- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- 2S-440-1092/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01706-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- M. S., R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Klaipėdos apygardos prokuratūra
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. S. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. S. ir R. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai M. S. ir R. P. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. 4VĮ-32 (toliau – ir Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimą 2023 m. spalio 6 d. Nr.13.12.-70 (toliau – ir Generalinės prokuratūros nutarimas); 3) grąžinti pareiškėjų 2023 m. birželio 20 d. (reg. Nr. AP-16362) prašymą dėl intereso gynimo priemonių taikymo tirti iš naujo. Pagrindiniai pareiškėjų skundo motyvai ir nurodytos aplinkybės:
1.1. Pareiškėjai yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą į iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę posesijoje Nr. 12, kur jų senelės žemė yra aplink pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Senelės žemė patenka po statiniais, priklausančiais M. J. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Alovė“. Žemės sklypo detalusis planas buvo rengtas kaip Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu, korektūra. Vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo 45 punktu turėjo būti formuojami 4 nauji sklypai pagal pagrindinį brėžinį nuosavybės teisėms atkurti. Šiuo atveju detaliojo plano korektūros metu šis tarybos sprendimas buvo nevykdomas.
1.2. Detalusis planas prie statinių Žemės sklype buvo patvirtintas Palangos m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 23 d. įsakymu. Detaliojo plano rengimo metu patikslinus statinio – kiemo aikštelių plotus į juos buvo priskirtos (duomenys neskelbtini) gatvės koridoriaus ribos turint tikslą išsinuomoti iš valstybės ne aukciono būdu žemės sklypą.
1.3. Detaliuoju planu formuojamas sklypas Nr. 2 prie pastato tualeto pažeidžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ nuostatas.
1.4. Detaliojo plano rengimo metu patikslinti statinio – kiemo aikštelių plotai UAB „Elkadastras“ kadastrinių matavimo byloje, klastojant faktinius duomenis ir į aikštelių plotą priskiriant savivaldybės (duomenys neskelbtini) gatvės koridoriaus ribas turint tikslą išsinuomoti iš valstybės ne aukciono būdu žemės sklypą.
1.5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (toliau – Klaipėdos apygardos prokuratūra) prokurorės 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 4VĮ-32 atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl pareiškėjų prašyme nurodytų aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (toliau – Generalinė prokuratūra) prokuroro V. K. 2023 m. spalio 3 d. nutarimu paliktas galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas.
1.6. Pareiškėjų vertinimu, prokuroras savarankiškai interpretavo Palangos tarybos sprendimo 2001 m. gruodžio 27 d. juridinę reikšmę, nesikreipė į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl paaiškinimo. Taip pat nepakankamai vertintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas 2006 m. rugsėjo 1 d. administracinėje byloje Nr. 1-1248-163/2006. Šiuo teismo sprendimu buvo panaikinta teisinė registracija į atrakcionų įrengimus, o kartu ir į dalį kiemo aikštelių plotų, o dabartinėje kiemo aikštelių – statinio Nr. (duomenys neskelbtini) – kadastrinių matavimų byloje, kuri parengta 2019 metais detaliojo plano metu UAB „Ekadastras“, plotas yra išlikęs toks pat, nors dalyje kiemo aikštelių ploto jau atkurtos nuosavybės teisės kitiems Palangos gyventojams. Būtent šioje vietoje ir yra esminis dokumentų klastojimas.
1.7. Pareiškėjų teigimu, ne aukciono būdu valstybinė žemė išnuomojama su ta esmine sąlyga, kad ji reikalinga užtikrinti joje esančių eksploatuojamų statinių tinkamą naudojimą ir tik tokio ploto, koks yra būtinas šiai eksploatacijai, o ne pagal detaliajame plane nurodytą planuojamą užstatymo plotą. Antstolio faktinių aplinkybių protokolas patvirtina, kad pastatai sugriuvę ir aiškiai pažeidžiamas viešasis interesas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalis. Prokuroras netinkamai aiškino, kad detaliojo plano korektūra nėra suformuoti sklypai, o sklypus formuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) ir tik po to, kai jie įregistruojami Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR), atsiranda galimybė jais disponuoti. Būtent detaliojo plano korektūros atveju ir buvo pagrindinis tikslas formuoti žemės sklypus. NŽT įstatymais nepriskirta funkcija formuoti žemės sklypus. Todėl prokuroras netinkamai vertino teisės aktus, reglamentuojančius sklypų formavimo procedūras.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūra atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą nutraukti, nes Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios bylos dalykas.
3. Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą nutraukti, o pareiškėjų skundo dalį dėl Generalinės prokuratūros nutarimo atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai ir argumentai:
3.1. Teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o reikalavimai panaikinti prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones iš esmės negali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka.
3.2. Prokuroras yra savarankiškas ir turi teisę spręsti, kokių ir kiek įrodymų pakanka sprendimui priimti. Teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėjai nesutinka su prokurorų vertinimu dėl kiemo aikštelių kadastrinių matavimų, Palangos tarybos sprendimo 2001 m. gruodžio 27 d., Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-1248-163/2006 dėl detaliojo plano sprendinių, leidžiančių vykdyti statybą, vertinimu. Pareiškėjų skunde nurodyta aplinkybė dėl žemės sklypų formavimo subjekto yra formali ir neturi jokios esminės reikšmės prokuroro priimto sprendimo pagrįstumui bei teisingumui.
3.4. Pareiškėjų prašymo tyrimo metu prokuratūroje buvo surinkti visi būtini sprendimui priimti duomenys ir jie įvertinti, taip pat buvo vertinami ir teismų sprendimai dėl statinių Žemės sklype, dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams ir dėl ginčijamos Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano korektūros. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės nepagrindžia naujo tyrimo būtinybės, nes prokurorai tyrimo metu surinko visus duomenis, būtinus sprendimui priimti, juos vertino ir pagrįstai bei motyvuotai priėmė sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. nutartimi nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą, o pareiškėjų skundą dėl Generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo atmetė. Pagrindiniai teismo motyvai ir nustatytos aplinkybės:
4.1. Teismas nutarė nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą, kadangi toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
4.2. Teismas nustatė, kad tirdamas pareiškėjų viešą pranešimą ir skundą prokuroras rinko įrodymus, juos analizavo, vertino ir motyvavo savo išvadą. Prokuroras, siekdamas nustatyti su tyrimo objektu susijusias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kreipėsi dėl tyrimui reikšmingų duomenų pateikimo į VĮ Registrų centrą, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija), NŽT, Palangos miesto savivaldybės administraciją. Gauti duomenys buvo vertinami pranešime nurodytų aplinkybių kontekste ir pateiktos išvados. Generalinės prokuratūros nutarime įvertintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1202-520/2023 ir konstatuota, jog Žemės sklype nėra laisvos žemės sklypų, į kuriuos pareiškėjams galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės, o nuosavybės teisės galėtų būti atkurtos į kitus žemės sklypus, esančius ne Žemės sklype. Generalinės prokuratūros nutarime nurodyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas panaikino Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimą, todėl šis sprendimas neturi jokios teisinės reikšmės. Prokuroras taip pat pasisakė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-1503/2009 konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu patvirtintas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektas ir 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, į kurių suplanuotą teritoriją patenka ginčo žemė.
4.3. Teismas pažymėjo, kad pastatas – lauko tualetas NTR įregistruotas kaip pagrindinis daiktas, t. y. jis yra savarankiškas teisinių santykių objektas, tačiau tai neimplikuoja aplinkybės, jog nuo to pasikeičia statinio naudojimo paskirtis, todėl žemės sklypui, ant kurio stovi šis pastatas kaip pagrindinis daiktas – inžinerinis kitos paskirties statinys, gali būti nustatomas inžinerinės infrastruktūros objektų teritorijos naudojimo būdas.
4.4. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybės dėl kiemo aikštelių nuosavybės bei registravimo NTR teisėtumo ne kartą buvo nagrinėjamos teisme. Aukštesnysis prokuroras taip pat įvertino ir pareiškėjų keliamus klausimus, susijusius su kadastrinių matavimų teisingumu, ir nustatė, kad buvo atliekami tikslūs matavimai pagal esamą faktinę situaciją, todėl ši aplinkybė nesuponuoja pažeidimų kadastrinių matavimų metu. Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo sutartyje numatytos faktinės situacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) gatvės ribomis bei aikštelių realiai užimamu plotu, tikslinimas kaip tik ir skirtas galimiems matavimų bei nuosavybės teisių pažeidimams pašalinti. Akivaizdu, kad šie detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo sutarties sprendiniai negali būti vertinami kaip pažeidžiantys teisės aktus.
4.5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Žemės sklype esantys pastatai nėra visiškai sugriuvę, o ta aplinkybė, kad jie šiuo metu yra apleisti, nesuponuoja išvados, kad jiems eksploatuoti nereikalingi žemės sklypai. Analogiškas išvadas padarė ir teismai. Detaliojo plano korektūra nėra suformuoti valstybinės žemės sklypai. Šiuos žemės sklypus formuoja NŽT ir tik po to, kai jie įregistruojami Nekilnojamojo turto registre, atsiranda galimybė jais disponuoti. Aukštesnysis prokuroras nustatė, kad ši procedūra nebaigta dėl objektyvių priežasčių.
4.6. Teismas padarė išvadą, kad prokurorų nutarimai yra motyvuoti ir aiškūs, juose nurodyti argumentai, kurie sąlygojo prokurorų sprendimą nesiimti viešojo intereso gynimo priemonių. Prokurorai, tirdami paskelbtą viešą pranešimą ir skundą, tai atliko ne formaliai, o rinko ir analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai vertino, juose detalizuota pareiškėjų pranešime ir skunde pateikta bei prokurorų papildomai surinkta informacija, pasisakyta dėl kiekvieno esminio pareiškimo ir skundo argumento, turėjusio įtakos sprendimų priėmimui. Teismo įsitikinimu, prokuratūra veikė tinkamai – surinko reikiamos ir pakankamos apimties duomenis, tinkamai juos įvertino pagal teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad prokuratūra nepasisakė dėl skundo argumentų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjai M. S. ir R. P. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjų reikalavimas dėl Generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo, ir šį klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Generalinės prokuratūros nutarimą ir grąžinti pareiškėjų prašymą dėl intereso gynimo priemonių taikymo tirti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Abiejų prokurorų nenagrinėtos pareiškėjų prašymo aplinkybės dėl kiemo aikštelės kadastrinių matavimų klastojimo, kurios buvo pateiktos atskiru priedu Nr. 5 su brėžiniais, dėl šių aplinkybių ištyrimo prokurorų surinkti faktiniai duomenys nepakankami, dėl to neišsamus teisinis kvalifikavimas. Teismui šios aplinkybės taip pat buvo pakartotos, tačiau dėl jų nutartyje nieko nepasisakyta. Būtent šios aplinkybės ir parodo, kad miesto (duomenys neskelbtini) gatvė yra įtraukta į privataus juridinio asmens kiemo aikštelių plotus ir visa tai schematiškai yra pavaizduota ir aprašyta, bet vertinant tyrimo rezultatus akivaizdu, kad šis priedas visiškai nenagrinėtas.
5.2. Tyrimo metu nė vienas prokuroras nesikreipė į Palangos miesto savivaldybės administraciją, kuri yra pagrindinis viešojo administravimo subjektas, atsakingas už sklypų formavimą, dėl aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) gatvės priskyrimo privataus juridinio asmens kiemo aikštelių plotams, tai pažeidžia viešąjį interesą ir šiuo aspektu ir yra galimas dokumentų klastojimas, kuris aiškiai išdėstytas ir liko neištirtas, pareiškėjai siekia, kad būtų grąžintas tirti jų prašymas.
5.3. Be kita ko, pareiškėjams tapo žinoma iš socialinės erdvės, kad Palangos miesto savivaldybės administracija išregistravo (duomenys neskelbtini) gatvę, miesto taryba 2023 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. T2-272 pritarė taikos sutarčiai Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-965-999/2023. Tokia informacija pareiškėjams leidžia suprasti, kad viešasis interesas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės Palangos miesto savivaldybėje nėra užtikrintas ir galbūt pareiškėjų įžvalgos dėl galimo dokumentų klastojimo įtraukiant (duomenys neskelbtini) gatvę į privataus asmens kiemo aikštelių plotus gali būti teisingos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra prašo pareiškėjų skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjų teiginys, jog prokurorai netyrė aplinkybių, susijusių su kiemo aikštelių ploto nustatymu bei (duomenys neskelbtini) gatvės ribomis, yra nepagrįstas. Prokurorų surinktoje medžiagoje yra duomenys tiek apie kadastrinius aikštelių plotų matavimus, tiek apie (duomenys neskelbtini) gatvės ribas, patenkančias į Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano korektūros ribas. Šie duomenys buvo vertinami nagrinėjant pareiškėjų skundus: aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) gatvės ribų patekimo į planuojamos teritorijos ribas aukštesniojo prokuroro nutarime ir buvo įvardintos kaip objektyvios priežastys, dėl ko NTR nebuvo įregistruotas Žemės sklypas. Nurodytų klausimų sprendimas priskirtas Palangos miesto savivaldybės administracijos kompetencijai. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-965-999/2023 sudarymo kaip tik ir patvirtina faktą, jog Palangos miesto savivaldybės administracija sprendžia susidariusią situaciją pagal savo kompetenciją, kas nesuponuoja nei teisės aktų, nei viešojo intereso pažeidimo. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje konkrečiu atveju buvo surinkta visa informacija nagrinėjamais klausimais ir šios informacijos prokurorams visiškai pakako padaryti savarankiškas išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo.
6.2. Skundo teiginiai, kad prokuroro išvados nepagrįstos ir padarytos netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, grindžiami tik subjektyvia pareiškėjų nuomone. Skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas nesuponuoja prokuroro pareigos dar kartą įvertinti tas pačias faktines aplinkybes, kurios jau buvo prokuroro įvertintos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjų reikalavimas dėl Generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
10. Pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su prašymu dėl, jų vertinimu, pažeisto viešojo intereso gynimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Generalinės prokuratūros prokuroro 2023 m. spalio 3 d. nutarimu buvo paliktas galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas. Pirmosios instancijos teismo nutartimi, be kita ko, buvo atmestas pareiškėjų skundas dėl Generalinės prokuratūros nutarimo, nenustačius procesinių pažeidimų prokuroro veiksmuose. Pareiškėjai nesutinka su skundžiama nutartimi, teigdami, kad ne visos jų nurodytos galbūt buvusio viešojo intereso pažeidimo aplinkybės buvo išnagrinėtos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius pareiškėjų argumentus kaip nepagrįstus.
11. Remiantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/20110). Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas.
13. Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina. Teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jo kompetenciją ir nurodyti, kokį sprendimą prokuroras turi priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).
14. Nagrinėjamu atveju tiek Generalinės prokuratūros prokuroras, tiek pirmosios instancijos teismas savo procesiniais sprendimais būtent ir įvertino, ar pareiškėjų prašymą nagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė įvykdė pareigą rinkti įrodymus, juos analizuoti ir vertinti bei motyvuoti savo išvadas. Aplinkybė, kad pareiškėjų prašymą ginti viešąjį interesą nagrinėjusi prokurorė priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei siekė pareiškėjai, nepaneigia prokurorės atliktos pareigos analizuoti pareiškėjų prašyme nurodytus argumentus.
15. Pasak pareiškėjų, abiejų prokurorų buvo nenagrinėtos pareiškėjų prašymo aplinkybės dėl kiemo aikštelės kadastrinių matavimų klastojimo, kurios buvo pateiktos atskiru priedu Nr. 5 su brėžiniais, dėl šių aplinkybių ištyrimo prokurorų surinkti faktiniai duomenys nepakankami, dėl to neišsamus teisinis kvalifikavimas. Vis dėlto, kaip matyti iš Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo, prokurorė, priešingai, nei nurodo pareiškėjai, dėl visų pareiškėjų nurodomų aplinkybių surinko duomenis ir paaiškinimus tiek iš NŽT, tiek iš Palangos miesto savivaldybės administracijos, tiek iš Statybos inspekcijos. NŽT patvirtino, kad teisės aktų pažeidimų, nustatant kiemo aikštelės kadastro duomenis, nenustatyta. Be to, dėl pareiškėjų keliamų klausimų, susijusių su kadastriniais duomenimis, NŽT jau nagrinėjo pareiškėjų 2021 m. liepos 19 d. skundus ir teisės aktų pažeidimų nenustatė.
16. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-965-999/2023, teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės UAB „Alovė“ ir atsakovių VĮ Registrų centro, Palangos miesto savivaldybės, Palangos miesto savivaldybės administracijos bei Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Taikos sutartimi sutarties šalys, be kita ko, susitarė, kad ginčo (duomenys neskelbtini) gatvė su nuosavybės teise į ją turi būti išregistruota, o ieškovė įsipareigojo laikytis visų 2021 m. spalio 18 d. sudarytoje Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartyje Nr. (2.14.E) S8-DP-146 numatytų įsipareigojimų, taip pat ir Infrastruktūros sutartyje nustatyta tvarka Detaliajame plane numatytoje vietoje neatlygintinai įrengti (duomenys neskelbtini) gatvę ir įregistruoti Palangos miesto savivaldybės nuosavybės teises į ją. Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, nes teismas, tvirtindamas minėtą taikos sutartį, patikrino taikos sutarties atitiktį įstatymų normoms. Taigi, nebėra pagrindo pareiškėjų keliamoms abejonėms dėl (duomenys neskelbtini) gatvės įtraukimo į privataus asmens kiemo aikštelės plotus, o visuomenės interesas į susiekimą bus įgyvendintas anksčiau paminėtų dokumentų pagrindu įrengus naują (duomenys neskelbtini) gatvę.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti bei vertinti ir pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjai atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su prokurorų nutarimuose atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, tačiau, kaip jau minėta, teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų dėl viešojo intereso pažeidimo buvimo ar nebuvimo, padarytų įvertinus surinktus įrodymus.
18. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.