Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,

dalyvaujant pareiškėjo UAB „Šiaulių biržos“ atstovui Romaldui Atučiui, advokatui Aldevinui Ščiglai,

apeliaciniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Šiaulių biržos“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šiaulių biržos“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Registrų centrui“ dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi tik trečiųjų asmenų Šiaulių apskrities

viršininko administracijos atstovų nuomone, kurie teigė, kad statyba yra neteisėta, kadangi nėra leidimo statybai, pastatas nėra tinkamai priduotas, kad jeigu statinys yra pastatytas be dokumentų ar nukrypęs nuo projekto tai yra laikoma ir savavališka statyba. Teiginiai, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) antro aukšto statyba yra neteisėta yra visiškai nepagrįstas. Šio pastato rekonstrukcijai buvo skirtos valstybės lėšos, atlikti projektavimo darbai. Pareiškėjas negali pateikti įrodymų, kad buvo surinkti visi reikiami statybai dokumentai, kadangi jis šį pastatą įsigijo tik 2004 metais. Abu aukštai buvo valdomi ankstesnio savininko, antrojo aukšto nuosavybė jeigu ir nebuvo įregistruota, tačiau teises į jį turėjo ankstesnis jo valdytojas UAB „Namų kinas“, o pardavęs pastatą, pardavėjas perleido ir teises į jį ( LR CK 1.75 str. 1 d). Abi šalys pripažįsta, kad buvo išreiškusios valią parduoti ir nupirkti visą, t.y. 2 aukštų pastatą.

2) Pastatas adresu (duomenys neskelbtini) buvo dviejų aukštų ir iki jį UAB „Lietuvos kinas“

perleido UAB „Šiaulių biržai“, tai patvirtino VĮ „Registrų centras“ Šiaulių filialas 2008-08-21 raštu Nr.G-1645(4.5-2040/12). Statinių aprašymo ir įkainojimo formoje Nr.6a šis pastatas įkainuotas kaip dviejų aukštų pastatas. Kadangi trūksta reikiamų dokumentų pastato kadastro duomenų pakeitimui, t.y. leidimas statybai nerastas ar jo nėra, o taip pat pastatas tinkamai nepriimtas valstybinės komisijos, ar tai dingęs jos aktas, VĮ „Registrų centras“ atsisako įregistruoti nuosavybės teises į rekonstruotą pastatą, todėl pareiškėjas kreipėsi teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. VĮ „Registrų centro“ atstovė Irena Kučinskienė teismo posėdžio metu aiškiai pasakė, kad su pareiškimu sutinka ir paminėjo, kad jeigu pastatas būtų pastatytas iki 1996 m. tai ir pagal teismo sprendimą būtų galima nustatyti, kad įsigijo dviejų aukštų pastatą iki 1996 m. tada pastatą įregistruotų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Bylos dokumentais nustatyta, kad byloje esanti 2004-09-30 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Lietuvos kinas“ patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Šiaulių birža“ iš UAB „Lietuvos kinas“ nuosavybės teise įgijo 291,36 kv.m. bendro ploto administracinį pastatą, pastatą-garažą sandėlį bei kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo įregistruoti VĮ Registrų centre (b.l. 15-16). Pagal sutartį pareiškėjas įgijo 291,36 kv.m. bendro ploto administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y., vieną pastato aukštą. Iš dalyvaujančių byloje asmenų atstovų paaiškinimų matyti, kad administracinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų, tačiau pareiškėjas nusipirko tik pirmą administracinio pastato aukštą. Antras aukštas buvo pastatytas neturint statybos leidimo ir projekto, dėl ko yra neteisėtas ir nebuvo įteisintas įstatymų nustatyta tvarka VĮ Registrų centre (b. l. 5,6,7-8).

Apeliacinio skundo motyvai, kad antro aukšto statyba yra teisėta, nes šio pastato rekonstrukcijai buvo skirtos valstybės lėšos, atlikti projektavimo darbai, negali būti pagrindu tenkinti pareiškimą. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pastato antrojo aukšto nuosavybės teises į jį turėjo ankstesnis jo valdytojas UAB „Namų kinas“, o pardavęs pastatą, pardavėjas perleido ir teises į jį. Apeliantas nurodo, kad nors notarinėje sutartyje nėra aptartas viso pastato pardavimas, abi šalys pripažįstą, kad jos abi buvo išreiškusios valią parduoti ir nupirkti visą, t.y. 2 aukštų pastatą. Statinių aprašymo ir įkainojimo formoje Nr.6a šis pastatas įkainuotas kaip dviejų aukštų pastatas, Inventorizavimo procedūra nebaigta, juridinis pagrindas dėl pastato kadastro duomenų pakeitimo įregistravimo nepateiktas ir nesuteikia nuosavybės teisinių. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apylinkės teismas sprendime teisingai nurodė, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 444 straipsnio 1 dalis). Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje.

LR CK 4.48 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Nekilnojamieji daiktai, tarp jų ir statiniai, yra registruotini daiktai, todėl jie privalo būti suformuoti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.253 str.1d.).UAB „Lietuvos kinas“ nuosavybės teise valdė tik vieną administracinio pastato aukštą, todėl tik vieną aukštą jis galėjo parduoti ir perduoti pirkimo- pardavimo sutartimi pirkėjui UAB „Šiaulių birža“.

Kolegija taikydama įstatymo nuostatas reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimo pagrindus pažymi, kad sta­ti­nio pa­sta­ty­mas yra daik­to su­kū­ri­mas ir jeigu sta­ty­to­jas lai­ky­tų­si įsta­ty­muo­se ir ki­tuo­se tei­sės ak­tuo­se nu­sta­ty­tos sta­ti­nių sta­ty­bos tvar­kos, jis įgy­tų nuo­sa­vy­bės tei­sę į pa­sta­ty­tą sta­ti­nį pa­gal CK 4.47 straips­nio 4 punk­tą. Sta­ti­nių, kaip at­ski­rų ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­jek­tų, su­for­ma­vi­mo tvar­ka reg­la­men­tuo­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ka­dast­ro įsta­ty­me, o ne­kil­no­ja­mų­jų daik­tų (sta­ti­nių), su jais su­si­ju­sių ju­ri­di­nių fak­tų įre­gist­ra­vi­mo tvar­ka – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­ro įsta­ty­me. Sta­ty­to­jas dėl sa­va­va­liš­kai pa­sta­ty­to sta­ti­nio įtei­si­ni­mo ga­li kreip­tis į ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios įsta­ty­mų ir ki­tų tei­sės ak­tų įga­lio­tos spręs­ti sta­ti­nių pro­jek­tų su­de­ri­ni­mo, lei­di­mų sta­ty­ti iš­da­vi­mo, sta­ti­nių pri­pa­ži­ni­mo tin­ka­mais nau­do­ti ir ki­tus su tuo su­si­ju­sius klau­si­mus.

Teis­mas ne­ga­li įtei­sin­ti veiks­mų, jei­gu tų veiks­mų įtei­si­ni­mas ne­pri­klau­so teis­mo kom­pe­ten­ci­jai (CPK 273 str.). Sta­ti­nių pro­jek­tus de­ri­na, lei­di­mus sta­ty­ti iš­duo­da, sta­ti­nius pri­pa­žįs­ta tin­ka­mais nau­do­ti ne teis­mas, o šiuos veiks­mus at­lik­ti įsta­ty­mų ir ki­tų tei­sės ak­tų įga­lio­tos ins­ti­tu­ci­jos. Be to, CK 1.136 straips­ny­je, iš­var­di­jan­čia­me ci­vi­li­nių tei­sių at­si­ra­di­mo pagrindus įtvirtinta nuostata, kad ex iniu­ria ius non ori­tur (iš ne­tei­sė­tu­mo tei­sė ne­at­si­ran­da). Tai­gi ne­tei­sė­tas daik­to val­dy­mas (pos­ses­sio inius­ta) (CK 4.23 str. 3 d.) ne­ga­li su­kur­ti to­kiam daik­to val­dy­to­jui nuo­sa­vy­bės tei­sės į jo val­do­mą daik­tą. Va­di­na­si, teis­mas ne­ga­li nu­sta­ty­ti ju­ri­di­nę reikš­mę tu­rin­čio fak­to, kad sta­ti­nys val­do­mas nuo­sa­vy­bės tei­se, nes yra pa­žei­džia­mas CK 4.253 straips­nio 1 da­lies rei­ka­la­vi­mas, nu­sta­tan­tis, jog ne­kil­no­ja­ma­sis daik­tas pri­va­lo bū­ti su­for­muo­tas įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka. Pa­gal CK 4.24 straips­nį val­dy­mo tei­sės ob­jek­tu ga­li bū­ti kiek­vie­nas daik­tas, ku­ris ga­li bū­ti nuo­sa­vy­bės tei­sės ob­jek­tu ir sta­ti­nys ga­li tap­ti nuo­sa­vy­bės tei­sės ob­jek­tu tik tuo at­ve­ju, jei­gu jo sta­ty­ba yra tei­sė­ta.

Kolegija konstatuoja, kad šiuo at­ve­ju nė­ra tei­siš­kai su­kur­to ir įtei­sin­to nuo­sa­vy­bės tei­sės ob­jek­to – ne­kil­no­ja­mo­jo daik­to. Pardavėjui ir pirkėjui nuosavybės teisių niekada neturėjus, teismas negali nustatyti ypatingąja teisena juridinę reikšmę turinčio fakto, kad tam tikras turtas asmeniui priklauso nuosavybės teise. Taip pat CPK nereglamentuoja nustatymo tokių juridinių faktų, kurie keičia sutartyje aiškiai aprašytą sutarties dalyką, nes tai iš esmės yra sutarties sąlygų keitimas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka. Tokių faktų nustatymas yra neleistinas ir negali sukelti pareiškėjui jokių pasekmių. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvusiam savininkui UAB „Lietuvos kinas“ nuosavybė įteisinta buvo tik į vieną pastato aukštą. Nors buvo atlikta pastato rekonstrukcija ir pastatytas antras administracinio pastato aukštas, tačiau UAB „Lietuvos kinas“ šios statybos neįteisino įstatymų nustatyta tvarka. UAB „Lietuvos kinas“ nuosavybės teise valdė tik vieną administracinio pastato aukštą, todėl tik vieną aukštą jis galėjo parduoti pirkimo - pardavimo sutartimi pirkėjui, t.y., pareiškėjui. Apylinkės teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad sutartyje aiškiai nurodyta ką pareiškėjas įgijo - vieną pastato aukštą, todėl nepripažino, kad sutarties dalykas yra kitas, nekeitė pačios sutarties esmės (LR CK 6.193 str.) ir pareiškėjo pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

Kolegija įvertinusi aptartus įrodymus apeliacinio skundo netenkina ir Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.