ieškovui neperdavė. Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas automobilį įsigijo už 2 500 Eur sumą, tačiau automobilio kaina jam yra žinoma iš ieškovo, pinigų sumos neskaičiavo, kad būtų surašyta pirkimo – pardavimo sutartis nematė. VĮ „Regitra“ pateikta sutartis, kurios pagrindu automobilis (duomenys neskelbtini) registruotas Lietuvoje ieškovo vardu, nesutampa su ieškovo pateikta teismui pirkimo-pardavimo sutartimi, joje nurodyta parduodamo automobilio kaina – 3 500 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
13. Kadangi ieškovas negalėjo paaiškinti aplinkybių dėl akivaizdžių teismui pateiktos ir VĮ „Regitra“ pateiktos sutarčių nesutapimo, o ir atsakovo raštas byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose akivaizdžiai skiriasi nuo byloje esančių sutarčių ranka rašyto teksto, teismas jo teiginius dėl rašytinės sutarties sudarymo, o ir automobilio kainos, vertino kritiškai, tiek jo, tiek liudytojo V. V. parodymus laikė nepatikimais ir jais nesirėmė.
14. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartys turi būti sudaromos paprasta rašytine forma, o šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo kartu prisiima riziką dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui, labiau tikėtina laikė, kad automobilis buvo parduotas už atsakovo nurodomą 1 980 Eur sumą.
15. Teismas pasisakė, kad šalių pozicija dėl automobilio išbandymo skiriasi, t.y. ieškovas nurodė, kad apsiribojo išorine apžiūra, o liudytojas, kad apžiūra truko pusvalandį, tačiau atsakovo teigimu automobilio trūkumai – nusilupusi salono stogo medžiaga, nedidelis bildėjimas važiuoklėje važiuojant per duobes ieškovui buvo atskleisti ir jo įvertinti, nes automobilį ieškovas išbandė, įsitikino, kad jis važiuoja, automatinė pavarų dėžė veikė tvarkingai.
16. Atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaita) nustatytus automobilio techninius trūkumus, į ieškovo pateiktus duomenis dėl UAB (duomenys neskelbtini) atliktų „sailentbloko“ (guminės įvorės) ir dviejų traukių stabilizatorių keitimo, bei įvertinęs atsakovo paaiškinimus, kad važiuojant automobiliu girdėjosi garsas, galimai susijęs su šių detalių trūkumais, teismas sprendė, kad šis garsas galėjo būti girdimas ir įvertintas ieškovo įsigyjant automobilį. Šie trūkumai, teismo vertinimu, susiję su ilgalaike automobilio eksploataciją - 16 metų, rida - virš 250 000 km. Be to, jie buvo greitai pašalinti, patiriant nedideles išlaidas, o jau kitą dieną automobilis pripažintas atitinkančiu techninius reikalavimus, jam leista dalyvauti eisme.
17. Kadangi parduodamas automobilis neturėjo galiojančios techninės apžiūros pažymos, tai teismas vertino, kad pardavėjas negarantavo puikios daikto kokybės, o ir pirkėjas neturėjo pagrindo tikėtis, kad automobiliui bus suteikta teisė dalyvauti eisme be jokių papildomų, net ir minimalių, investicijų į jį. Juolab, kad automobilio pardavimo kaina buvo sumažinta.
18. Teismas darė išvadą, kad techninės apžiūros metu nustatyti trūkumai nelaikytini neatitinkančiais sutarties sąlygų, paslėptais, sudarantys esmines kliūtis automobilio naudojimui pagal paskirtį, todėl atsakovas neturi prievolės kompensuoti šias ieškovo patirtas išlaidas.
19. Teismas pasisakė, kad nors ieškovas nurodė, kad pavarų dėžės trūkumus pastebėjo vos parsivežęs automobilį, tačiau tai nesudarė kliūčių gauti pažymą leidžiančią dalyvauti eisme. Pavarų dėžės defektiniame akte nurodomas gedimas - prabuksuoja, detalės - kompiuteris, tepalas, filtras, kaina viso 380 Eur. (duomenys neskelbtini) ieškovui išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodomas paslaugos pavadinimas – pavarų dėžės remontas. Jokių kitų įrodymų, detalizuojančių nustatytus gedimus, atliktus darbus, remonto pobūdį, apimtį, iš kurio teismas galėtų įvertinti jo būtinumą, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti ar jų įtaką automobilio naudojimui pagal paskirtį, ieškovas teismui nepateikė
20. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad techninės apžiūros rezultatų kortelėje (duomenys neskelbtini) užfiksuota automobilio rida 195 218 km, (duomenys neskelbtini) – 195 262 km, (duomenys neskelbtini) pavarų dėžės defektiniame akte nurodyta automobilio rida – 195 600 km. Teismo vertinimu šie duomenys patvirtina, kad automobilis buvo eksploatuojamas ir paneigia atsakovo argumentus, kad dėl pavarų dėžės defektų jis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį.
21. Teismas pabrėžė, kad skelbime apskritai rida buvo nurodyta – 264 900 km, šią faktinę aplinkybę patvirtino, atsakovo teismo posėdžio metu parodyta odometro fotonuotrauka mobiliajame telefone. Todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) pirminės techninės apžiūros rezultatų kortelėje užfiksuota žymiai mažesnė automobilio rida – 195 218 km., kokiomis aplinkybėmis jau po automobilio perdavimo ieškovui, ji ženkliai sumažėjo.
22. Kadangi procesinę pareigą įrodyti parduoto daikto trūkumų faktą turi pirkėjas, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog įsigyto automobilio kokybė neatitiko sutarties sąlygų, pavarų dėžės gedimas buvo esminis, buvęs iki jo perdavimo ieškovui, ir dėl jo automobilis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį.
23. Teismas pažymėjo, kad išklausius šalių paaiškinimus, nustatyta, kad D. L. nei su viena iš bylos šalių nebendravo, sutarties nepasirašė. Byloje nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Atsižvelgiant į tai darė išvadą, kad D. L. suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, jos nedalyvavimas procese, jos teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-10-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 418,02 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, arba Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-10-16 sprendimą panaikinti ir bylą pagal A. K. ieškinį A. M. dėl žalos atlyginimo perduoti nagrinėti iš naujo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams.
25. Nurodo, kad automobilio įsigijimo metu automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturėjo privalomos techninės apžiūros, todėl su automobiliu nebuvo galima važiuoti, nors atsakovas juo atvažiavo. Be to, ant parduodamo automobilio buvo uždėti lietuviški tranzitiniai numeriai, kurie, atsakovo teigimu, buvo suklastoti.
26. Po automobilio apžiūros dviem egzemplioriais buvo surašyta automobilio pirkimo - pardavimo sutartis, kurios abiejuose egzemplioriuose pasirašė automobilio pirkėjas (apeliantas) bei pardavėjas (atsakovas), o abu sutarties egzempliorius surašė apeliantas. Tuščius pirkimo - pardavimo sutarties blankus turėjo atsakovas. Sutartis buvo surašyta toje pačioje degalinėje, kur buvo apžiūrimas automobilis, ant parduodamo automobilio variklio dangčio. Pirkimo - pardavimo sutartyje kaip automobilio pardavėją nurodė belgiškuose automobilio dokumentuose nurodytus duomenis, kad automobilio pardavėjas – D. L..
27. Pažymi, kad atsakovui neturint sutarties, sudarytos su D. L., nebuvo kitos galimybės įforminti sandorį tarp apelianto ir atsakovo. Nurodo, kad tokiu būdu atsakovas išvengė privalomų mokesčių valstybei, nes tokio sandorio metu atsakovas, kaip automobilio pardavėjas, dokumentuose neegzistuoja. Atsakovas teigė, kad turi parduoti dar penkis automobilius.
28. Po sandorio, įvažiuodamas nuo priekabos į kiemą, apeliantas pastebėjo (išgirdo), kad tinkamai neveikia automobilio automatinė pavarų dėžė, galimai veikia tik viena pavara.
29. Automobilio gedimai buvo šalinti UAB (duomenys neskelbtini), o vėliau ir (duomenys neskelbtini), kur atliktas kapitalinis automobilio automatinės pavarų dėžės remontas, nes priešingu atveju nebuvo galima automobilio eksploatacija.
30. Nesutinka su teismo išvada dėl jo ir liudytojo V. V. parodymų nenuoseklumo. Mano, kad teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, neišsamiai, selektyviai vadovaujantis tik atsakovo duotais subjektyviais paaiškinimais.
31. Pabrėžia, kad nors teismo buvo prašoma skirti rašysenos ekspertizę siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, ar ir atsakovas yra pasirašęs ant pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau toks prašymas netenkintas. Tik atlikus ekspertizę ir patvirtinus faktą, kad būtent atsakovas pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį, būtų nustatyta objektyvi tiesa tiek dėl sudaryto sandorio apelianto su atsakovu dėl automobilio pirkimo privaloma paprasta rašytine forma, tiek dėl kainos ir kt.
32. Mano, kad byloje pateikti įrodymai, jo ir liudytojo paaiškinimai patvirtina, kad atsakovo parduoto automobilio gedimai buvo užslėpti, kurie išryškėjo dar net nepradėjus eksploatuoti įsigyto automobilio.
33. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovo argumentą, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas iki buvo perduotas apeliantui. Apeliantui kyla klausimų kodėl atsakovui tiek ilgai nepavyko parduoti automobilio, kuris, kaip nurodyta skelbimuose buvo gero stovio, be defektų. Be to, mano, kad atsakovas pastoviai užsiima automobilių pardavimu, o ne dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Pagal oficialius duomenis atsakovas yra UAB (duomenys neskelbtini).
34. Pabrėžia, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl pirkimo - pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą - už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas.
35. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo, kadangi tinkamai trečiajam asmeniui D. L. nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, o taip pat nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, bet pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant minėtam trečiajam asmeniui. Ji į bylą įtraukta teismo iniciatyva, ieškovas dėl dokumentų vertimo patyrė išlaidų. Pagal kasacinio teismo praktiką, esant byloje dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo posėdį faktui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
36. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
37. Nurodo, kad ieškovo įsigytas automobilis (duomenys neskelbtini) yra 16 metų senumo ir jokių tyčia paslėptų defektų jis neturėjo. Aplinkybės, kad atsakovas nurodė, jog automobilis defektų neturi ir yra be trūkumų, apelianto nurodomos melagingai. Apie nukritusias lubas, subraižymus, bildesį važiuoklėje apeliantas žinojo. Juolab, kad automobilį apžiūrinėjo trise, o atsakinėdamas į teisėjos ir atsakovo klausimus, pripažino, kad dalį defektų matė, bet jų nesureikšmino.
38. Pabrėžia, kad apelianto teiginiai, jog jis automobilio prieš perkant neišbandė yra melagingi. Atsakovas detaliai papasakojo maršrutą, kur buvo važiuojama, kai tuo tarpu ieškovas nuolat keitė nuomonę, teikė prieštaringus paaiškinimus, o į dalį teisėjos užduodamų klausimų, atsisakė atsakyti, todėl teismas visiškai pagrįstai kritiškai vertino apelianto duodamus parodymus.
39. Nustatyti rašysenos, parašų ir ieškovo teismui pateiktų dokumentų tikrumą, teismo prašė atsakovas, o ne ieškovas, o su tokiu prašymu pastarasis kaip tik nesutiko. Nors teismas atsakovo prašymo netenkino, bet visgi išsireikalavo dokumentus iš VĮ „Regitra“, iš kurių tapo aišku, kad ieškovas duoda melagingus paaiškinimus, dalį dokumentų galimai yra suklastojęs ir galimai atlikęs kitas nusikalstamas veikas (automobilio ridos atsukimą).
40. Atkreipia dėmesį, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirkimo - pardavimo sutartį užpildė atsakovas, tačiau aplinkybę, kaip pas ieškovą atsirado skirtingos pirkimo - pardavimo sutartys, tos pačios datos ir ta pačia rašysena, tačiau skirtinga kaina, apeliantas nepaaiškino. Kita vertus, vienokią sutartį ieškovas pateikė teismui, o kitokią sutartį VĮ „Regitra“.
41. Pabrėžia, kad dėl tokių apelianto galimai neteisėtų veiksmų, teismas 2020-10-16 priėmė atskirąją nutartį, kuria kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, o pastaroji dėl apelianto galimai neteisėtų veiksmų pradėjo ikiteisminį tyrimą.
42. Nurodo, kad atsakovas iki automobilio perdavimo ieškovui, automobilio neeksploatavo, todėl automobiliui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tad jis nežinojo apie visus tariamus automobilio defektus, o tik akivaizdžiai matomus.
43. Apeliantas neteikė jokių įrodymų, kad atsakovas žinojo apie konkretų automobilio defektą ir jį tyčia slėpė. Atsakovas siūlė kitą dieną nuvykti į servisą patikrinti automobilį (šio fakto neginčija ir ieškovas). Apelianto tariami defektai jo buvo pastebėti iš karto pradėjus eksploatuoti automobilį, tai reiškia, kad jie nėra paslėpti. Jeigu ieškovas būtų vykdęs pareigą būti rūpestingam, įvertinti transporto priemonę, būtų matęs akivaizdžius tariamus defektus ir jis turėjo pilną diskreciją pirkti ar nepirkti automobilio.
44. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas negalėjo paaiškinti, jei automobiliu nebuvo važiuota, kaip nuo pirmos technikinės apžiūros iki kitos buvo pravažiuota 44 km.
45. Atsakovo įsitikinimu, tariamos remonto (kompiuterio) paslaugos buvo ne pavarų dėžės remontas, o automobilio spidometro atsukimas ir tik vėliau išrašyta sąskaita tariamiems, tačiau realiai neatliktiems darbams pagrįsti.
46. Atsakovo nuomone, kaip ir daugelis ieškovo pateikiamų faktų, taip ir D. L. asmuo yra išgalvotas. Ieškovas akivaizdžiai suklastojo pirkimo - pardavimo sutartis, o pardavėją D. L. tikėtina sugalvojo pats, dėl ko teismas tinkamai įvykdė CPK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą ir kreipėsi į prokuratūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
47. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
48. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip pardavėjo, atsakomybės už parduodamo daikto (automobilio) kokybę bei pirkėjo teisių įgyvendinimo.
49. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) įsigijo (duomenys neskelbtini) m. gamybos automobilį (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto skelbimo portale (duomenys neskelbtini)t matyti, kad atsakovas šį automobilį pardavinėjo už 2550 Eur, nurodęs, kad jo rida - 264 900 km, skelbimo formoje pažymėjęs, kaip transporto priemonę be defektų. Byloje neginčijamos aplinkybės, kad automobilį, kuris neturėjo galiojančios techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo, ieškovas įsigijo (duomenys neskelbtini), atvykęs su dar dviem asmenimis į (duomenys neskelbtini) ir jį traliuku parsigabeno į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra ginčo, kad ieškovui atsakovas, gavęs pinigus perdavė automobilį, jo raktelius ir registracijos (duomenys neskelbtini) dokumentus. Iš (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad techninei apžiūrai pateiktas automobilis, kurio rida nurodyta (duomenys neskelbtini) km neatitiko techninių reikalavimų, nes nepateikti reikalingi dokumentai, nurodyti Apžiūros atlikimo apraše (draudimo liudijimas (polisas); be to, vienos pusės ratas nestabdo; stovėjimo stabdžių stabdymo efektyvumas mažesnis kaip 16 proc., pakabos spyruoklė netvirtai pritvirtinta prie važiuoklės arba ašies (priekinio stabilizatoriaus); pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje (dešinė priekis), nebuvo gesintuvo ir trikampio avarinio sustojimo ženklo. Iš tos pačios dienos UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad pirkta prekių ar paslaugų už 102 Eur, t.y. alyva (25,61 Eur), kuro filtras (9,92 Eur), oro filtras (5,78 Eur), sailentblokas (18,18 Eur), dvi traukės (po 9,92 Eur) ir tepalo filtras (4.96 Eur). Kitą dieną (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros centre automobilis, kurio rida jau buvo 195262 km, t.y. 44 km didesnė nei praeitą dieną, buvo pripažintas kaip atitinkantis techninius reikalavimus. Tą pačią dieną ieškovas jį įsiregistravo savo vardu, be kita ko pateikęs sutartį, kad ginčo automobilį įsigijo iš D. L. (duomenys neskelbtini) už 3500 Eur. Ieškovas teismui yra pateikęs sutartį su tuo pačiu asmeniu, kurioje nurodoma, kad automobilį įsigijo už 2500 Eur. Ieškovo į bylą pateiktame (duomenys neskelbtini) užsakyme paraiškoje – pavarų dėžės defektiniame akte nurodytas „gedimo simptomas – prabuksuoja“ ir defektui pašalinti būtinos detalės – kompiuteris, tepalas, filtras. Akte pažymėta, kad automobilio rida po atsiėmimo iš remonto yra 195600 km, t.y. jau net 382 km daugiau nei užfiksuota (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros metu. (duomenys neskelbtini) minėtos įmonės išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta, kad atliktas pavarų dėžės remontas 380 Eur sumai bei prie sąskaitos pridėtas apmokėjimo šiai sumai kvitas.
50. Tiek ieškovas, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad su D. L. nėra bendravę ir jokių dokumentų su juo ar ja nėra pasirašę. Pirmosios instancijos teismas 2020-10-16 priėmė atskirąją nutartį ir vadovaudamasis CPK 300 straipsniu pranešė Kauno apygardos prokuratūrai apie nagrinėjant civilinę bylą nustatytas faktines aplinkybes (dėl sutarčių ir transporto priemonės odometro rodmenų (ridos) galimo suklastojimo), galimai turinčias nusikalstamų veikų požymių. O skundžiamame sprendime, teismas pasisakė, kad D. L. suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, todėl, tai, kad išnaudojus visus procesinius dokumentų įteikimo būdus, nepavyko tinkamai jai įteikti procesinių dokumentų, pranešti apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, šiuo atveju jos teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia.
51. Iš bylos duomenų matyti, kad D. L. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtrauktas (-a) pirmosios instancijos teismo 2019-12-30 nutartimi. Šiam asmeniui teismas siuntė procesinius dokumentus ir galiausiai iš (duomenys neskelbtini) antstolių kontoros buvo gautas atsakymas, jog D. L. nežinoma teismo nurodytu adresu, t. y. tuo adresu kuris nurodytas automobilio registracijos dokumentuose.
52. Pagal CPK 47 straipsnio 5 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Šiuo gi atveju, teismas tokio procesinio sprendimo byloje nėra priėmęs, kas reiškia, kad D. L., nepašalinus iš bylos, išliko kaip proceso dalyvis (-ė), turintis trečiojo asmens statusą ir atitinkamas procesines teises, kurios CPK nustatyta tvarka gintinos ir turi būti sudarytos visos sąlygos jas realizuoti. Kas šiuo atveju akivaizdžiai nebuvo užtikrinta, nes teismas, paaiškėjus, kad nurodytu adresu toks asmuo negyveno, nesikreipė į D. L. gyvenamosios vietos valstybės kompetentingas institucijas dėl jos tikslaus adreso nustatymo ir atitinkamai neišnaudojo visų procesinių dokumentų įteikimo galimybių.
53. Esant tokiam procesiniam pažeidimui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo numatyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kai byla išnagrinėta iš esmės tinkamai nepranešus įtrauktiems į bylą asmenims. Būtent vienas iš pateikto skundo argumentų ir yra tas faktas, kad teismas, nepašalinęs trečiojo asmens iš proceso, bylą iš esmės išnagrinėjo, kai trečiajam asmeniui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą. Pabrėžtina, kad nustatant šį absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, siekiama užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. ši teisės norma skirta užtikrinti asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010).
54. Konstatavus absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą dėl ginčo esmės nepasisakytina, tačiau atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad nepaisant to, kad tokio pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus, tačiau, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, teismas turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti. Teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
55. Ieškovas teismui pateikė (duomenys neskelbtini) jo aptariamo automobilio pirkimo – pardavimo sutartį 2500 Eur sumai, sudarytą tarp ieškovo ir asmens įvardyto D. L. Jis tvirtino, kad sutarties blanką užpildė atsakovas, pastarasis tai kategoriškai paneigė, teigdamas, kad joks raštiškas susitarimas tarp ginčo šalių nebuvo sudarytas. Teismui išreikalavus papildomus duomenis dėl ginčo automobilio registracijos paaiškėjo, kad ieškovas ant tokio paties blanko užpildytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį tarp tų pačių asmenų tik jau kitai sumai, t.y. 3500 Eur, pateikė VĮ „Regitra“ registruodamas automobilį.
56. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį, nei ieškovas, nei atsakovas konkretaus prašymo teismui skirti rašysenos ekspertizę suformulavę nebuvo. Vien tik ieškovo atstovės išsakyta pozicija, kad ekspertizė galėtų nustatyti kas surašė sutartį ir gal būtų įdomu sužinoti, tokio prašymo suformulavimo nepatvirtina. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į susiklosčiusią procesinę situaciją, turėjo pareigą teikti siūlymą šalims dėl rašysenos ekspertizės skyrimo byloje, nes akivaizdu, kad tai turi reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, o vizuali sutarčių apžiūra, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, negali nei patvirtinti, nei paneigti, kas konkrečiai įrašė vienus ar kitus duomenis į automobilio įsigijimo dokumentus, tokius klausimus kompetentingai įvertinti gali tik asmenys turintys specialių žinių.
57. Aptartų aplinkybių pagrindu skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kiti teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo teisiniai pagrindai nenagrinėjami.
58. Bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-10-16 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.