Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsituokęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) (vadybininku), anksčiau teistas: Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis dėl nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir jis pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas; panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas dvejiems metams. Kita Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis pakeista: už nusikaltimo, nustatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda; už nusikaltimo, nustatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda (bauda sumokėta 2020 m. rugpjūčio 25 d.),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. 2021 m. lapkričio 4 d. 17.00 val. prekybos pramogų centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo svetimą A. K. išduotą Europos Sąjungos skaitmeninį ,,Covid“ skiepijimo pažymėjimą, jį pateikdamas patikrą atliekančiam darbuotojui.

R. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. L. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę. Parodė, kad į Vilnių atvyko aplankyti dukters, todėl pas dukrą buvo nuo lapkričio 1 d. A. K. yra jo geras pažįstamas, kuris gyvena Šventojoje. Jis su A. K. buvo susitikęs š. m. spalio 31 d. Pokalbio metu A. K. išsitraukė savo Europinį galimybių pasą, kuris išduotas jo vardu. Tai buvo būtent tas dokumentas, kurį pareigūnui jis pateikė parduotuvėje. A. K. minėjo, kad šis pasas buvo išduotas Vokietijoje, jis galimai ten dirbo. Kitą dieną, t. y. lapkričio 1 d., jis atėjo į barą bei prie staliuko, prie kurio jis bendravo su A. K., rado minėtą dokumentą. Galimai jis paliko šį dokumentą tuo metu, kai buvo susitikę. Jis paskambino A. K. bei pasakė, kad rado šio rodytą Europinį pasą bei jie susitarė, kad grąžins rastą dokumentą, kai grįš iš Vilniaus, kadangi turėjo vykti pas dukrą. Tuomet jis išvyko į Vilnių pas dukterį. Lapkričio 4 d. apie 17 val. jis nuvyko į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje. Kadangi šiuo metu įvesta tvarka, kuomet parduotuvėse yra tikrinami galimybių pasai, o jis tokio neturėjo, todėl jam spontaniškai užėjus į prekybos centrą kilo mintis parodyti jo pažįstamo A. K. Europinį pasą, kurį rado bare. Minėtą A. K. dokumentą turėjo su savimi, kadangi, kaip ir minėjo, buvo susitarę su juo, kad grįždamas iš Vilniaus jis jam priklausantį dokumentą grąžins. Prie parduotuvės įėjimo prie jo priėjo pareigūnas, parodė pažymėjimą, bei paprašė pateikti galimybių pasą ir jis pateikė A. K. vardu išduotą Europinį pasą, tuomet pareigūnas paprašė jo asmens dokumento, tačiau jis išsigando ir pasakė, kad neturi su savimi jokio dokumento, tuomet pareigūnas nurodė eiti prie tarnybinio automobilio, ten jis padavė savo asmens dokumentą. Pareigūnas informavo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas bei įteikė jam šaukimą atvykti į policijos komisariatą. A. K. vardu išduotu Europiniu pasu pasinaudojo tik vieną kartą, kuomet atvyko į prekybos centrą (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, savo veiksmų nepateisina (b. l. 64). Kaltinamasis R. L. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad lieka prie anksčiau duotų parodymų. Labai galisi dėl įvykusio įvykio. Apgailestauja ir nuoširdžiai gailisi. Sutinka ikiteisminį tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 75).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Ž. B. parodė, kad jis 2021 m. lapkričio 4 d. nuo 17 val. iki 19 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centre (duomenys neskelbtini) dirbo pagal policijos priemonę Nr. 10-IL-22196 tikslu nustatyti galimybių pasų klastojimo ir (ar) neteisėto disponavimo jais atvejus. Priemonių metu buvo tikrinami asmenys, kurie įėję į prekybos centrą pateikia galimybių pasus. Asmens galimybių pasai tikrinami pridėjus juos prie skenerio, įrengto prekybos centre, visą tai stebi prie skenerio esantis darbuotojas. 2021 m. lapkričio 4 d. apie 17.10 val. prekybos centre atsitiktinai buvo patikrintas asmuo, kuris jau buvo praėjęs pro skenerį. Jam prisistačius ir paprašius asmens pateikti galimybių pasą, šis jam pateikė Europos Sąjungos popierinį ,,COVID“ pažymėjimą dėl skiepijimosi A. K. vardu. Paprašė asmens pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, šis atsakė, kad su savimi neturi, todėl pateikti negali. Kartu su asmeniu, prisistačiusiu A. K. vardu, nuėjo iki nežymėto policijos automobilio, kuriame policijos duomenų registruose patikrino asmenį ir pagal pateiktus asmens duomenis nustatė, kad asmuo, jam pateikęs galiojantį Europos Sąjungos popierinį ,,COVID“ pažymėjimą dėl skiepijimosi, neegzistuoja. Paprašius asmens padiktuoti savo asmens kodą, kad galėtų šį identifikuoti, šis pradėjo elgtis keistai, matėsi, kad asmuo pasimetė. Šis padiktavo asmens kodą, tačiau diktuodamas matėsi, kad vis galvoja skaičius. Pagal padiktuotą asmens kodą, tokio asmens taip pat nebuvo. Nurodžius, kad toks asmuo neegzistuoja, šis iš kišenės ištraukė savo asmens tapatybės kortelę, kuri priklausė R. L.. Jis paaiškinti, iš kur gavo Europos Sąjungos popierinį ,,COVID“ pažymėjimą dėl skiepijimosi, atsisakė (b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad yra ventiliacijų montuotojas laivuose. Visada dirba užsienyje. Nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi jo darbas yra susijęs su komandiruotėmis, dažniausiai būna užsienyje (Suomijoje, Norvegijoje, Vokietijoje). Komandiruotės trunka tris mėnesius, o namuose būna tris savaites. Vyksta su bendradarbiais bei su jų transporto priemonėmis. Anksčiau skraidydavo ir lėktuvais. Yra skiepytas, šių metų birželio trečią dieną, Bremene. Paskutinį kartą Vokietijoje buvo nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. liepos 3 d. komandiruotėje Bremene ,,Liursen“ laivų statykloje. 2021 m. birželio 17 d. jam buvo išduotas skiepų sertifikatas vaistinėje ,,Olympia“ Bremene. Šiuo metu išduoto skiepų sertifikato neturi, kadangi spalio 31 dieną vartojo alkoholį pajūrio palapinėje (duomenys neskelbtini), kuri yra Palangoje prie jūros. Tuo metu alkoholinius gėrimus vartojo su R. L. ir šiam rodė savo sertifikatą. Padėjęs jį ant baro greičiausiai prieš išeidamas pamiršo pasiimti. Naudotis savo sertifikatu niekam nedavė. R. L. pažįsta jau apie 20 metų, yra draugai. Turi šio kontaktus, telefoną, žino, kur gyvena. Paskutinį kartą su R. L. matėsi palapinėje, kai vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. 2021 m. spalio 31 d. Jokių savo asmeninių dokumentų R. L. nėra davęs. Kitą dieną, t. y. 2021 m. lapkričio 1 d., jam paskambino R. L. bei pasakė, kad surado jo skiepų sertifikatą. Šis jam pasakė, kad susitikus sertifikatą grąžins, nes išvažiavo į Vilnių. R. L. paskambino ir pasakė, kad įkliuvo policijai su jo sertifikatu ir pasakė, kad nenustebtų, jog jam paskambins policijos pareigūnai (b. l. 36-37).

Be kaltinamojo prisipažinimo ir liudytojų parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 14-15), 2021 m. lapkričio 4 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo duomenimis, nuotraukomis (b. l. 16, 18-19, 40-44), 2021 m. gruodžio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, nuotraukomis (b. l. 52-54, 56-57).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų Ž. B. ir A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei kiti rašytiniai bylos duomenys.

Taigi, minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad R. L. 2021 m. lapkričio 4 d. 17.00 val. prekybos pramogų centre (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo svetimą A. K. išduotą Europos Sąjungos skaitmeninį ,,Covid“ skiepijimo pažymėjimą, jį pateikdamas patikrą atliekančiam darbuotojui.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad R. L. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. L. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo prokurorės siūlomą bausmės dydį sumažinti ir išdėstyti baudos mokėjimą maksimaliam laikotarpiui (b. l. 87-88, 89).

Už BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. L. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką valdymo tvarkai, susijusia su dokumentais, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

R. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. L. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. L. anksčiau teistas (b. l. 79-80), administracine tvarka baustas (b. l. 84-85), dirbantis (b. l. 82). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Kaltinamasis sutiko su baudos paskyrimu. Prokurorės siūlomas bausmės dydis už BK 302 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (7500 Eur), šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl mažinti ar didinti jo nėra pagrindo.

R. L. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. L. prašo leisti baudą mokėti dalimis. Teismas atsižvelgdamas į baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį, t. y. 24 mėnesius.

R. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinas.

Vokas su CD laikmena – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. paskirti 100 MGL (5000 Eur) (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Voką su CD laikmena, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“.

2) sumokėjęs baudą, nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.