Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015 m. sausio 26 d. gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje J. K. surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. ar priklauso administracinio teisės pažeidimo bylą gavusios institucijos (pareigūno) kompetencijai nagrinėti tą bylą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, ar tenkintini, ar atmestini proceso dalyvių prašymai. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str.).

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovados pareigūnė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. K. surašė netinkamai, taip pat administracinio teisės pažeidimo byloje yra esminių trūkumų, dėl kurių byla negali būti nagrinėjama teisme, todėl grąžintina iš naujo tirti.

J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015 m. sausio 12 d., apie 10.55 val., (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kieme jo nepilnametis sūnus S. K., gim. (duomenys neskelbtini), pavogė kito mokinio mobilaus ryšio telefoną Samsung, kurio vertė 169 eurai. Administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuojama, kad nepilnametis nėra sukakęs amžiaus nuo kurio galima teisinė atsakomybė, todėl tėvas atsako pagal LR ATPK 181 str. 1 d., kad nepanaudojo savo valdžios auklėjant sūnų.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. apklausiami vaiko pedagogai, surinkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada) (LVAT administracinė byla Nr. N-438-1085/2010).

Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, J. K. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad jo nepilnametis sūnus S. K.. atliko priešingą teisei veiką. Šiuo atveju privalo būti nustatyta kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą. Akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų šią aplinkybę, t. y. inicijuojant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nebuvo tiriama ar J. K. tinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad jo nepilnametis sūnus S. K. nedarytų teisės pažeidimų, t. y. deramai užtikrino nuolatinę jo priežiūrą ir auklėjimą. Kaip jau buvo minėta, tokie duomenys renkami apklausiant vaiko pedagogus, išreikalaujant vaiką charakterizuojančią medžiagą bei atitinkamą informaciją (nuomonę, išvadą) iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir pan., tačiau šiuo atveju duomenų, patvirtinančių J. K. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo iš esmės nebuvo surinkta. Juo labiau, kad pats J. K. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė, kad jo sūnus po skyrybų gyvena su mama J. D., o jo galimybės nuolat prižiūrėti, auklėti ir daryti įtaką savo sūnui yra ribotos.

Pažymėtina ir tai, kad administracinę atsakomybę nustatantis įstatymas administracinio teisės pažeidimo protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas bei dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės, reikalingos nagrinėjant bylą. Kadangi protokole formuluojamas kaltinimas, būtina konkrečiai ir tiksliai nurodyti pažeidimo aplinkybes, atitinkančias faktinę bylos medžiagą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 2 d. nesuteikia teisės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Taigi, jei teismas pats imtųsi iniciatyvos šalinti J. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus, tai reikštų, kad teismas turi atlikti iš esmės visos bylos tyrimą, kas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą yra institucijos, kurios pareigūnas turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą teisė ir pareiga, o tokio tyrimo rezultatas, surinkus pakankamai įrodymų, neišvengiamai būtų susijęs su administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymu naujomis faktinėmis aplinkybėmis, liečiančiomis J. K. veikimą ar neveikimą realizuojant savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06). Teismas mano, kad pats aukščiau aptartų J. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme. Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti, pašalinant nurodytus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., 280 str.,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovadai – administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.