Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovei R. K.

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Š. (K. Š.) ieškinį atsakovei R. K. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas K. Š., o motina R. K. Ieškovas pažymėjo, kad apie ketverius metus gyveno kartu su atsakove ir gyvendamas kartu pripažino nepilnamečio vaiko tėvystę. Ieškovas nepalaiko ryšiu su nepilnamečiu vaiku, vaikas nevadino ieškovo „tėvu“, kreipdavosi vardu, taip pat ieškovas neteikia vaikui išlaikymo. Atsakovė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nesikreipė. Ieškovo teigimu, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir išvengti ateityje galinčių kilti ginčų dėl vaiko kilme grindžiamų vaiko ir tėvų tarpusavio teisių ir pareigų yra būtina nuginčyti nepilnamečio vaiko tėvystę. Ieškovas taip pat nurodo, kad formaliai senaties terminas ieškiniui pateikti yra suėjęs. Terminas tėvystei nuginčyti atnaujintinas atsižvelgiant į nepilnametės, kuri pati negali apsiginti dėl savo mažo amžiaus, interesus. Ieškovas pažymėjo, kad nėra pakankamai išsilavinęs, todėl formalaus reikalavimo tėvystę nuginčyti per vienerius metus nuo vaiko gimimo nežinojo ir nebuvo nieko apie tai girdėjęs, save kaltina, kad sutiko gera valia pripažinti tėvystę, tai vertina kaip išsilavinimo ir supratimo stoką.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimų. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas neprieštarauja nepilnametės A. Š. interesams. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią ir visas pareigas vaiko atžvilgiu. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad ieškovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai, todėl siūlo ne tik nuginčyti tėvystė vaiko atžvilgiu, bet ir ją nustatyti.

5. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus bei ieškinyje nurodytas aplinkybes.

7. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes, nurodė, kad Tarnyba šioje byloje reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nereikš.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

8. Remiantis byloje pateiktu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašą liudijančiu išrašu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnametės A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė R. K., o tėvu nurodytas ieškovas K. Š. Ieškovo tėvystė nustatyta remiantis ieškovo pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tačiau byloje nėra ginčo, kad ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas.

Dėl ieškinio senaties termino

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

10. Įstatymas senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti sieja su aplinkybe, kada asmuo, siekiantis nuginčyti tėvystę, sužinojo galimai nesąs vaiko tėvas, tačiau ne su vaiko amžiumi (CK 3.152 straipsnio 1 dalis), todėl tėvystės nuginčijimo klausimas gali būti sprendžiamas ir vyresniam vaikui. Laikoma, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik išimtiniais atvejais įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis arba, jei tai buvo motinos sutuoktinis, kad jis negali būti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnis). Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tėvystės nuginčijimo klausimus, biologinės tiesos kriterijaus nelaiko pagrindiniu, leidžiančiu nuginčyti tėvystę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 47 punktą).

11. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs, kad siekiant nustatyti, ar tėvystės nuginčijimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, turi būti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vaiko teisės žinoti biologinę kilmę, kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), vaiko teisės išsaugoti stabilius šeimos ryšius (iš EŽTT jurisprudencijos pavyzdžių matyti, kad vaiko interesų pirmumas vyravo (neleista nuginčyti tėvystės) situacijose, kai pareiškėjai nesiėmė veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindo abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams grėsė materialinio išlaikymo netekimas, nebuvo aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; ir kt.)) ir suaugusio asmens teisės pačiam nuspręsti būti ar ne tėvu (žr. 2007 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje E. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05).

12. Taigi, nors bendru atveju, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu, tačiau šeimos bylose yra būtina atsižvelgti ir į tai, ar nebus pažeisti prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko interesai.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovas kelia reikalavimą nuginčyti savo tėvystę nepilnametės A. Š. atžvilgiu. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad formaliai senaties terminas yra suėjęs, tačiau pažymėjo, jog terminas nuginčyti tėvystę turi būti atnaujintinas atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus. Ginčo tarp šalių dėl tėvystės nuginčijimo nėra, atsakovė sutinka su ieškovo pareikštu reikalavimu. Iš Tarnybos išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad nepilnametė A. Š. savo tėvo nepažįsta, niekada jo nematė, byloje taip pat nustatyta, kad vaikas nelaiko ieškovo savo tėvu, ryšių su juo nepalaiko.

14. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir išvengti ateityje galinčių kilti ginčų dėl vaiko kilme grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio teisių ir pareigų bei atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių dėl tėvystės nuginčijimo nėra, atsakovė pripažino žinanti, kas yra vaiko biologinis tėvas, CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo reikšti netaikomas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

15. Ieškovas prašo nustatyti, kad jis nėra vaiko A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti jos gimimo įrašo skiltyje įrašą apie tėvą.

16. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.

17. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

18. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą, būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

19. Pagal CK 3.148 straipsnį ir CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos bei spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

20. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys ne visus dvejus metus gyveno kartu, bendro gyvenimo pradžioje ieškovas pripažino nepilnamečio vaiko A. Š. tėvystę, tačiau prieš 11 metų šalys išsiskyrė. Ieškovas jau daug metu nepalaiko ryšių su vaiku, gyvena skirtingose vietovėse, nepilnametė A. Š. į ieškovą kreipdavosi vardu, „tėvu“ nevadino, ieškovas išlaikymo vaikui neteikia, t. y. iš esmės tarp vaiko ir ieškovo (gimimo įraše nurodyto vaiko tėvo) nėra artimo emocinio ryšio, jų taip pat nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalos vaiko interesams.

21. Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, taip pat atsakovės paaiškinimus ir Tarnybos išvadą, sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog jis nėra A. Š. tėvas, nėra jokių įrodymų (duomenų), kad tarp ieškovo ir vaiko A. Š. būtų koks nors teisiškai reikšmingas ryšys. Teismas vertina, kad vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės, dėl to ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas – nustatoma, kad ieškovas K. Š. nėra A. Š. tėvas, o A. Š. nėra K. Š. dukra, atitinkamai naikintini (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą K. Š. (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

23. Ieškovas reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nereiškė. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad žino, kas yra vaiko tėvas, tačiau duomenų apie jį nepateikė. Tarnybos atstovė nurodė, kad šioje byloje Tarnyba neketina reikšti reikalavimo dėl tėvystės nustatymo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, neturėdamas duomenų apie galimą vaiko tėvą, šioje byloje nesprendžia dėl tėvystės nustatymo. Pažymėtina, kad Tarnybai išsiaiškinus duomenis apie galimą vaiko tėvą, o šiam asmeniui nesutikus su tėvyste, valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija, atstovaudama vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, vaiko globėjas ar kiti įstatyme nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo (CK 3.147 straipsnio 2 dalis). Teisė žinoti, kas yra vaiko tėvai – viena iš pagrindinių vaiko teisių. Pabrėžtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 4 straipsnyje, taip pat Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad esant ginčams nepilnamečio vaiko interesus turi saugoti ir ginti valstybė. Būtent Tarnybos uždavinys yra saugoti ir ginti vaiko interesus šiam likus be vieno ar abiejų tėvų, nuginčijus tėvystę (motinystę), imtis priemonių, kad būtų apsaugotos vaiko teisės ir tobulėti esant deramoms sąlygoms.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atleistas 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie patirtas 210 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

26. Nagrinėjant šią civilinę bylą taip pat buvo patirta 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

27. CPK 96 straipsnio 1 dalyje (kuri taikytina sprendžiant ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 99 straipsnio 2 dalis)) įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

28. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo ginčo dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo, atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, dėl to byla išnagrinėta operatyviai, teismas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, nusprendžia nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių ir nepriteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad ieškovas K. Š. (K. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra K. Š. (K. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įregistruoto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad K. Š. (K. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir padarytų pakeitimus gimimo įraše.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.