Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-901-530/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-25
Bylos Nr.
1S-901-530/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Nuteistasis
A. K.
Bylos Nr. 1S-901-530/2015
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – jame sektoriuje 2015-03-10 nutarimo netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., gim. 1958 m. vasario 15 d., nuteistas 2013 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 str. 1 d., paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia - 2012-10-11, bausmės pabaiga - 2015-10-11.

2015 m. kovo 10 d. nutarimu Komisija nutarė netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi nuteistasis per nustatytą laikotarpį neįvykdė Komisijos rekomendacijų, t.y. nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją dėl galimybės įsidarbinti, tiek darbo, tiek mokymosi motyvacija pataisos namuose žema. Į tai atsižvelgdama komisija manė, kad dar nėra pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį A. K. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nėra pagrindo.

A. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir 2015-03-10 Komisijos nutarimą Nr. 95-110 bei lygtinio paleidimo klausimą išspręsti iš esmės, tenkinant prašymą dėl lygtinio paleidimo ir atleisti nuo likusios laisvės atėmimo bausmės.

Šalies argumentai

Skunde nurodė, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi iš esmės ji yra pagrįsta tik padaryto nusikaltimo sunkumu ir tuo, kad apeliantas pataisos įstaigoje nedirba, kas nėra ir negali būti priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo. Teismo nutartis yra grindžiama tik prielaidomis. Teismo nurodyti motyvai dėl sunkaus nusikaltimo padarymo taip pat ginčytini. A. K. įvykdytas nusikaltimas yra sunkus, tačiau dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, savo kaltę pilnai pripažįsta, nebandė išvengti atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas sutiko su Komisijos nutartimi, kuriuo komisijos nariai vienbalsiai nubalsavo netaikyti lygtinio paleidimo. Pataisos įstaigos administracija nėra pajėgi visiems nuteistiesiems suteikti darbą. A. K. buvo atsakyta, jog laisvų darbo vietų nėra. Nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinamos nuteistojo asmeninės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą, ar nesistengė išvengti atsakomybės, ar savo elgesiu po nusikaltimo padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų nusikaltimų, kad padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios vertybinės orientacijos. Šie dalykai tiesiog sudaro prielaidą išvadai, kad A. K. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemones, taikant probacijos įstatymo normas. Teigia, kad turi aiškią motyvaciją, yra padaręs tinkamas išvadas pasimokė ir suprato savo klaidas, todėl visomis išgalėmis stengiasi socializuotis normaliame gyvenime. Įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisė.

Atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. nuostatas. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, joje įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas (BVK 157 str. 1 d.), o skunde išdėstyti motyvai apylinkės teismo išvadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir motyvuotas. Apylinkės teismas priėmė sprendimą, atsižvelgęs į Komisijos nutarimu nustatytas aplinkybes, t.y. nurodė, jog nuteistasis A. K. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis už sunkaus nusikaltimo padarymą. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra alkoholio vartojimo problemos, nepripažinimas turint problemų, žema motyvacija gydytis, savivokos stoka, negatyvios nuostatos palaikančios smurtą, grįžimas gyventi į tą pačią galimai asocialiu elgesiu pasižyminčią aplinką. Remiantis „OASys“ metodika pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra lėšų tvarkymas ir pajamos, mąstymas ir elgesys. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį neįvykdė komisijos rekomendacijų t.y. nesikreipė į pataisos įstaigą dėl galimybės įsidarbinti, tiek darbo, tiek mokymosi motyvacija pataisos namuose žema. Iš lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos protokolo matyti, kad visi penki komisijos nariai buvo prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes teismas laikė, kad yra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Apylinkės teismo vertinimu, šiuo metu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos Komisijos nutarime, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą pagrįstai atsižvelgė į visuomenės interesą bei pagrįstai pažymėjo, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Nuteistojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, už kokio nusikaltimo padarymą atlieka bausmę nuteistasis, yra nepagrįstas, nes nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Tai taip pat paneigia nuteistojo nurodytų argumento, į kokias aplinkybes turėtų atsižvelgti teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, pagrįstumą.

Teismas tik įvertinęs materialiąsias aplinkybes (nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir padarymo aplinkybes, nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes) gali padaryti išvadą, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, kad būtų galima daryti išvadą, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Manytina, kad vien tik nuteistojo A. K. skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, tokios neabejotinos išvados nesuponuoja.

Bylos duomenys patvirtina, A. K. bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nei skatintas nei baustas. Nuteistajam buvo atliktas vertinimas pagal „HCR-20“ metodiką ir nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizika. Pakartotinio smurtinio nusikaltimo riziką didinantys veiksniai – alkoholio vartojimo problemos, nepripažinimas turint problemų, žema motyvacija gydytis, savivokos stoka, negatyvios nuostatos palaikančios smurtą, grįžimas gyventi į tą pačią galimai asocialiu elgesiu pasižyminčią aplinką. Remiantis „OASys“ metodika pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos, mąstymas ir elgesys. Riziką mažinantys veiksniai – teigiamos nuostatos į priežiūrą, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis nebuvimas. Tiek darbo tiek mokymosi motyvacija pataisos namuose žema. Teismas kritiškai vertina nuteistojo argumentus, jog jis kreipėsi į įstaigos administraciją dėl darbo, nes šios aplinkybės nepagrindė įrodymais. Nuteistasis dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos programose bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš pataisos namų, teisinio ir socialinio švietimo programos organizuojamose užsiėmimuose. Tai neabejotinai rodo, kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti A. K. skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, netinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose užfiksuotus duomenis, neatliktos bausmės dalį, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu ir nusikalstamo elgesio rizikos lygį, pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paleidus nuteistąjį anksčiau laiko iš pataisos namų nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai ir bus pažeistas teisingumo principas.

Teismo nutartis išsamiai motyvuota, išvados paremtos byloje esančių duomenų visumos vertinimu, o nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės teismo padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Danutė Giačaitė