- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-19
- Bylos Nr.
- 2S-353-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pran.), Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
- Trečiasis asmuo
- R. O.
- Ieškovas
- Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Koordinavimo tarybos nario E
- Atsakovas
- Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungai
- Kategorijos
- 118.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarties patvirtinti taikos sutartį, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Koordinavimo tarybos nario E. J. ieškinį atsakovui Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungai, dalyvaujant trečiajam asmeniui R. O., dėl Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos 2007-09-07 suvažiavimo metu priimto sprendimo išrinkti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke R. O. niekiniu ir negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Koordinavimo tarybos narys E. J. 2007-09-27 Vilniaus miesto 3-jam apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė pripažinti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – LŠDPS) 2007-09-07 VI suvažiavimo metu priimto sprendimo išrinkti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke R. O. niekiniu ir negaliojančiu, nes nebuvo laikytasi suvažiavimo sušaukimo tvarkos ir nenustatytos atstovavimo suvažiavime kvotos, todėl nesusirinko dalyvių (delegatų) kvorumas bei suvažiavimas, įskaitant jame priimtus sprendimus, laikytini neteisėtais pagal CK 1.80 str. ir 2.82 str. 4 d. kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms ir LŠDPS įstatams (b.l.3-7).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjunga, atstovaujama naujai išrinkto pirmininko A. B., atsiliepimu į ieškinį (b.l.59-60) ieškinį pripažino ir prašė jį patenkinti, kadangi nebuvo tinkamai organizuotas LŠDPS Koordinavimo tarybos posėdis, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl suvažiavimo, jo darbotvarkės bei atstovavimo kvotų nustatymo.
Tretysis asmuo R. O. atsiliepimu į ieškinį (b.l.71-75) ieškinį laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti, paaiškindama, jog 2007-07-02 buvo numatytas Koordinavimo tarybos posėdis. Į jį susirinko beveik pusę (25 iš 54) Koordinavimo tarybos narių, todėl pastarieji, siekdami užkirsti kelią svarbiausių LŠDPS valdymo klausimų sprendimo priėmimo vilkinimui, nutarė surengti atvykusių Koordinavimo tarybos narių susirinkimą ir 2007-09-07 sušaukti LŠDPS suvažiavimą.
Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2008-02-20 nutartimi (b.l.127-128) patvirtino bylos šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas pripažino 2007-09-07 VI suvažiavimo metu priimto sprendimo išrinkti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke R. O. niekiniu ir negaliojančiu nuo priėmimo momento, o civilinę bylą nutraukė pagal CPK 293 str. 5 p. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad LŠDPS vardu turi teisę veikti LŠDPS pirmininkas (LŠDPS įstatų 7.8.3 punktas). Nors teisme tebevyksta ginčas dėl 2007-10-05 sprendimo, kurio pagrindu A. B. yra įregistruotas LŠDPS pirmininku, teisėtumo, tačiau jo įgalinimai veikti LŠDPS vardu nėra sustabdyti arba apriboti, todėl teismas vadovavosi viešojo registro duomenimis, jog LŠDPS direktorius yra A. B. (būtent jis už atsakovą pasirašė taikos sutartį). Taip pat padarė išvadą, jog R. O. neturi netiesioginio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 47 str. 1 d.): taikos sutarties sudarymo metu ji nėjo LŠDPS pirmininkės pareigų, nes kvestionuojamas sprendimas realiai negalioja ir nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo R. O. atskiruoju skundu (b.l.136-139) prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-02-20 nutartį ir bylą nagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą motyvavo tuo, jog A. B. negali atstovauti atsakovo LŠDPS, taigi ir pasirašyti taikos sutarties. A. B. buvo išrinktas LŠDPS pirmininku 5 m. kadencijai (LŠDPS įstatų 7.7 p.). Pasibaigus jo kadencijai, nauja LŠDPS pirmininke buvo išrinkta R. O., o su A. B. sudaryta darbo sutartis 2007-09-17 nutraukta. A. B., nebebūdamas LŠDPS pirmininku, 2007-09-20 sušaukė LŠDPS Koordinavimo tarybos posėdį, kuriame nutarta sušaukti LŠDPS suvažiavimą. 2007-10-05 (jau po ieškovo kreipimosi į teismą) įvykusiame suvažiavime, LŠDPS pirmininku perrinktas A. B. ir šio nutarimo pagrindu jis įregistruotas LŠDPS pirmininku Juridinių asmenų registre. A. B. veiksmai suponuoja tam tikrą teisinį nihilizmą: atleidimo iš darbo, nors darbo sutarties nutraukimas tiesiogiai susijęs su 2007-09-07 suvažiavimu, A. B. neginčijo, tačiau save laiko teisėtu LŠDPS pirmininku, nepaisydamas to, jog 2007-10-05 suvažiavime buvo išrinktas mažos saujelės šalininkų (ir dėl to taip pat vyksta ginčai teismuose). Patvirtinta taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą, nes kitose bylose teismai remiasi šioje civilinėje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, kurių nebereikia įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.), tuo tarpu jie buvo nustatyti nenagrinėjant bylos iš esmės.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Koordinavimo tarybos narys E. J. ir atsakovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjunga atsiliepimais (b.l.142-144, 146-148) su skundu nesutiko ir prašė Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008-02-20 nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad apeliantė, kaip tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, negali veikti prieš šalies, kurios pusėje dalyvauja, interesus, taigi ji neturi teisės ginčyti taikos sutarties (CPK 47 str. 4 d.). Teismo sprendimas (plačiąja prasme) gali turėti trečiojo asmens teisėms ar pareigoms tik netiesioginę įtaką, todėl jo valia negali sąlygoti bylos šalių pageidavimo užbaigti tarpusavio ginčą taikiai (CPK 140 str. 3 d.). Apeliantė skunde nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai prieštarauja patvirtinta taikos sutartis, kad nutartį reikėtų panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties teisėtumą bei pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, keisti ar panaikinti skundžiamą nutartį apeliantės nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Šiuo metu galiojančios teisės normos ne tik nedraudžia šalims spręsti kilusių teisminių ginčų taikiai, bet, priešingai, įpareigoją teismą skatinti šalis siekti taikaus susitarimo byloje (CPK 2 str., 140 str. 3 d., 228 str. 1 d., 231 str.). Tik tokio susitarimo nepavykus pasiekti, byla yra skiriama nagrinėti teismo posėdyje (CPK 231 str. 4 d.). Pažymėtina, kad taikos sutartį sudaro būtent šalys, t.y. ieškovas ir atsakovas, jokie kiti byloje dalyvaujantys asmenys, tame tarpe ir tretieji asmenys, šio proceso įtakoti ar paveikti šalis taip, kad šios tęstų teisminį ginčą prieš savo pačių valią, negali. Be to, jų procesinė padėtis (ieškovo arba atsakovo pusėje) įpareigoja neatlikti jokių veiksmų, priešingų tos šalies, kurios pusėje jie dalyvauja, interesams (CPK 47 str. 4 d.). Tai logiškai suponuoja trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų instituto tikslas – padėti šaliai, su kuria jie dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Šiuo konkrečiu atveju apeliantės procesinė padėtis byloje - tretysis asmuo atsakovo pusėje, todėl tokioje teisinėje situacijoje paties trečiojo asmens pasirinkta pozicija ir apsisprendimas palaikyti vieną ar kitą šalį bylos procese arba nei vienos jų nepalaikyti nepakeičia įstatymo leidėjo valia nustatytos jam pareigos - susilaikyti nuo prieštaravimų pareiškimo dėl šalių valios sudaryti taikos sutartį, dalyvauti procese bent jau pasyviai, kaip tai ir reglamentuoja CPK 47 str. 4 d.
Šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimas įstatymo leidėjo valia yra formalizuotas, nes tokia sutartis teismo nepatvirtinama tik tuomet, jei jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms arba viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, skundžiamojoje nutartyje tai tinkamai motyvavo bei tinkamais teisiniais argumentais pagrindė savo išvadą, jog iš esmės ginčo dėl trečiojo asmens R. O. išrinkimo LŠDPS pirmininke šiuo metu neliko, kadangi viešame registre minėtos sąjungos pirmininku dabar yra įregistruotas kitas asmuo. Kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Be to, taikos sutarties patvirtinimas neriboja LŠDPS narių teisių įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka rinkti sąjungos valdymo organus ir būti į juos išrinktiems, naudotis kitomis naryste LŠDPS teikiamomis teisėmis, kaip tai nepagrįstai skunde tvirtina apeliantė.
Apeliantės argumentai, kad teismas taikos sutartį patvirtino nesiaiškinęs bylos aplinkybių, neatsižvelgdamas į jos atsiliepime nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus, jų neišnagrinėjęs teismo posėdyje, kad teismas netikrino ar taikos sutartis nepažeidžia trečiojo asmens, t.y. apeliantės ir kitų asmenų interesų, kad teismo nutartis užkerta kelią ginti jai savo interesus tiek šioje byloje, tiek ir kitose civilinėse bylose dėl neteisėtai LŠDPS pirmininko pareigas einančio A. B. ir jo šalininko veiksmų, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Įstatymas nenustato teismui pareigos prieš tvirtinant taikos sutartį bylą išnagrinėti iš esmės, ištirti į ją pateiktus įrodymus ir juos įvertinti, taikos sutartis šalių gali būti sudaroma bet kurioje proceso stadijoje, o jos patvirtinimo klausimas gali būti sprendžiamas ir parengiamajame teismo posėdyje (CPK 231 str. 3 d.). Jau minėta tai, kad šiuo metu galiojančios teisės normos nustato teismui pareigą netvirtinti šalių taikos sutarties tik tuomet, jeigu toks jų susitarimas prieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Apeliantės asmeninis interesas bei noras būti profesinės sąjungos vadove negali būti prilygintas viešajam interesui CPK 42 str. 2 d. prasme ir negali kliudyti taikos sutarties sudarymui tarp šalių bei jos tvirtinimui.
Atskirojo skundo teiginiai, kad nutartis užkerta kelią ginčyti A. B. išrinkimo ir pirmininkavimo LŠDPS klausimus, nes skundžiama nutartimi esą buvo nustatyti CPK 182 str. nurodytieji prejudiciniai faktai, taip pat yra visiškai nepagrįsti. Viena vertus, prejudiciniai faktai gali būti nustatomi tik bylą baigus teismo sprendimu, o ne kitu procesiniu dokumentu (nutartimi). Antra vertus, iš naujo kitose bylose neįrodinėtinos tik tos aplinkybės, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu teismui bylą išnagrinėjus iš esmės, ištyrus bylos įrodymus ir padarius dėl jų atitinkamas išvadas ( CPK 183 str., 185 str.). Šiuo konkrečiu atveju toks teisminis tyrimas nebuvo atliekamas, įrodymai nebuvo vertinami, taigi jokie prejudiciniai faktai ginčijama teismo nutartimi nėra nustatyti ir apeliantės procesinių teisių, numatytų CPK 5 str., neriboja.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.