- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-01
- Bylos Nr.
- N-575-578-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
R. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ronida“ direktoriumi, leido jo vadovaujamai įmonei priklausančioje kavinėje „Liepų kelias“ dirbti virėja Z. D. ir barmene N. D., nesudarius su jomis darbo sutarčių, neturint verslo liudijimo ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDFV teritorinis skyrius) apie asmenų priėmimą į darbą. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, o padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. vasario 3 d. nutarimu pripažino R. S. kaltu, padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir skyrė 1 500 Lt baudą: už nelegaliai dirbusią Z. D. – 1 000 Lt, už nelegaliai dirbusią N. D. – 500 Lt. Teismas nurodė, kad R. S. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, pačio R. S. paaiškinimu teismo posėdžio metu, liudytojų parodymais teisme, bei kita rašytine bylos medžiaga. Teismas atsižvelgė į R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog asmuo iš esmės pripažino pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat į tai, kad pažeidimą dėl N. D. asmuo pašalino, bei taikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyrė mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. S. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimą pakeisti ir paskirti mažesnę baudą, kuri neviršytų 500 Lt, baudos mokėjimo terminą išdėstant 6 mėnesiams. Apeliacinį skundą asmuo grindžia šiais argumentais:
1. Nurodo, kad yra dviejų įmonių UAB „Ronida“ ir individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „Ridetas“ savininkas ir vadovas, todėl mano, jog nėra pagrindo pripažinti, kad N. D. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VDI Vilniaus skyrius) patikrinimo metu UAB „Ronida“ dirbo nelegaliai, kadangi formaliai dirbo IĮ „Ridetas“ ir faktiškai pasikeitė tik asmens darbo vieta.
2. Teigia, kad Z. D. VDI Vilniaus skyriaus patikrinimo metu dar nedirbo, jis su asmeniu nebuvo susitaręs dėl darbo laiko, darbo pobūdžio ir funkcijų, nebuvo susitikęs, o tik bendravo telefonu. Pažymi, kad su Z. D. buvo susitaręs susitikti patikrinimo dieną, tačiau dėl didelio darbo krūvio į susitikimą atvykti nespėjo, todėl asmeniui nurodymo ar leidimo pradėti dirbti nebuvo davęs.
3. Nurodo, kad prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pridedamų paaiškinimų negavo, su jais nesusipažino, todėl mano, kad taip buvo pažeistos ATPK 272 straipsnio nuostatos bei jo teisė į gynybą.
4. Prašoma įvertinti, ar nėra suėjęs ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas patraukimo administracinėn atsakomybėn 6 mėnesių terminas, nes VDI Vilniaus skyriaus patikrinimas įvyko 2009 m. rugpjūčio 11 d., o teismo sprendimas priimtas 2010 m. vasario 3 d.
5. Nurodo, kad dėl VDI Vilniaus skyriaus patikrinimo metu nustatytų trūkumų gailisi, pripažįsta savo kaltę, trūkumus visiškai pašalino, dėl nustatytų pažeidimų valstybei ir klientams žala nebuvo padaryta, todėl mano, jog paskirta bauda yra neadekvati pažeidimo pavojingumui ir padarymo piktybiškumui. Teigia, kad jo gaunamos pajamos yra menkos, jis privalo rūpintis šeimos nariais, todėl 1 500 Lt baudos paskyrimas ir vėlesnis jos priverstinis išieškojimas apsunkintų jo ir taip sunkią materialinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konsta tuoja:
II.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VDI Vilniaus skyriaus patikrinimo metu UAB „Ronida“ priklausančioje kavinėje rastos nelegaliai dirbančios Z. D., su kuria nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie asmens priėmimą į darbą nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui, bei N. D., apie kurios priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui nepranešta nuo 2009 m. liepos 10 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d. Pirmosios instancijos teismo nutarimu R. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 1 500 Lt bauda.
Dėl Z. D. nelegalaus darbo.
Pažymėtina, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2917/2009).
Iš byloje esančio Z. D. rašytinio paaiškinimo (b. l. 5) bei asmens parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad ji su R. S. telefonu tarėsi dėl darbo vietos, laiko, tvarkos, funkcijų bei atlyginimo. Iš darbo inspekcijos atstovo V. Ž. paaiškinimų seka, kad jis matė Z. D. dirbant (b. l. 45). R. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad Z. D. kavinės patalpose buvo be jo žinios ir leidimo. Teismas šiuos paaiškinimus vertina kaip gynybinę versiją prieštaraujančią bylos įrodymams ir atmeta.
Pažymėtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Nors R. S. teigia, jog nurodymo ar leidimo pradėti dirbti Z. D. jis nebuvo davęs, tačiau būdamas įmonės savininku ir vadovu asmuo inter alia yra atsakingas už tai, kad įmonėje nebūtų pažeidžiami darbo įstatymai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. S. neužtikrino, jog Z. D. jo vadovaujamos įmonės kavinėje būtų leidžiama dirbti tik sudarius su ja rašytinę darbo sutartį ir įstatymų nustatyta tvarka įforminus darbo teisinius santykius. Taigi, Z. D. nelegalaus darbo faktas byloje įrodytas.
Dėl N. D. nelegalaus darbo.
Iš byloje esančio N. D. rašytinio paaiškinimo (b. l. 7) bei asmens parodymų tesimo posėdžio metu matyti, kad ji nuo 2008 m. lapkričio 4 d. dirbo R. S. IĮ „Ridetas“, o 2009 m. rugpjūčio 10 d. įmonės savininko nurodymu buvo perkelta dirbti tokiomis pat sąlygomis į UAB „Ronida“ priklausančią kavinę. Iš byloje esančios darbo sutarties (b. l. 15) matyti, kad su N. D. darbo sutartis buvo sudaryta 2009 m. liepos 10 d., kur darbo pradžia numatyta 2009 m. liepos 11 d. N. D. prašymas dėl darbo (b. l. 14) surašytas 2009 m. liepos 10 d., įrašai darbo sutarčių registracijos žurnale (b. l. 11 - 13) ir kituose teismui pateiktuose rašytiniuose įmonės dokumentuose padaryti taip pat 2009 m. liepos 10 d. R. S. teisme paaiškino, kad buvo padaryta klaida forminant įdarbinimo dokumentus, t. y. suklysta nurodant įdarbinimo datą, ir apie klaidą N. D. turėjo būti pranešta. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu N. D. negalėjo paaiškinti, kodėl jos turimoje darbo sutartyje nurodyta kita data, nors asmens prašyme dėl darbo bei darbuotojos įforminimo dokumentuose nurodyta būtent 2009 m. liepos 10 d., o dokumentai yra N. D. pasirašyti. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija laiko abejotina aplinkybę, jog įdarbinimo dokumentus tvarkę asmenys galėjo suklysti visuose dokumentuose nurodydami netinkamą įdarbinimo datą ir to nepastebėti. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad R. S., O. K. ir N. D. parodymai dėl tikslios N. D. įdarbinimo UAB „Ronida“ datos nėra nuoseklūs, prieštarauja bylos rašytinei medžiagai, todėl yra vertintini kritiškai.
Pažymėtina, kad pagal DK 98 straipsnį nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas ne tik tada, kai nesudaryta darbo sutartis, bet ir tada, jeigu apie asmens priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Pažeidimo, kuris iš esmės yra trunkamasis, darymo metu galiojusių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-256 patvirtintų 1-SD pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir 2-SD pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą pateikimo taisyklių 7.1 punktas numatė, kad toks pranešimas turi būti pateiktas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. Iš byloje esančio 1-SD pranešimo (b. l. 25) matyti, kad jis VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateiktas 2009 m. rugpjūčio 11 d., nors darbuotoja pradėjo dirbti 2009 m. liepos 10 d. Taigi, byloje įrodyta, kad N. D. dirbo apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
Apeliaciniame skunde prašoma įvertinti, ar nėra suėjęs ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas patraukimo administracinėn atsakomybėn 6 mėnesių terminas. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamoje byloje pažeidimas nustatytas 2009 m. rugpjūčio 11 d. VDI Vilniaus skyriaus patikrinimo metu, o administracinė nuobauda paskirta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimu. Kadangi nuobaudos skyrimo terminas turėjo baigtis 2010 m. vasario 11 d., R. S. nuobauda buvo skirta nepraėjus 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminui. R. S. taip pat nurodė, kad negavo prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pridedamų paaiškinimų ir su jais nesusipažino. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra aprašytas Z. D. ir N. D. rašytinių paaiškinimų turinys, o R. S. su administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo supažindintas pasirašytinai. Teismas nenustatė, kad asmeniui traukiamam atsakomybėn butų buvę kliudoma atvykti į teismą ir susipažinti su bylos medžiaga, todėl asmens argumentas laikytinas nepagrįstu.
R. S. prašo sumažinti ir išdėstyti dalimis paskirtą baudą, kadangi jo materialinė padėtis sunki, jis rūpinasi šeimos nariais, o paskirta bauda neadekvati padarytam pažeidimui. Teisėjų kolegija nustatė, kad skirdamas administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teismas taikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyrė mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Todėl atsižvelgiant į tai, kad R. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teisme skiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, antrą kartą ją mažinti nėra pagrindo. Byloje nepakanka duomenų, kad paskirtos baudos nebus galima įvykdyti pagal įprastinę tvarką, todėl prašymas dėl baudos išdėstymo atmetamas.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.