Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Edita Jusevičienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, vykdanti individualią žemės ūkio veiklą, gyvenanti (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji būdama ūkininke, vykdanti individualią žemės ūkio veiklą, pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdama atsakinga už vykdomos individualios veiklos buhalterinės apskaitos organizavimą ir pati tvarkydama buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. vidurio iki rugpjūčio mėn. vidurio, (duomenys neskelbtini) apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nefiksuodama ūkinių operacijų ir įvykių apskaitos dokumentuose: pažeidė LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 -6 straipsnio 2 dalies reikalavimus – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, -12 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimus – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nesudariusi kaip darbdavė 2013 m. sausio mėn. darbo sutarčių su ūkyje dirbusiais E. Z. ir A. T., kuriems per vasario-liepos mėnesius išmokėjo už darbą ūkyje viso 4800 litų (kiekvienam kiekvieną mėnesį po 400 litų) neoficialaus darbo užmokesčio ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje neapskaitė E. Z. ir A. T. išmokėto 4800 litų darbo užmokesčio, neįtraukė išmokėto 4800 litų darbo užmokesčio į 2013 m. apskaitos registrus: darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščius, kasos knygoje neįtraukė išlaidų, susijusių su išmokėtu atlyginimu, išmokėti pinigai buvo panaudoti be apskaitos dokumentų, siekiant išvengti privalomų gyventojų pajamų mokesčio, privalomo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų bei garantiniam fondui įmokų sumokėjimo. Dėl šių pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti 2013 m. E. K. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Motyvuojamoji dalis

Ši kaltinamosios padaryta nusikalstama veika atitinka LR BK 222 str. 1 d.

Taip pat ji būdama ūkininke, vykdanti individualią žemės ūkio veiklą ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakinga už vykdomos individualios veiklos buhalterinės apskaitos organizavimą ir teisingų duomenų pateikimą valstybės institucijoms, pažeisdama 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus – „Gyventojo pajamų mokesčio objektas – gyventojo gautos pajamos (A klasės) apmokestinamos 15 % tarifu“, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus – „Mokestį išskaičiuojantis asmuo mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamomis, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, pateikdamas deklaracijas“, 2004-11-04 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 5 straipsnio 1 dalies nurodymus – „Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai“, 7 straipsnio 1 dalies nurodymus – „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius“, 2002-12-03 LR Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus – „Įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3% darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenį“) ir 2000-09-12 LR Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio nurodymus – „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,1% priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“, laikotarpiu nuo 2013m. kovo 14 d. iki rugpjūčio 19 d., (duomenys neskelbtini), tyčia, siekdama išvengti ūkininkei E. K. mokėtinų mokesčių - gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomo sveikatos draudimo įmokų, įmokų garantiniam fondui, į deklaracijas ir nustatytos formos ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir elektroniniu būdu pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms, t.y.:- į mėnesines pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2013 metų vasario – liepos mėnesius neįrašė E. Z. ir A. T. kiekvieną mėnesį išmokėtų 800 litų darbo užmokesčio (viso 4800 Lt), taip siekdama išvengti 720 Lt gyventojo pajamų mokesčio ir 288 Lt privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, kurias elektroniniu būdu pateikė 2013-04-15, 2013-05-23, 2013-06-24 ir 2013-08-19 Panevėžio AVMI Biržų skyriui, esančiam Biržuose, Rotušės g. 14,- į 2013 metų Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį SAM3SD, kuriuos elektroniniu būdu pateikė 2013-03-14, 2013-04-11, 2013-06-11, 2013-07-03 ir 2013-08-15 VSDFV Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, Vasario 16-osios g. 60, įrašė neteisingus duomenis apie apdraustųjų skaičių ūkyje, pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumas bei įmokų sumas, dėl ko išvengė mokėti 1 631 Lt. valstybinio socialinio draudimo įmokos už E. Z. ir A. T. išmokėtą darbo užmokestį bei nuo išmokų, priskirtų išmokoms susijusioms su darbo santykiais, neapskaičiavo ir nesumokėjo 5 litų įmokų į Garantinį fondą, taip ji, įrašydama žinomai neteisingus duomenis į deklaracijas ir nustatytos formos ataskaitas, išvengė 2644 litų privalomų gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo įmokų, įmokų garantiniam fondui.

Ši kaltinamosios padaryta nusikalstama veika atitinka LR BK 220 str. 1 d.

Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad padarė pranešime apie įtarimą nurodytus nusikaltimus bei dėl to labai gailisi. Sutinka, jog dėl to, kad jos ūkyje (reg. (duomenys neskelbtini) kuriame žemės ūkio veiklą vykdo nuo 1992-ųjų metų, nelegaliai, t.y. nesudarius darbo sutarčių, dirbo E. Z. ir A. T. ir ji pažeidė įstatymus. Nepranešė apie jos ūkyje dirbančius asmenis nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei SODRAI, taip pat nedeklaravo jiems, t.y. A. T. ir E. Z. išmokėtų kaip algos pinigų, o nuo jų nebuvo paskaičiuoti nurodyti mokesčiai. Taip pat sutinka, kad apgaulingai tvarkė savo ūkio buhalterinę apskaitą, kurioje neapskaitė A. T. ir E. Z. išmokėtų atlyginimų. Paaiškinimų daugiau nedavė, nes ir taip viskas aišku, paprasčiausiai nebenori visko prisiminti iš naujo ir aiškintis. Padarytą žalą valstybei atlygino (II t., b.l. 40).

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltę pagrindžia liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Liudytoja E. Z. parodė, kad nuo 2013 m. sausio mėnesio 16 dienos iki rugpjūčio mėnesio 4 dienos dirbo pas ūkininkę E. K.. Analogišku laikotarpiu E. K. ūkyje dirbo ir jos draugas A. T.. Sužinojo, kad E. K. ūkyje reikalingi darbininkai. Susiskambinę telefonu sutarė, kad galės dirbti. 2013-01-15 dieną Panevėžio autobusų stotyje susitiko su E. K. ir jos vyru V. K., automobilyje aptarė darbo sąlygas, sutarė, kad dirbs E. K. ūkyje melžėjos pareigose, o A. T. - gyvulių šėriku. Sutarė, kad ji ir A. T. gaus po 400 litų atlyginimo, plius maistas ir apgyvendinimas, vėliau atlyginimas pakils iki 450 litų. Tariantis dėl darbo sąlygų sutarė, kad bus įdarbinti oficialiai, dirbs puse etato. Tačiau jokia darbo sutartis nebuvo sudaryta, gavus algą niekur nereikėjo pasirašyti. Dirbdavo vidutiniškai po 12 valandų. Pagal žodinį susitarimą su E. K., iš 400 litų atlyginimo buvo išminusuojami reikalingi jų nuperkami papildomi maisto produktai ir kitos reikmės (kava, cigaretės, kt.). Mano, E. K. suskaičiuodavo jų atlyginimą, atimdavo turėtas papildomas išlaidas. Atlyginimas buvo išmokėtas 2013 metų vasario - birželio mėnesiais, visada gaudavo ne mažiau 400 litų grynais, likusius panaudodavo maisto produktais. Pinigus kelis kartus išmokėjo Elma automobilyje, važiuojant į Panevėžį. Už išdirbtą liepos mėnesį atlyginimo grynais negavo, nes pagal Elmos skaičiavimus liko skolingi už pirktas papildomas reikmes. Kiek konkrečiai atlyginimo grynais gavo ji nepamena, niekur gavus pinigus nereikėjo pasirašyti. Suprato, kad pinigai ūkio apskaitoje neapskaitomi. Pagal žodinį susitarimą buvo numatytas 400 Lt darbo užmokestis, kuris iki 450 Lt, kaip buvo žadėta, nepakilo (I t., b.l. 14-16).

Liudytojas A. T. parodė, kad netekus darbo viename ūkininko ūkyje, sužinojo, kad E. K. ūkyje reikalingi darbininkai. Susiskambinę telefonu su V. K. sutarė, kad galės dirbti jų ūkyje (duomenys neskelbtini) Žinojo, kad ūkis yra registruotas E. K. vardu. 2013 metų sausio mėnesį, Panevėžio autobusų stotyje susitiko su E. K. ir jos vyru V. K., automobilyje aptarė darbo sąlygas, sutarė, kad jis dirbs E. K. ūkyje gyvulių šėriko pareigose, o jo draugė Edita melžėjos pareigose. Sutarė, kad darbą, kad bus sudarytos darbo sutartys, dirbs puse etato, gause po 400 litų atlyginimo kiekvienas, be to, bus nemokamas maistas ir apgyvendinimas. Gyveno ūkio kieme esančiame name. Pagal žodinį susitarimą su E. K., iš 400 litų atlyginimo buvo išminusuojami reikalingi jų nuperkami papildomi maisto produktai ir kitos reikmės (kava, cigaretės, kt.). Jis žinojo, kad E. K. yra registravusi ūkį, turi darbuotojų. Jokia darbo laiko apskaita nebuvo tvarkoma. Pagrindinius darbus nurodydavo V. K., Elma iš esmės tvarkydavo parduotuvių reikalus. E. K. suskaičiuodavo jų atlyginimą bendrai su Edita, iš gaunamų bendrai 800 litų atimdavo turėtas papildomas išlaidas. Atlyginimas buvo išmokėtas ir gaudavo ne mažiau 400 litų grynais, likusius panaudodavo maisto produktais. Už išdirbtą liepos mėnesį atlyginimo grynais negavo, nes pagal Elmos skaičiavimus, liko skolingi už pirktas papildomas reikmes, o rugpjūčio pradžioje išėjo iš darbo. Kiek konkrečiai atlyginimo grynais gavo ji nepamena, niekur gavus pinigus nereikėjo pasirašyti. Suprato, kad minėti pinigai ūkio apskaitoje neapskaitomi (I t., b.l. 17-19).

2014 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvados Nr. 5-5/72 pateikta išvada, kad E. K. – ūkininkė, vykdanti individualią žemės ūkio veiklą registravimo data: 1996-10-25, - ūkininko ūkis – 155,72 ha bendras naudojamos žemės plotas, iš jo: 42,73 ha nuosavos ir 112,99 ha nuomojamos. 2013 m. E. K. buvo apdraudusi 3 asmenis. Tyrimo metu pagal pateiktus 2013 m. E. K. vykdytos individualios žemės ūkio veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo surinktus dokumentų duomenis buvo nustatyta, kad E. K. ūkyje dirbo 2 asmenys, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, apie jų darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tyrimo metu pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą - duomenis Biržų rajono apylinkės teismo 2014-02-06 nutarime bei liudytojų parodymus apklausų metu nustatyta, kad 2013 m. vasario – liepos mėnesiais darbininkams E. Z. ir A. T. už darbą ūkyje per 6 mėnesius iš viso buvo išmokėta po 400 Lt kiekvienam asmeniui, t.y. 4800 Lt darbo užmokesčio, kuris nebuvo užfiksuotas darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose, nebuvo apskaitytas buhalterinėje apskaitoje. Dėl to, tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2013 m. E. K. ūkio buhalterinė apskaita 2011 m. buvo tvarkoma, pažeidus LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 straipsnių nurodymus:- 6 straipsnio 2 dalį: ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio ,,Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 21 punktą – Ūkinė operacija ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą“. Tyrimo metu pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo dokumentų duomenis, buvo nustatyta, kad į 2013 m. apskaitos registrus (darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiai, kasos knyga) nebuvo įtrauktas vasario – liepos mėnesiais darbininkams E. Z. ir A. T. už darbą ūkyje išmokėtas 4800 Lt darbo užmokestis. -12 straipsnio 1 dalį: ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, nes 2013 m. E. K. ūkyje vasario – liepos mėnesiais darbininkams E. Z. ir A. T. už darbą ūkyje išmokėtas 4800 Lt darbo užmokestis nebuvo pagrįstas oficialiais darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiais. - 12 straipsnio 4 dalį: ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti”, nes E. K. ūkyje 2013 m. vasario – liepos mėnesiais darbininkams E. Z. ir A. T. už darbą ūkyje išmokėto 4800 Lt darbo užmokesčio išlaidos nebuvo įtrauktos į kasos knygą. Tyrimo metu nustatyta, kad 4800 Lt faktinis darbo užmokesčio išmokėjimas nebuvo įformintas darbo užmokesčio apskaitos dokumentais, kasos išlaidų orderiais. Kasos išlaidos nebuvo įregistruotos į kasos knygą, patirtos darbo užmokesčio išlaidos nebuvo pagrįstos būtinais finansiniais dokumentais, darbo užmokesčiui išmokėti gryni pinigai buvo panaudoti be apskaitos dokumentų. Dėl tyrimo metu nustatytų ir specialisto išvadoje užfiksuotų LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str.1 d., 12 str. 4 d. reikalavimų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti 2013 m. E. K. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ūkininkės E. K. ūkyje 2013 m. buvo pažeisti 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (su vėlesniais pakeitimais) 24 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kuriuose nurodyta: ,,Mokestį išskaičiuojantis asmuo mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamomis, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, pateikdamas deklaracijas”. Buvo pažeisti minėto Įstatymo 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimai, pagal kuriuos gyventojo pajamų mokesčio objektas-gyventojo gautos pajamos (A klasės) apmokestinamos 15% tarifu. Tyrimo metu pagal E. K. ūkio 2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad į buhalterinę apskaitą 2013 m. vasario-liepos mėnesiais neįtraukė 4800 Lt išmokėto darbo užmokesčio, nedeklaravo ir neapskaičiavo mokėti 720 Lt (4800 x15%) gyventojų pajamų mokesčio į biudžetą. Nustatyta, kad E. K. ūkis 2013 m. neapskaičiavo ir nesumokėjo privalomojo sveikatos draudimo 288 Lt (4800 x 6%) įmokų. Neteisingi duomenys apie išmokėtas išmokas, pajamų mokesčio bei PSD sumas buvo deklaruoti ir pateikti Panevėžio AVMI Biržų skyriui 2013 m. - Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose už vasario – liepos mėnesius, nes nedeklaravo E. Z. ir A. T. kiekvieną mėnesį išmokėtų 800 Lt išmokų, GPM ir PSD mokesčių, - Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje už 2013 metus nedeklaravo 4800 Lt E. Z. ir A. T. išmokėtų apmokestinamųjų išmokų ir 720 Lt GPM sumos. E. K. ūkis 2013 m. pažeidė 2004-11-04 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 5 straipsnio 1 dalies nurodymus: ,,Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai”(2005-12-23 red.), 7 straipsnio 1 dalies nurodymus: ,,Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius”. 2006-12-07 LR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2007 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. X-966 3 str. nustatytas bendras įmokų tarifas 30,7% ir 3 p. - 0,28% nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų soc. draudimo įmokų tarifas, iš viso 30,98%. Buvo pažeisti 2002-12-03 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymai: ,,Įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3% darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenis”. Tyrimo metu pagal E. K. ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo nustatyta, kad 2013 metais buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo 4800 Lt faktiškai išmokėto darbo užmokesčio. E. K. ūkis 2013 m. neapskaičiavo mokėti 1487 Lt (4800 x 30,98%) valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSDĮ) ir 144 Lt (4800 x 3%) VSD įmokų. Todėl ūkininkė E. K. 2013 m. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžeto lėšų finansinėse ataskaitose pateikė neteisingus duomenis: apie darbuotojų E. Z. ir A. T. priėmimą 2013 m. sausio mėn. nepranešė formoje SAM 3 SD, 2013 m. Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį SAM 3SD buvo pateikti neteisingi duomenys apie apdraustųjų skaičių ūkyje, pajamų nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumas bei įmokų sumas. E. K. ūkyje 2013 m. buvo pažeisti 2000 m. rugsėjo 12 d. LR Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio (2008 m. birželio 26 d. pakeit. Nr. X-1636) nurodymai: ,,Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,1 % priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos)“. Tyrimo metu pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir banko sąskaitos išrašo duomenis nustatyta, kad E. K. ūkis 2013 m. neapskaičiavo mokėti 5 Lt įmokų (4800 x 0,1%). Iš viso, tyrimo metu buvo papildomai apskaičiuota E. K. ūkio už 2013 m. 2644 Lt nesumokėtų mokesčių į biudžetus ir įmokų į pinigų fondus, iš to skaičiaus: GPM: 720 Lt, VSD: 144 Lt, VSDĮ: 1487 Lt, GFĮ: 5 Lt, PSD: 288 Lt. Pagal tyrimui pateiktus E. K. ūkio 2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentus - kasos, banko dokumentus, apskaitos registrą ,,Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalas“ tyrimo metu nustatyta, kad 2013 m. vasario-liepos mėnesiais už parduotą žemės ūkio produkciją iš viso buvo gauta 73399,63 Lt grynų pinigų į kasą, į banko sąskaitą buvo pervesta 102772,99 Lt įplaukų (I t., b.l. 170 - 180).

2014-06-10 atliktos kratos protokole užfiksuota, kad ūkininkės E. K. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose metu rasta ir paimta laisvos formos tvarkyta Vadovo knyga (I t., b.l. 150 - 151). Kuri apžiūrėta ir užfiksuota, jog laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. 1 d. iki 2014 m. balandžio mėn. buvo vedama faktiškai ūkyje dirbusių darbininkų darbo laiko, apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio, išlaidų, skolų likučių apskaita. Joje yra įrašai, jog Edita ir Artūras pradėjo dirbti 2013-01-15. Fiksuota, kiek ,,Edita ir Artūras“ pinigų išleido maistui ir kt. prekėms, skola, apskaičiuotas darbo užmokestis (I t., b.l. 154 – 160).

Biržų rajono apylinkės teismo 2014-02-06 priimtu nutarimu, išnagrinėjus E. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, kad E. K. ūkyje nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2013 m. rugpjūčio 4 d. E. Z. dirbo melžėja ir A. T. dirbo šėriku, tačiau jie vykdė pareigas be darbo sutarties, pradedant nuo sausio mėn. Apie jų darbą ūkyje E. K. nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir E. K. nubausta bauda pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. už nelegaliai ūkyje dirbusius asmenis (I t., b.l. 10-13).

2013 m. Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį SAM 3SD ir Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose už 2013 m. vasario – liepos mėnesius užfiksuota, kad ūkininkė E. K. nedeklaravo mokesčių dėl ūkyje dirbusių asmenų (II t., b.l. 20-29).

Panevėžio apskrities VMI civilinio ieškinio nereiškia, nes tai spręs Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (II t., b.l. 31). Panevėžio VSDF Panevėžio skyrius pranešė, kad ūkininkė E. K. priskaičiuotą 1631 Lt socialinio draudimo įmokų mokesčių sumą sumokėjo 2014 m. spalio 14,15 d. ir civilinio ieškinio nereiškia (II t. b.l. 33).

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamosios kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų, numatytų LR BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d., padarymo. Kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o lengvina tai, jog prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, padarytą žalą valstybei atlygino.

Kaltinamoji sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų apimtį, į tai, kad buvo padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas apysunkis nusikaltimas (LR BK 11 str. 3,4 d.), į kaltinamosios asmenybę, t.y. neteista, per metus administracine tvarka bausta 2014-02-06 dėl nelegalaus darbo, dirba, ištekėjusi. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajai gali būti skiriamos straipsnių dalių sankcijose numatyta subendrinta bausmė – 18 MGL (2340 Lt) dydžio bauda (LR BK 47 str. 1,2,3 d. 2,3 p., 63 str. 1,2, 5 str. 1 p.). Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui paskirta bauda sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam nepaskirta kardomoji priemonė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420-421 str., teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kalta padarius: nusikaltimą pagal LR BK 222 str. 1 d. ir skirti 18 MGL (2340 Lt) baudą; nusikaltimą pagal LR BK 220 str. 1 d. ir skirti 12 MGL (1560 Lt) baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,2 d. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir E. K. paskirti galutinę bausmę – 18 MGL (2340 Lt) baudą.

LR BK 64¹ str. 1 d. pagrindu paskirtą bausmę kaltinamajai sumažinti vienu trečdaliu – iki 12 MGL (1560 Lt (452 Eur)), kurią nuteistoji įpareigojama sumokėti savanoriškai per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1560 (452 Eur) bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir būtina pateikti teismo raštinei pinigų įnešimo kvitą (-us). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Nuteistoji per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Biržų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.