- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- M1-2881-961/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Nukentėjusysis
- L. Č.
asmens, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, – N. S. gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), išsiskyrusiai, neteistai,
perduotai teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. S. 2019 m. kovo 8 d., apie 20.50 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą sudavė rankoje turėtu maišu, kuriame buvo stikliniai puodeliai, žentui L. Č. per galvą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam L. Č. muštinę žaizdą kaktos kairėje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, linijinius nubrozdinimus kairiame žande su kąstine žaizda žando gleivinėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis L. Č. parodė, kad N. S. yra jo uošvienė, žmonos mama, ji gyvena atskirai. Buvo kovo 8–osios šventė, buvo susiplanavę vakarienę su žmona, todėl paprašė žmonos mamos porą valandų praleisti su vaikais. Apie uošvės ligą žinojo, žinojo, kad ji vartoja vaistus, bet nebuvo pastebėję jokių didesnių agresijos išraiškų, o ypatingai su vaikais nedemonstravo jokio priešiškumo. Priešiškumas pasireiškė tiksliai jo (nukentėjusiojo L. Č.) atžvilgiu, kalbėjo apie kosmines būtybes, dievus. Jis su žmona visa tai vertindavo kaip sergančio žmogaus pasakojimus, stebėdavo situaciją, informuodavo uošvės mamą, kuri ją prižiūrėjo, kad galbūt vaistai ne tie parinkti. Tą vakarą būdami kavinėje kelis kartus skambino vyresniam sūnui pasiklausti, ar viskas gerai, jokių ženklų lyg ir nebuvo, kad kažkas negerai. Po poros valandų grįžo namo, bet pačios uošvienės elgesys jam pasirodė kiek įtartinas. Pasisiūlė ją palydėti iki autobusų stotelės ir ji išeinant pro duris pasakė, kad turės nemalonų pokalbį. Jiems išėjus iš laiptinės ir pradėjus eiti, ji pradėjo pasakoti, kad jis yra velnias, pedofilas. Jis suprato, kad taip pasireiškia liga, todėl nereaguodamas ir nieko neatsakydamas į jos kalbas ragino ją eiti. Priėjo laiptukų zoną. Jis vedė uošvę už parankės, ji paleido ranką, jis nulipo keliais laiptukais žemyn, o ji liko stovėti kiek aukščiau. Lipdama žemyn jam ir tvojo. Ji staiga su ta rankine užsimojo, jis buvo nepasiruošęs, nesitikėjo tokio veiksmo. Ji jam trenkė su rankine. Vieną kartą sudavė. Toje rankinėje buvo stiklainiai, keramika kažkokia, sunkūs daiktai. Smūgis buvo stiprus. Jis nenukrito, atsilaikė. Jis ją nustūmė nuo savęs, susivaldė ir supratęs, kad jam visur bėga kraujas, suspaudęs žaizdą nubėgo į laiptinę ir paskambino į duris žmonai, kad ji kviestų policiją. Žino, kad ir uošvė atėjo ir kvietė policiją, neva tai jis ją užpuolė. Vėliau jį išvežė su greitąja. Jautėsi neblogai ir po žaizdos susiuvimo. Jis buvo šoko būsenoje, negali pasakyti, ar skausmą jautė iškart, vėliau po kiek laiko pradėjo jausti. Žaizdos buvo ant kaktos, žando. Savaitgalį pagulėjo namuose, jo darbas nepripažįsta nedarbingumo, todėl neturėjo galimybės imti nedarbingumo pažymą. Dabar viskas sugiję. Tokie uošvės pokalbiai buvo dažni, tokioje paūmėjimo būsenoje tai yra ta kalba ir jis yra tas asmuo. Mano, kad priežasčių tam nebuvo. Kai tik susituokė, uošvė iškart apie jį kalbėjo negerus dalykus. Po įvykio buvo susitikime gydymo įstaigoje, kalbėjo su gydytoja, vykdo jos duotus nurodymus. Prieš tai viskas vyko be jų dalyvavimo, dabar ir jie aktyvūs jos gydyme, negali jos palikti. Ta liga buvo medikamentais suvaldoma, o po to suprato, kad liga stipresnė. Uošvės mama ją prižiūrėjo ganėtinai atsainiai. Uošvienei pačiai nebuvo sakoma, kad ji serga psichine liga, jos mama nelabai pripažino tokio dalyko. Pati uošvienė yra įsitikinusi, kad ji neserga, ir sako, kad jai yra stuburo išvarža, todėl ir nedarbinga. Dabar nustatyta, kad jai kartą per mėnesį suleidžiami vaistai. Yra sutarta, kad jeigu ji neateis, tuomet bus kviečiama greitoji medicinos pagalba, taigi jie kontroliuoja, kad ji tą vaistų dozę gautų kas mėnesį. Šiuo metu bendravimas ribotas, jis asmeniškai su uošve nebendrauja, palaiko tik formalius santykius. Mano, kad uošvė tyčia jam trenkė, nes jau išeinant pro duris pasakė, kad bus nemalonus pokalbis, suprato, kad ji nejuokauja. Matėsi pyktis jos akyse prasidėjus kaltinimams. Bet nenujautė, kad ji trenks. Dabar supranta, kad savo jėgomis jos nepagydys. Tačiau po šitų leidžiamųjų vaistų matosi poveikis, liga darosi lengviau valdoma.
Teismo posėdžio metu liudytoja E. Č. parodė, kad viskas buvo kaip vyras ir papasakojo. Paliko vaikus mamai, darydavo taip retai, bet ji niekada ir nebuvo agresyvi. Kartais keistai šnekėdavo, kiti žmonės sakydavo, kad ji menininkė, ir tiek. Tą kartą su vyru nuvažiavo į restoraną. Turėjo kažkokią nuojautą, todėl skambino vyresniajam sūnui, bet sūnus sakė, kad viskas gerai. Grįžo namo ir L. nuėjo palydėti mamos iki stotelės. Buvo keistas žvilgsnis iš mamos, intonacija, buvo nusiteikusi nedraugiškai, sakė, kad tuoj bus pokalbis, jie ir išėjo. Po kažkiek laiko ji išgirdo skambutį į duris, o ten L. stovėjo šoko būsenoje, srovele tekėjo kraujas, matėsi, kad aštriu daiktu trenkta, vyras atsigulė. Atėjo kaimynai, padėjo, nes medikai labai ilgai važiavo. Mama buvo grįžusi į laiptinę. Vėliau atvažiavo policija, greitoji, matė pro langą, kaip mama kalbėjosi su policija. Mama mėgsta pirkti puodukus, tai tą kartą buvo nupirkusi 6 puodukus ir ąsotį, kuriuos ji (liudytoja E. Č.) pasakė neštis namo. Galima sakyti visas servizas buvo rankinėje. Kalbėjosi su mama. Bandė jai paaiškinti, kas nutiko, bet jai buvo paūmėjimas, jai L. buvo ir tvirkintojas vaikų, neįmanoma buvo su ja kalbėti apie įvykį. Kiek vėliau kalbėjosi, jai vis tiek taip atrodo, ir viskas. Tai yra įsisenėjusi liga, ji jos nepripažįsta. Ji matyt vyro nemėgo nuo pat pradžių. Jai kažkoks vidinis pyktis atrodo yra ant jo. Vienu momentu, kai jai buvo geriau, ji sakė, kad gailisi, kad nenorėjo, kad buvo pas kunigą, bet vėliau vėl tas pats. Dabar jai leidžiami vaistai, kurie veikia mėnesį, nes anksčiau ji negerdavo vaistų. Sakydavo, kad pašalpą gauna dėl išvaržos ar dar dėl ko nors, nenori žinoti nieko apie ligą. Močiutė, jos mama, jai 86 metai, ji nespėdavo sužiūrėti, ar mama išgėrė vaistus, ar ne. Anksčiau vaistus reikėdavo gerti kasdien. Bet dabar, kai leidžia tuos vaistus kartą į mėnesį, rodos, mėnesio pradžioje viskas gerai, o link pabaigos vėl jai užeina. Ji gyvena viena. Močiutė gyvena atskirai, mama dažnai pas močiutę važiuodavo. Dabar jai bandoma aiškinti, kad yra liga ir reikia tvarkytis, ji priešinasi, bet važiuoja, leidžia suleisti vaistų. Niekada mama nei jai, nei vaikams kažką buvo pasakiusi ar padariusi. Tik L. ji jaučia kažkokią neapykantą. Kalbėjo su močiute, tai jai matyti neapykanta aplamai vyrams dar nuo vaikystės, turbūt buvo kažkokia vaikystės trauma.
Teismo posėdžio metu liudytojas P. B. parodė, kad buvo pranešta per OVS, kad sužalotas vyras ir netenka sąmonės. Užėję su kolega į laiptinę, pamatė kruviną laiptinę ir vyrą. Kolega liko stovėti, o jis (liudytojas) nusileido patikrinti. Kažkuri moteris labai nerimavo, klausinėjo, kur medikai, kodėl taip ilgai važiuoja. Bandė ją nuraminti. Jie taip pat per savo racijas kvietė medikus. Buvo kruvina laiptinė. Išeinant iš laiptinės, kažkas iš asmenų pasakė, kad gali būti, kad moteris, stovinti prie laiptinės, gali būti susijusi su įvykiu. Išėjęs iš laiptinės pamatė moterį, priėjo prie jos. Matėsi, kad kažkas negerai. Buvo tuštybė akyse, žiūrėjimas į nieką, kaip mėnulio fazė kokia. Moteris susijaudinusi buvo, sunkiai kalbėjo lietuviškai, todėl kalbėjo su ja rusiškai. Kuomet jau rado su bendrą pokalbį, ji pasakojo, bet labai mėtėsi, sakė, kad ėjo su dukros vyru, ji labai daug su juo kalbėjo, koks jis negeras, kad tvirkina vaikus, ir kai kažkas kažką lydėjo, tas vyras jai pasakė užsičiaupk ir ji tuo turėtu maišeliu jam trenkė per galvą. Nuėjo kartu į įvykio vietą prie laiptelių ir rado 3-5 sudužusius puodelius ir maišelį, ji pasakė, kad tai jos maišelis ir kad puodeliai buvo gaminami su anūkais. Buvo pokalbis gal 15 minučių, tuomet ją gražiai įsisodino į tarnybinį automobilį ir neatsimena, ar į psichiatrinę ir tada į komisariatą vežė, ar atvirkščiai, o vyrą greitoji išvežė apžiūrai. Su nukentėjusiuoju nebendravo, nes jis nelabai galėjo ir bendrauti, gulėjo laiptinėje prie durų. Neatsimena, ar turėjo moteris krepšelį su savimi. Rado prie laiptų maišelį, ji sakė, kad čia jos maišelis, pasakė, kad ji trenkė juo vyrui ir jeigu galėtų, tai ir darkart taip padarytų. Vyras buvo laiptinėje, buvo sužalotas, gulėjo laiptinėje ant grindų. Jis buvo kaip ir su sąmone, kažką murmėjo. Jis atsiliepinėjo į klausimus. Vyras buvo nuneštas į greitosios medicinos pagalbos automobilį.
Teismo posėdyje apklaustas ekspertas Mantas Juodakys paaiškino, kad N. S. veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini), kuris buvo pablogėjęs. Galima apsiriboti tik ambulatoriniu gydymu ir kiek įmanoma išlaikyti pagerėjusią būseną. Šiuo metu paskirtas medikamentinis gydymas. Sunku pasakyti, nuo ko tie paūmėjimai atsiranda, dėl daug priežasčių gali būti. Gali būti dėl nepakankamo gydymo, išorinių veiksmų. Jeigu asmuo gydytas, jo liga valdoma, tuomet jis grėsmės nekelia, bet reikėtų įvertinti riziką kuomet pasireiškia paūmėjimas. Jai nustatytas (duomenys neskelbtini), jis nepagydomas, bet gali būti valdomas. Rekomenduoja N. S. taikyti ambulatorinį psichikos būklės stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Ikiteisminio tyrimo metu N. S. (įtariama padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką) parodė, kad įtarimo esmę ji supranta, su įtarimu nesutinka ir savo kaltės nepripažįsta. Yra turėjusi problemų su psichika, gulėjo Psichikos sveikatos centre, taip pat yra ten gydžiusis prieš daugelį metų. Galvos traumų neturėjo, psichiatrinėje, narkologinėje įskaitoje nėra įrašyta. Turi neįgalumą dėl bendrų ligų. 2019-03-08 ji buvo namuose pas dukrą E. Č., kuri su savo vyru L. Č. ir dviem jų vaikais gyvena bute Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini). Dukra su vyru buvo išėję į kavinę, o ji prižiūrėjau anūkus. Dukra su vyru grįžo apie 20.00 - 21.00 val. Žentas L. buvo stipriai išgėręs. Ji pasakė, kad ji su juo nori pakalbėti. Tada jie abu apsirengė ir jis ją išlydėjo namo. Ji su savimi turėjo zomšinę juodos spalvos rankinę ir maišelį. Rankinėje arba maišelyje, dabar jau tiksliai neprisimena kur, turėjo įsidėjusi gal kokius tris, tiksliai skaičiaus neprisimena, stiklinius arbatos puodelius, ant kurių yra pati piešusi ornamentus. Jie išėjo ir ėjo link autobusų žiedo (duomenys neskelbtini). Praėjo kažkokį namą, numerio nežino, ir pradėjo leistis sugriuvusiais laipteliais žemyn. Tada ji L. pasakė, kad viską apie jį sužinojo: kad jis sėdėjo kalėjime, kad dalyvavo grupiniame sekse. L. griebė jai už kaklo, pasakė „užmušiu, suka“. Ji nugriuvo aukštielninka, o jis užgriuvo ant jos ir ją smaugė. Ji, norėdama išsilaisvinti, trenkė jam rankine ar maišu, dabar gerai neprisimena, per galvą. Jai pradėjus rėkti policija, policija, L. pasitraukė ir pabėgo, o ji buvo šoke. Grįžo prie jų namo, paskambino į 1-ą butą ir paprašė greičiau iškviesti policiją. Policiją kvietė dėl to, kad žentas L. ją užpuolė. Griūdama ji susimušė galvą. Atvykusi policija pasiaiškino situaciją, nuvežė ją į policiją, o po to į (duomenys neskelbtini). L. ji tyčia netrenkė, tai buvo gynyba. Apgailestauja, kad įvyko toks incidentas. L. buvo labai girtas, todėl jis gali šio įvykio aplinkybių gerai neprisiminti, o ji buvo blaivi (b. l. 98-99).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas L. Č. parodė, kad jo žmonos motinai N. S. yra nustatytas dalinis neįgalumas dėl šizofrenijos. Jau ne kartą yra buvę, kad uošvė kalba visokius nebūtus dalykus apie jo orientaciją, kad kreipėsi į visus Vilniaus ekstrasensus, kurie jai papasakojo visokių dalykų apie jį. Uošvė kartas nuo karto prižiūri jų vaikus. Šiandien jie su žmona buvo išvykę paminėti Kovo 8-osios, o uošvė liko namuose su vaikais. Jiems grįžus apie 20.30 val., jis išėjo palydėti uošvės iki viešojo transporto sustojimo stotelės. Prieš išeinant iš namų uošvė pasakė jam, kad turi su juo pasikalbėti, kad pokalbis nebus malonus, tačiau jis nieko negali padaryti. Jis dar pajuokavo, kad kodėl turėtų kažką daryti, ir jie išėjo. Einant link sustojimo ties (duomenys neskelbtini) namu, lipant laipteliais, jis lipo keletu laiptelių žemiau, ir be jokios priežasties uošvė trenkė rankoje turėtu maišu, kuriame buvo sudėti, kaip vėliau žmona pasakė, įvairūs stikliniai puodeliai. Jis po smūgio pajuto, kad iš galvos labai bėga kraujas. Po smūgio galimai stumtelėjo uošvę nuo savęs ir tuomet parbėgo namo, kad jam kažkas iškviestų greitąją. Kol atvyko greitoji, lyg buvo praradęs sąmonę. Atvykus medikams, jį išvežė į Žalgirio klinikas, kur susiuvo kaktą ir kairės pusės žandą. Po smūgio pajuto fizinį skausmą. Jam padaryta fizinė ir moralinė žala (b. l. 24-26).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. Č. parodė, kad ji gyvena kartu su vyru L. Č. ir dviem nepilnamečiais vaikais. Jos mamai N. S. nustatytas 35 proc. darbingumas dėl šizofrenijos. Kartas nuo karto jos mama prižiūri jų vaikus jei jie kažkur išeina. Ji su vyru buvo išėję į miestą švęsti Kovo 8-osios, o jos mama prižiūrėjo vaikus. Grįžę iš miesto pastebėjo, kad jos mama pakeltu tonu kalba su sūnumi. Netrukus apie 20.30 val. jos vyras išlydėjo mamą link viešojo sustojimo stotelės, ji liko namuose. Netrukus po maždaug 5-7 min. vyras grįžo namo visas kruvinas, sakė, kad kviesk greitąją jam temsta akyse. Ji nedelsiant kvietė medikus, vyras atsisėdo, po to atsigulė. Toliau prasidėjo chaosas, jos mama buvo atėjusi į laiptinę ir sakė, kad jos vyras ją pastūmė. Vėliau jie išėjo į lauką ir sulaukė medikų. Medikai jos vyrą išvežė į ligoninę. Maiše, kurį turėjo jos mama, buvo įdėti stiklainiai, puodeliai. Jos mama serga šizofrenija, tačiau savo ligos nepripažįsta. Kiekvieną pavasarį ir rudenį yra paūmėjimas ligos, tačiau tokio elgesio, kaip dabar, niekad nebuvo, mano, kad reikia mamai priverstinio gydymo (b. l. 43-44).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. B. parodė, kad 2019-03-08 apie 20 val. 48 min., patruliuodami su vyriausiuoju patruliu J. Č., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sumuštas pranešėjos vyras, aplinkybės neaiškios. Atvykę nurodytu adresu, laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė gulintį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, L. Č.. Vyro galvoje matėsi kraujuojanti žaizda. Vyras paaiškino, kad jo uošvienė N. S. kieme ant laiptų prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), trenkė su taše jam per galvą ir ją praskėlė. N. S. paaiškino, kad žentas L. Č. ją lydėjo iki stotelės. Tarp jų kilo žodinis konfliktas ir tada ji trenkė jam turėtu rankose maišu, kuriame buvo stikliniai puodeliai, per galvą. Nuo smūgio puodeliai sudužo. N. S. taip pat aiškino, kad įtarė savo žentą savo mažamečių vaikų tvirkinimu ir norėjo su juo apie tai pasikalbėti. Pasakius žentui, kad ji žino, kad jis žydras ir tai jai pasakė aiškiaregė, žentas supyko, pasakė jai "užsičiaup, sucha" ir tada ji trenkė maišu jam per galvą. Su moterimi bendravo rusų kalba. Į įvykio vietą vėliau atvyko greitoji pagalba, kuri nuvežė nukentėjusįjį L. Č. į ligoninę. Moterį pristatė į komisariatą (b. l. 46-48).
2019 m. kovo 9 d. L. Č. pateikė pareiškimą, kad 2019-03-08 apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini) jo uošvė N. S., gim. (duomenys neskelbtini), trenkė be jokios priežasties rankoje turėtu maišu su jame buvusiais daiktais ir praskėlė jam galvą. Jam padaryta fizinė ir moralinė žala (b. l. 1-3).
2019 m. kovo 9 d. apžiūrėjus įvykio vietą, nustatyta, kad apžiūros objektas yra laiptų dalis, esanti šalia namo aukščiau minėtu adresu. Laiptai yra einant nuo namo link viešojo transporto sustojimo. Einant nuo namo, laiptai veda į pakalnę. iš abiejų šonų pakalnė, žolynas. laiptai betoniniai, be turėklų ar atramų. Įvykio vietoje objektų reikšmingų tyrimui nenustatyta. Įvykio vieta nefilmuojama, pridedama fotolentelė (b. l. 20-22).
Apie įvykį 2019 m. kovo 8 d. 20.48 val. pranešta Bendrajam pagalbos centrui (b. l. 5-6). Išreikalauti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, jie apžiūrėti, nustatyta, kad skambinta iš trijų telefono abonentų; prie bylos pridėtos garso įrašų stenogramos (b. l. 50-53).
2019 m. gegužės 16 d. apžiūrėjus daiktus, esančius voke Nr. 1, kurie pateikti su 2019 m. kovo 8 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulių tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, kad voke Nr. 1 esantys daiktai: 1. 3 (trys) stikliniai puodeliai. 2. Stiklo šukės. 3. Akiniai. Apžiūros objektas – 3 (trys) stikliniai puodeliai. Puodeliai pagaminti iš skaidraus stiklo, cilindro formos, su rankenėle. Ant visų puodelių yra nupieštas ornamentas: žalios spalvos apversto lašo formos figūra, kurios kraštai ir vieta aplink ją išmarginti gelsvai rudos spalvos taškais. Ant puodelių yra prilipusių neaiškios kilmės nešvarumų. Apžiūros objektas – stiklo šukės. Vizualiai tai sudužusio stiklinio puodelio, analogiško anksčiau aprašytiems trims puodeliams, šukės. Apžiūros objektas – akiniai. Akiniai skirti regėjimo korekcijai, akinių lęšiai netaisyklingo stačiakampio formos, akinių rėmeliai – juodos spalvos, plastikiniai. Ant dešinės akinių laikiklio kojelės vidinės pusės yra užrašas „Fielmann 2143 FLEX CL Acetat:Naturprodukt“. Ant kairės akinių laikiklio kojelės vidinės pusės yra užrašas „col.8840 53 (nusitrynusi užrašo dalis) 40“. Akiniai tvarkingi, nesulūžę. Pridedama fotolentelė (b. l. 54-59).
2019 m. kovo 12 d. Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad: 1. L. Č. padaryta muštinė žaizda kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, linijiniai odos nubrozdinimai kairiame žande su kąstine žaizda žando gleivinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), prieš 3-6 paras iki apžiūros. 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio epizodo metu. 3. Atsakyta šios išvados 1-ame punkte. 4. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 30-31).
2019 m. liepos 18 d. – rugpjūčio 27 d. Valstybinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad: 1. N. S. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas-(duomenys neskelbtini), pagal savo būklę ji tuo metu negalėjo suvokti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. 2. Šiuo metu N. S. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas-(duomenys neskelbtini), pagal savo psichikos būklę ji šiuo metu negali suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. 3. N. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nebuvo laikino pobūdžio psichikos sutrikimo būsenoje. 4. Pagal savo psichikos būklę šiuo metu N. S. negali teisingai suvokti įvykio aplinkybių, todėl jos duodami parodymai vertintini kritiškai. 5. Pagal savo sveikatos būklę N. S. negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, jos dalyvavimas teismo posėdžiuose netikslingas. 6. N. S. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį psichikos būklės stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 94).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus – teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolus, Bendrojo pagalbos centro pateiktus garso įrašus, Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), teismas laiko įrodyta, kad N. S. 2019 m. kovo 8 d., apie 20.50 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą sudavė rankoje turėtu maišu, kuriame buvo stikliniai puodeliai, žentui L. Č. per galvą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam L. Č. muštinę žaizdą kaktos kairėje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, linijinius nubrozdinimus kairiame žande su kąstine žaizda žando gleivinėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgus į Valstybinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas dėl N. S. psichikos sveikatos, kad ji negali suvokti įvykio aplinkybių, kritiškai vertintini N. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad tai L. Č. ją užpuolė ir ji tik gindamasi trenkė jam per galvą rankoje turėta rankine, kurioje buvo stikliniai puodeliai. Šią N. S. versiją paneigia ir liudytojo P. B. parodymai, kuris iš karto po įvykio bendravo su N. S. ir paliudijo, kad matėsi, jog su moterimi buvo kažkas negerai, ji kalbėdama labai blaškėsi; nukentėjusiojo ir liudytojos E. Č. parodymai, kad N. S. savo ligą neigia, nuo pat jų santuokos pradžios neigiamai nusistačiusi prieš žentą, nuolat kaltina jį niekuo nepagrįstais kaltinimais, įvykio dieną iš N. S. elgesio, užuominų apie būsimą svarbų pokalbį taip pat matėsi, kad vėl bus kaltinimai. Esant nustatytoms aplinkybėms spręstina, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog N. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tačiau atsižvelgiant į Valstybinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadą, taip pat teismo posėdžio metu apklausto eksperto parodymus, teismas sprendžia, kad N. S., darydama baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl savo psichinės sveikatos būklės, t. y. jai konstatuoto lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, tokiu būdu ji baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama nepakaltinama. Minėtame ekspertizės akte nurodoma, kad ir šiuo metu N. S. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę N. S. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negali teisingai suvokti įvykio aplinkybių, dėl to jos duodami parodymai vertintini kritiškai, N. S. rekomenduojamos priverčiamojo pobūdžio gydymo priemonės – ambulatorinis psichikos būklės stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tokią rekomendaciją ekspertas pateikė ir apklausiamas teisme, nurodydamas, jog toks gydymo būdas yra priimtinas, nes liga gali būti valdoma ir ambulatorinis gydymas gali būti neefektyvus. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, N. S. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 50,52 euro dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kalto asmens išieškoti nukentėjusiojo L. Č. gydymo išlaidas (b.l. 36-37). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis nustato, kad civilinį ieškinį teismas išsprendžia priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, t. y. N. S. byloje nėra kaltinamoji, jos atžvilgiu negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, nes nėra vieno iš subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių – subjekto. Įstatymas nereglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimo bylose dėl medicininių prievartos priemonių taikymo, tačiau atsižvelgtina į tai, kad N. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir negalėdamas jų valdyti. Todėl šioje byloje N. S. civilinės atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas, ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Daiktai, turintys reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (2019-05-17 kvitas serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)): trys stikliniai puodeliai ir akiniai grąžintini N. S., perduodant juos N. S. dukrai E. Č.; stiklo šukės – sunaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 straipsnio 1 dalimi, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pripažinti, kad N. S. baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama nepakaltinama.
Taikyti N. S. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 50,52 euro išieškojimo palikti nenagrinėtą.
Nutarčiai įsiteisėjus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (2019-05-17 kvitas serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)) saugomus: tris stiklinius puodelius ir akinius grąžinti N. S., perduodant juos N. S. dukrai E. Č.; stiklo šukes – sunaikinti.
Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.