- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- I-601-480/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Klaipėdos apygardos administraciniam teismui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Nacionalinei teismų administracijai
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. prašymą atsakovui Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Nacionalinei teismų administracijai dėl įsakymo dalinio pakeitimo, sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. G. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkės 2008 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-40 „Dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų darbo stažo suvestinės patvirtinimo“ dalį, kuria jai teisėjos darbo stažas iki 2008 m. lapkričio 15 d. įskaitytinai nustatytas 9 metai 5 mėnesiai 8 dienos, ir įpareigoti atsakovą įskaityti darbo advokate laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1999 m. birželio 7 d. (9 metus 2 mėnesius 26 dienas) į laiką, ištarnautą Lietuvos valstybei priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimui bei atostogų trukmei ir panaikinti Tarnybos stažo skaičiavimo komisijos 2009 m. kovo 20 d. sprendimą.
Pareiškėja prašyme nurodė ( b.l. 24-29), kad Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. gegužės 18 d. Dekretu Nr. 448 buvo paskirta dirbti Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja nuo 1999 m. birželio 7 d. 2001 m. sausio 10 d. Dekretu Nr. 1164 perkelta dirbti į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kur dirba iki šiol. Baigusi Vilniaus universiteto Teisės fakultete studijas, t.y. nuo 1976 metų iki paskyrimo į teisėjos pareigas dirbo advokate. Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkės 2008 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. V-40 „Dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų darbo stažo suvestinės patvirtinimo" patvirtinta Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų darbo stažo suvestinė, kuria jai nustatytas teisėjos darbo stažas iki 2008 m. lapkričio 15 d. įskaitytinai - 9 metai 5 mėnesiai 8 dienos. Minėtu įsakymu jai į teisėjos stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1999 m. birželio 7 d. - 9 metai 2 mėnesiai ir 26 d., t.y. darbo advokate laikotarpis. 2008 m. lapkričio 19 d. ji kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkę, prašydama sudaryti komisiją dėl tarnybos stažo skaičiavimo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkės 2008 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. V-41 „Dėl stažo skaičiavimo komisijos sudarymo" tokia komisija buvo sudaryta. 2008 m. lapkričio 20 d. tarnybos stažo skaičiavimo komisijai pateikė prašymą, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkės 2008 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-40 „Dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų darbo stažo suvestinės patvirtinimo" dalį, kuria jai teisėjos darbo stažas iki 2008 m. lapkričio 15 d. įskaitytinai nustatytas 9 metai 5 mėnesiai ir 8 dienos ir įskaityti darbo advokate laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1999 m. birželio 7 d. (9 metus 2 mėnesius 26 dienas) į teisėjos darbo stažą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkės 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-44 buvo pratęstas terminas ginčo išnagrinėjimui - iki Teisėjų tarybos sudaryta darbo grupė išnagrinės klausimą dėl teisėjų darbo stažo skaičiavimo. 2008 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr, V-41 sudarytai komisijai nusišalinus nuo ginčo sprendimo, Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkės 2009 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-8 „Dėl stažo skaičiavimo komisijos sudarymo" buvo sudaryta nauja stažo skaičiavimo komisija. Tarnybos stažo skaičiavimo komisija 2009 m. kovo 20 d. sprendimu jos prašymo netenkino argumentuodama tuo, kad pareiškėjai pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymą mokamas atlyginimas nesumažėjo, nes sąvoka „teisėjo atlyginimas" apima visas išmokas, mokamas teisėjui iš valstybės biudžeto.
Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkės 2008 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. V-40 „Dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų darbo stažo suvestinės patvirtinimo" dalis, kuria jai darbo advokate laikotarpis iki paskiriant teisėjos pareigoms neįskaitytas į laiką, ištarnautą Lietuvos valstybei priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimui, bei komisijos sprendimas yra neteisėti, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas (2008 m. lapkričio 6 d. Nr. X-1771, įsigaliojęs 2008 m. lapkričio 15 d.) nustato Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką. Minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimas susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Šio įstatymo 5 straipsnis, reglamentuojantis priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, numato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse ir 5 dalies 1-4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintos Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklės reglamentuoja tarnybos Lietuvos valstybei stažo (toliau — tarnybos stažas) valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams skaičiavimą. Taisyklių 3 punktas numato, kad tarnybos stažas skaičiuojamas nuo tarnybos (darbo) valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose pradžios arba paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. kovo 14 d. Nr. IX-788, įsigaliojusio 2002 m. kovo 27 d.)(toliau - ir Įgyvendinimo įstatymas) 8 straipsnio, reglamentavusio teisėjų darbo stažo skaičiavimą, 3 dalis numatė, kad į Teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje bei 100 straipsnio 1 dalyje nurodytą teisėjo darbo stažą įskaitomas ir advokato darbo stažas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalis reglamentavo teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti, atostogų trukmei ir teisėjo pensijai nustatyti, 100 straipsnis - teisėjų pensinį aprūpinimą. Įgyvendinimo įstatymas neteko galios Lietuvos Respublikos 2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1685 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33, 34, 36, 38, 42, 43, 47, 51, 55¹, 57, 61, 63, 64, 69¹, 81 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, 83, 84, 85, 86, 90,98, 101, 103 straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, 106, 107, 108, 119, 120, 122, 124, 127, 128, 129 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 89, 108, 110, 111, 112, 125 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 53¹, 53² straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu įstatymas" (toliau - ir Papildymo įstatymas). Nors įstatymų leidėjas Papildymo įstatymo 47 straipsnio 5 punktu pripažino netekusiu galios Įgyvendinimo įstatymą, tačiau įtvirtino minėtu įstatymu įgytų teisių tęstinumą. Papildymo įstatymo 46 straipsnis reglamentuoja šio įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Minėto Įstatymo 46 straipsnio 14 dalis įtvirtina nuostatą, kad teisėjams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo, buvo nustatytos ilgesnės atostogos, didesnis pareiginės algos priedas ir (arba) kitos socialinės garantijos, šios garantijos nemažinamos. Ši nuostata taikoma pareiškėjos atžvilgiu.
Iki Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. Nr. X-l 771) priėmimo teisėjų darbo užmokesčio dydžiai ir sąlygos buvo nustatytos Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu (2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. VIII-1904). Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numatė, kad teisėjų darbo užmokestis susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Teisėjų tarnybinių atlyginimų priedai už ištarnautą laiką buvo mokami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo". Vadovaujantis minėtu nutarimu jai apskaičiuojant priedą už ištarnautą laiką buvo įskaitomas ir advokatės darbas. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymą teisėjų atlyginimas taip pat susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus (4 straipsnio 2 dalis). Tačiau pagal šį įstatymą jai apskaičiuojant priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus advokatės darbas neįskaitomas, nors abu įstatymai vieną iš teisėjams mokamo atlyginimo sudedamųjų dalių - priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus - lingvistiniu metodu analizuojant šią normą, apibrėžia vienodai. Pažymėjo tai, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, kaip blanketinė norma, aiškindama teisėjams mokamo priedo už ištarnautus metus skaičiavimą, nukreipia į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią tarnybos stažą, kurį sudaro Lietuvos valstybei ištarnautas nuo 1990 m. kovo 11 d. metų skaičius.
Sistemiškai aiškinant ir taikant aptartus teisės aktus, reglamentuojančius teisėjo darbo stažo skaičiavimą bei draudimą mažinti įgytas socialines garantijas jai nepagrįstai ir neteisėtai sumažintas įstatymu - Įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi bei Papildymo įstatymo 46 straipsnio 14 dalimi - įgytas teisėjos darbo stažui prilygintas advokatės darbas, skaičiuojant laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1999 m. birželio 7 d.
Pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymą į ištarnautus Lietuvos valstybei metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 1999 m. liepos 30 d. (1999 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija); iki tol galiojo Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas (1995 m. balandžio 4 d. Nr. 1-836), įsigaliojęs 1995 m. gegužės 1 d. Einant Lietuvos Respublikos valdininkų įstatyme nurodytas pareigas, darbo laikotarpis prilyginamas valstybės tarnybai. Pažymėtina tai, kad nuo 1990 m. kovo 11 d. iki Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo įsigaliojimo, tarnybos Lietuvos valstybei pareigos įstatymu nebuvo reglamentuotos. Sistemiškai aiškinant minėtų įstatymų nuostatas dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo, akivaizdu, kad apskaičiuojant tarnybos Lietuvos valstybei metus pagrindas yra ne darbuotojų pareigų pavadinimai, o jų atliekamos funkcijos. Iki 2003 m. gegužės 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso 56 straipsnis advokatams nustatė prievolę ginti įtariamuosius, kaltinamuosius, teisiamuosius parengtinio tardymo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, t.y. advokatams įstatymu buvo deleguota valstybės funkcija užtikrinti nurodytos baudžiamojo proceso dalyvių kategorijos gynybą, tuo padedant valstybei įgyvendinti vieną iš jos funkcijų -vykdyti teisingumą. Atlyginimą už šio darbo atlikimą advokatams mokėjo Lietuvos valstybė įstatymo nustatytais pagrindais. Minėtos advokatų atliekamos darbo funkcijos, vertinant jas tarnybos valstybei aspektu, nesiskyrė nuo tardytojų, prokurorų, teisėjų vykdomų funkcijų baudžiamajame procese tiek tuometinio parengtinio tardymo, tiek teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.
Ginčijamu įsakymu neįskaičius pareiškėjos darbo advokate laikotarpį į laiką, ištarnautą Lietuvos valstybei priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimui, šis priedas nepagrįstai sumažėjo. Iki ginčijamo įsakymo priėmimo jai priedas, kurio skaičiavimo ir išmokėjimo pagrindas buvo darbo (tarnybos) stažas, į kurį įskaitytas ir advokatės darbo laikas kaip Lietuvos valstybei ištarnautas laikas, sudarė 65 procentus pareiginės algos - 2 320,50 Lt, o priėmus ginčijamą įsakymą šis priedas yra tik 9 procentai - 759 Lt. Aukščiau aptartų teisės aktų pagrindu jai į ištarnautus Lietuvos valstybei metus turėtų būti įskaitytas advokatės darbas laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1999 m. birželio 7 d., todėl turėtų būti skaičiuojamas 18 procentų priedas - ir tai būtų 1 516 Lt. Nuo teisėjo darbo stažo priklauso ir jiems suteikiamų atostogų trukmė. Atsakovas pažymoje dėl kasmetinių atostogų trukmės nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 96 straipsnio 2 dalimi, jai suteikiamų atostogų trukmė nebus trumpinama, tačiau ginčijamu įsakymu sumažinus darbo stažą, atostogų trukmė nepailgės taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos teismų įstatymas nustato teismų sistemą, jų kompetenciją, teismų organizavimo, veiklos, administravimo ir savivaldos sistemą, principus, teisėjų statusą, teisėjų socialines garantijas, taip pat kitus, su teismais susijusius klausimus (Preambulės 1 dalis); šis teisinis reglamentavimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose įstatymuose bei Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintais visuotinai pripažintais teisės principais: pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, teisės viršenybės, teismų ir teisėjų nepriklausomumo, teisėjų statuso principais (Preambulės 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnis numato, kad teisėjų nepriklausomumo garantijas bei teisėjų statusą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei kiti teisės aktai. Teisėjams suteikiamos socialinės garantijos, atitinkančios jų statusą ir užtikrinančios nepriklausomumą. Minėto įstatymo 50 straipsnio 2 dalis įpareigoja valstybę užtikrinti įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas teisėjų nepriklausomumo garantijas. Teisėjų, kurie anksčiau dirbo advokatais (t.y. ir pareiškėjos), šio stažo neįskaičiavimas į Lietuvos valstybei ištarnautus metus pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymą, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kaip aukščiausią teisinę galią turinčiame akte, įvirtintą teisinės valstybės principą. Vienas svarbiausių šio principo elementų yra teisėtų lūkesčių apsauga, garantuojanti teisinį tikrumą ir teisinį stabilumą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs (2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d. nutarimai), kad neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia valstybės pareigą laikytis teisės aktais prisiimtų įsipareigojimų bei užtikrinti visų asmenų įgytų teisių apsaugą, t.y. kiekvienas turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal galiojančius įstatymus bei kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos ir galės būti realiai įgyvendintos. Be to, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal teisėtų lūkesčių principą, teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, o teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, tokiu būdu užtikrinant jurisprudencijos tęstinumą. Taigi teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai reiškia tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui.
Pareiškėjos advokatės darbo stažas į teisėjos darbo stažą buvo įskaitytas Lietuvos Respublikos teismų įstatymu (2002 m. kovo 14 d. Nr. IX-788 ir 2008 m. liepos 3 d. Nr. X-1685) ir ši nuostata galiojo iki Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo priėmimo. Todėl daro išvadą, kad teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principas yra akivaizdžiai pažeistas, nes nevykdomi lūkesčiai, susiję su teisėjo darbo stažo trukme atlyginimo priedams bei atostogų trukmei paskaičiuoti, kylantys iš Konstitucijos bei įstatymų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodžio 6 d. ir 1999 m. gruodžio 12 d. nutarimuose, 2002 m. sausio 12 d. sprendime, interpretuodamas konstitucinį teisėjo ir teismų nepriklausomumo principą, yra konstatavęs, kad teisėjo atlyginimo ir socialinių garantijų apsauga yra viena iš šio principo užtikrinimo garantijų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užtikrinti teisėjo ir teismų nepriklausomumą nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių draudžiami bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ir kitas socialines garantijas teisėjo darbo metu teisme. Konstitucija yra tiesiogiai taikomas teisės aktas. Įstatymų leidėjas gali formuluoti principus, kuriais grindžiamas konkretus įstatymas, bet jis negali pažeisti konstitucinių principų (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas). Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai. Ši nuostata reiškia, jog Konstitucija yra aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas, grindžiantis šalies teisės sistemą. Visi kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės teisinio reguliavimo nuostatos, ji sudaro įstatymų leidybos pagrindą (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 27 d. nutarimas).
Be to, 2011-03-17 prašyme teismui, pareiškėjos atstovė prašė atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjos T.Birmontienės 2011 m. vasario 17 d. išdėstytą atskirąją nuomonę dėl 2011 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Atsakovas raštu pateiktame atsiliepime prašė netenkinti pareiškėjos skundo. Nurodė ( b.l. 35-36), kad ginčijamu įsakymu teisėjai D. G. nebuvo įskaitytas darbo advokate laikotarpis nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1999 m. birželio 7 d. – iš viso 9 metai 2 mėnesiai 26 dienos, kuris buvo nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymu. Pastarojo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimas susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Šio įstatymo 5 straipsnis, reglamentuojantis priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, numato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokami priedai už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 - 4 dalyse ir 5 dalies 1-4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 - 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 - 4 punktuose nenustatyta, kad į Lietuvos valstybei ištarnautus metus gali būti skaičiuojamas ir advokato, kuris neturėjo valstybės tarnautojo statuso, darbo stažas, todėl pareiškėjai pagrįstai neįskaičiuotas darbo advokate laikotarpis nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1999 m. birželio 7 d. į teisėjo darbo stažą. Pažymėjo, kad teisėjų ištarnauto Lietuvos valstybei stažo skaičiavimas nustatytas įstatymu, todėl kitaip skaičiuoti ištarnautą laiką pareiškėjai būtų galima tik pakeitus Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnį. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. kovo 14 d. Nr. lX-788) 8 straipsnio, reglamentavusio teisėjų darbo stažo skaičiavimą, 3 dalis numatė, kad į Teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje bei 100 straipsnio 1 dalyje nurodytą teisėjo darbo stažą įskaitomas ir advokato darbo stažas, tačiau minėtas įstatymas neteko galios Lietuvos Respublikos 2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1685, kurio 46 straipsnio 14 dalis įtvirtino nuostatą, kad teisėjams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytos ilgesnės atostogos, didesnis pareiginės algos priedas, ir (arba) kitos socialinės garantijos, šios garantijos nemažinamos. Ši nuostata pritaikyta ir pareiškėjos atžvilgiu, nes pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo pažymas už laikotarpį iki 2008 m. lapkričio 15 d. pareiškėjos darbo užmokestis per mėnesį siekė 8 925 Lt, o po minėto laikotarpio pareiškėjos atlyginimas ne tik nesumažėjo, bet padidėjo - iki 9 189 Lt per mėnesį. Be to, Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 96 straipsnio 2 dalimi, 2009-03-30 raštu Nr. R2-30 nurodė, kad pareiškėjai suteikiamų kasmetinių atostogų trukmė nebus trumpinama. Pareiškėjos nurodytas argumentas, jog neįskaičiuojant jos darbo advokate laikotarpio į Lietuvos valstybei ištarnautus metus pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisėtų lūkesčių principas - taip pat nepagrįstas, nes pareiškėjai, kaip jau minėta, nei atlyginimas, nei kitos socialinės garantijos po 2008 m. lapkričio 15 d. nesumažėjo.
Tretysis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, raštu pateiktame atsiliepime (b.l. 75-76) pareiškėjos skundą prašė atmesti. Nurodė, jog pareiškėja skundo reikalavimą grindžia tuo, kad priėmus Teisėjų atlyginimo įstatymą, jai faktiškai sumažėjo pareiginės algos priedas už stažą ir tai prieštarauja Teismų įstatymo 96 straipsniui, kuriame numatyta, kad teisėjo darbo teisme metu draudžiama mažinti teisėjų atlyginimą, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus, ar kitas socialines garantijas. Pažymėjo, kad šioje byloje tinkamu trečiojo suinteresuotojo asmens (valstybės) atstovu turėtų būti ne Teisingumo ministerija, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kadangi pareiškėjos argumentai yra iš esmės susiję su priedu prie atlyginimo, kuris mokamas priklausomai nuo Lietuvos valstybei ištarnauto laiko, Vyriausybei šioje byloje atstovauja Teisingumo ministerijos tarnautojai, įgalioti Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2008 m. birželio 12 d. potvarkiu Nr. 219. Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisėjų atlyginimas susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Pabrėžė, kad teisėjo darbo stažas ir ištarnautas Lietuvos valstybei laikas nėra analogiški laikotarpiai. Ištarnautas Lietuvos valstybei laikas yra apskaičiuojamas pagal minėto įstatymo 5 straipsnį: bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse ir 5 dalies 1-4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles. Nei viename iš nurodytų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo punktų nėra numatyta, kad advokato darbo stažas gali būti įskaičiuojamas į ištarnautą Lietuvos valstybei laiką, todėl pareiškėjos argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Nors pareiškėja teigia, kad anksčiau galioję teisės aktai numatė, jog į teisėjo darbo stažą buvo įskaitomas ir pareiškėjos advokato darbo stažas, tačiau nepateikia jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl jos atžvilgiu turėtų būti taikomi nebegaliojantys teisės aktai. Šiuo metu priedo už ištarnautus valstybei metus skaičiavimo tvarką nustato Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnis, šis įstatymas yra galiojantis, todėl turi būti taikomas tol, kol jis nėra pripažįstamas netekusiu galios, panaikinamas ar pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijai. Taip pat pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimu, priedas prie pareiginės algos už ištarnautus Lietuvos valstybei metus negali būti laikomas atskira socialine garantija. Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „teisėjo atlyginimas" apima ir priedą už stažą, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų vertinti, ar pasikeitus minėtam priedui faktiškai sumažėjo visas teisėjo gaunamas atlyginimas. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog pareiškėjai priskaičiuojamas atlyginimas po Teisėjų atlyginimo įstatymo įsigaliojimo padidėjo, nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistas konstitucinis principas, draudžiantis mažinti teisėjų atlyginimą.
Pareiškėjos prašymas netenkintinas.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D. G. nuo 1976 m. rugpjūčio 1 d. buvo priimta stažuotis į Lietuvos advokatūrą, o nuo 1978 m. kovo 1 d. iki 1999 m. birželio 7 d. dirbo advokate ( b.l. 43, 44-46). Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. gegužės 18 d. Dekretu Nr. 448 buvo paskirta dirbti Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja nuo 1999 m. birželio 7 d. 2001 m. sausio 10 d. Dekretu Nr. 1164 perkelta dirbti į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kur dirba iki šiol (b.l. 44-46).
Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ( Žin., 1994, Nr. 46-851, 2008, Nr. 13 3-5023) 97 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymu ( Žin., 2008, Nr. 131-2022), 2008 m. lapkričio 18 d. priėmė įsakymą Nr. V-40 „Dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų darbo stažo suvestinės patvirtinimo", kuriuo teisėjai D. G. iki 2008 m. lapkričio 15 d. įskaitytinai buvo nustatytas 9 metų 5 mėnesių 8 dienų teisėjo darbo stažas ( b.l. 9-10).
2008 m. lapkričio 19 d. pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkę su prašymu sudaryti komisiją dėl tarnybos stažo skaičiavimo ir įskaityti jos darbo advokate laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1999 m. birželio 7 d., t.y. 9 metus 2 mėnesius 26 dienas į teisėjos darbo stažą pareiginės algos priedui, atostogoms, teisėjo pensijai skaičiuoti, kuriame nurodė ( b.l. 7), kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkės 2008 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-40 patvirtintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėju darbo stažas, kuriuo jai nustatytas teisėjos darbo stažas iki 2008 m. lapkričio 15 d. įskaitytinai — 9 metai 5 mėnesiai 8 dienos, tačiau minėtu įsakymu į teisėjos darbo stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1999 m. birželio 7 d. - 9 metai 2 mėnesiai 26 dienos - tai yra darbo advokate laikotarpis. Mano, kad darbo advokate stažo neįskaičiavimas į teisėjos darbo stažą yra nepagrįstai ir neteisėtai sumažintas įstatymu (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. kovo 14 d. Nr. IX-788) 8 straipsnio 3 dalis), todėl tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai mažina jos socialines garantijas.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintos Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarkos III dalies 9 punktu bei atsižvelgdama į teisėjos D. G. prašymą, 2008 m. lapkričio 18 d. priėmė įsakymą Nr. V-41 „Dėl stažo skaičiavimo komisijos sudarymo", kuriuo sudarė komisiją ir įpareigojo ją išnagrinėti teisėjos D. G. 2008-11-19 prašymą „Dėl teisėjos darbo stažo“ ir iki 2008-12-17 pateikti išvadą (b.l. 42).
2008 m. lapkričio 20 d. teisėja D. G. Tarnybos stažo skaičiavimo komisijai pateikė prašymą ( b.l. 38-39) pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkės 2008 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-40 „Dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų darbo stažo suvestinės patvirtinimo" dalį, kuria teisėjai D. G. teisėjos darbo stažas iki 2008 m. lapkričio 15 d. įskaitytinai nustatytas 9 metai 5 mėnesiai 8 dienos, ir įskaityti darbą advokate laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1999 m. birželio 7 d. (9 metus 2 mėnesius 26 dienas) į teisėjos darbo stažą pareiginės algos priedui, atostogoms, teisėjo pensijai nustatyti skaičiavimui.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkės 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-44 buvo pratęstas terminas ginčo išnagrinėjimui - iki Teisėjų tarybos sudaryta darbo grupė išnagrinės klausimą dėl teisėjų darbo stažo skaičiavimo ( b.l. 49).
2008 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr, V-41 sudarytai komisijai nusišalinus nuo ginčo sprendimo ( b.l. 50), Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkės 2009 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-8 „Dėl stažo skaičiavimo komisijos sudarymo" buvo sudaryta nauja stažo skaičiavimo komisija ( b.l. 51).
Tarnybos stažo skaičiavimo komisija 2009 m. kovo 20 d. sprendimu D. G. prašymo netenkino (b.l. 53-55), motyvuodama tuo, kad D. G. pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymą mokamas atlyginimas nesumažėjo.
Skaičiuojant teisėjos D. G. stažą buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymu (2008 m. lapkričio 6 d. Nr. X-1771), kuris nustato Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką. Minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimas susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Šio įstatymo 5 straipsnis, reglamentuojantis priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, numato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 - 4 dalyse ir 5 dalies 1 - 4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintos Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklės reglamentuoja tarnybos Lietuvos valstybei stažo valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams skaičiavimą.
Vadovaujantis Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsniu teisėjai D. G. nebuvo įskaitytas darbo advokate laikotarpis nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1999 m. birželio 7 d. - iš viso 9 metai 2 mėnesiai 26 dienos. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 -4 dalyse bei 5 dalies 1 - 4 punktuose nenustatyta, kad Lietuvos valstybei ištarnautus metus gali būti skaičiuojamas ir advokato, kuris neturėjo valstybės tarnautojo statuso, darbo stažas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pažymėjo, kad tarp advokatų ir asmenų, dirbančių valstybės ar savivaldybių institucijose, yra tokių skirtumų, kurie objektyviai pateisina teisinį reguliavimą, nustatantį, kad darbo advokatu laikotarpis, kitaip nei asmenų, dirbusių valstybės ar savivaldybių institucijose, darbo stažas, nėra įskaitomas į stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. kovo 14 d. Nr. IX-788) 8 straipsnio, reglamentavusio teisėjų darbo stažo skaičiavimą, 3 dalis numatė, kad į Teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje bei 100 straipsnio 1 dalyje nurodytą teisėjo darbo stažą įskaitomas ir advokato darbo stažas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalis reglamentavo teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti, atostogų trukmei ir teisėjo pensijai nustatyti, 100 straipsnis - teisėjų pensinį aprūpinimą.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo Įstatymas neteko galios priėmus Lietuvos Respublikos 2008 m. liepos 3 d. įstatymą Nr. X-1685 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33, 34, 36, 38, 42, 43, 47, 51, 55¹, 57, 61, 63, 64, 69¹, 81 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, 83, 84, 85, 86, 90,98, 101, 103 straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, 106, 107, 108, 119, 120, 122, 124, 127, 128, 129 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 89, 108, 110, 111, 112, 125 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 53¹, 53² straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu įstatymas". Minėto įstatymo 46 straipsnio 14 dalis įtvirtino nuostatą, kad teisėjams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytos ilgesnės atostogos, didesnis pareiginės algos priedas, ir (arba) kitos socialinės garantijos, šios garantijos nemažinamos.
2008 m. lapkričio 6 d. priėmus Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymą Nr. X-1771, nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y. 2008 m. lapkričio 15 d., teisėjo pareiginė alga ir priedas už ištarnautus valstybei metus, turi būti skaičiuojami ir mokami laikantis šio įstatymo nustatytų nuostatų ir 2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33, 34, 36, 38, 4,. 43, 47, 51, 55¹, 57, 61, 63, 64, 69¹, 81 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, 83, 84, 85, 86, 90; 98, 101, 103 straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, 106, 107, 108, 119, 120, 122, 124, 127, 128, 129 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 89, 108, 110, 111, 112, 125 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 53¹, 53² straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu įstatymas" 46 straipsnio 14 dalies nuostatų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime padarė išvadą, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek darbo advokatu laikotarpis nėra įskaitomas į stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuoti, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. sausio 12 d. sprendimu išaiškino, kad sąvoka „teisėjo atlyginimas" apima visas išmokas, mokamas teisėjui iš valstybės biudžeto. Teismų įstatymo 96 straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjo darbo teisme metu draudžiama mažinti teisėjo atlyginimą, todėl tais atvejais, kai teisėjo atlyginimas, apskaičiuotas pagal įstatymą, susidaro mažesnis nei teisėjui buvo mokamas atlyginimas, apskaičiuotas pagal galiojančius teisės aktus iki 2008 m. lapkričio 15 d., tokiu atveju mokamas ankstesnis atlyginimas iki mokamo atlyginimo dydis ir apskaičiuotasis pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymą susivienodins. Kaip jau minėta, teisėjo atlyginimas susideda iš visų galimų dalių — pareiginės algos, koeficiento ir priedo už ištarnautus metus iki 2008 m. lapkričio 15 d., o nuo 2008 m lapkričio 15 d. - pareiginės algos ir priedo už ištarnautus metus Lietuvos valstybei. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime konstatavo, jog iš teisėjų atlyginimo dydžių apskaičiavimo pagal Teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodiką (2004 m. balandžio 2 d. Teismų tarybos nutarimas Nr. 207) ir pagal Teisėjų atlyginimų įstatymą matyti, kad teisėjų atlyginimas – pareiginės algos ir priedo suma – priėmus teisėjų atlyginimų įstatymą padidėjo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo pažymos rodo, kad už laikotarpį iki 2008 m. lapkričio 15 d. pareiškėjos darbo užmokestis per mėnesį siekė 8 925 Lt ( b.l. 57), o po minėto laikotarpio pareiškėjos atlyginimas ne tik nesumažėjo, bet padidėjo - iki 9 189 Lt per mėnesį ( b.l. 58). Be to, Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkė, vadovaudamasi jau minėta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 96 straipsnio 2 dalimi, 2009-03-30 raštu Nr. R2-30 ( b.l. 56) nurodė, kad pareiškėjai suteikiamų kasmetinių atostogų trukmė nebus trumpinama. Pareiškėjos nurodytas argumentas, jog neįskaičiuojant jos darbo advokate laikotarpio į Lietuvos valstybei ištarnautus metus pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisėtų lūkesčių principas - nepagrįstas, nes pareiškėjai, nei atlyginimas, nei kitos socialinės garantijos po 2008 m. lapkričio 15 d. nesumažėjo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 1 p., teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjos D. G. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.