Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą suinteresuotiems asmenims notarei L. M. Kamarauskaitei, S. P., T. Ž. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad po palikėjo P.J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties liko trys įpėdiniai - vaikai: S. P. ir A. Ž. bei sutuoktinė T. Ž.. Palikėjas P.J. Ž. (duomenys neskelbtini) surašė asmeninį testamentą, kuriuo savo turtą paliko savo vaikams S. P. ir A. Ž.. Pareiškėjas A. Ž. pas Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarę M.L. K. dėl palikimo priėmimo po tėvo P.J. Ž. mirties kreipėsi (duomenys neskelbtini) pareiškimu .Kiti įpėdiniai S. P. ir T. Ž. kreipėsi pas notarę dėl palikimo priėmimo atitinkamai 2013-07-01 pareiškimu ir 2013-06-19 pareiškimu. Įpėdiniai S. P. ir A. Ž. atitinkamai 2017-07-05 ir 2017-06-10 kreipėsi su pareiškimais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pagal testamentą. Tai patvirtina rašytinė civilinės bylos medžiaga ( b.l.5-24) ir notarinės bylos nuorašas.

Iš VFR (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2013-06-03 Bendro paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 8 VI 332/13 matyti, kad jame nurodyta, jog remiantis P.J. Ž. testamentu dėl kilnojamojo turto palikimo, taikant Vokietijos paveldėjimo teisę, ir dėl nekilnojamojo turto palikimo, taikant Lietuvos paveldėjimo teisę, jį paveldėjo palikėjo vaikai: S. P. ir A. Ž..

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas A. Ž. siekia gauti paveldėjimo teisės liudijimą į nekilnojamąjį turtą pagal testatoriaus P.J. Ž. (duomenys neskelbtini) asmeninį testamentą.

Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 straipsnis). Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio ir pateiktos notarinės paveldėjimo bylos nuorašo pareiškėjas A. Ž. siekia įgyvendinti savo paveldėjimo teises po tėvo P.J. Ž. mirties pagal testatoriaus surašytą asmeninį testamentą į nekilnojamąjį turtą.

VFR (duomenys neskelbtini) teismo 2013-06-03 Bendrajame paveldėjimo teisės liudijime Nr. 8 VI 332/13 yra konstatuota, kad po P.J. Ž. mirties dėl nekilnojamojo turto palikimo yra taikytina Lietuvos paveldėjimo teisė. Lietuvos Apeliacinio teismo 2013-09-11 nutartimi buvo pripažinta Lietuvos Respublikoje VFR (duomenys neskelbtini) teismo 2013-06-03 paveldėjimo teisės liudijimo Nr.8 VI 332/13 dalis, kuria nustatyta, kad palikėjo P. J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) Vokietijos Federacinėje Respublikoje esantį kilnojamąjį turtą lygiomis dalimis paveldi J. ( taip nutartyje) P. ir A. Ž.; atsisakyta pripažinti minėtą VFR (duomenys neskelbtini) teismo dalį, kuria nustatyta, kad palikėjo P. J. Ž. Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis paveldi J. ( taip nutartyje) P. ir A. Ž.. Tokiu būdu iš jau minėtų teismų procesinių dokumentų seka, kad buvo pripažinta įpėdinių S. P. ir A. Ž. paveldėjimo teisė po P.J. Ž. mirties tik į kilnojamąjį turtą, o po P. J. Ž. mirties likęs nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje turi būti paveldimas pagal LR įstatymus, t.y. pagal LR CK V-osios knygos nuostatas. Taip pat konstatuota, kad VFR paveldėjimo teisės liudijimu negali būti sprendžiama dėl daiktinių teisių į Lietuvos Respublikoje esantį testatoriaus P.J. Ž. nekilnojamąjį turtą ( LR CPK 786 str.).

Kaip jau minėta, testatorius P.J. Ž. surašė asmeninį testamentą, kurio formai, turiniui LR CK 5.30 – 5.31 str. numatyti tokio testament privalomi rekvizitai, o taip pat yra numatyta konkreti asmeninio testamento pripažinimo procedūra, po kurios asmeninis testamentas tampa galiojančiu ir gali būti vykdomas.

Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas( CK 5.30 str. 1 d.). Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje ( CK 5.31 str. 1 d.). Byloje duomenų apie P. J. Ž. asmeninio testamento perdavimą saugoti notarui arba konsuliniam pareigūnui nėra, tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas A. Ž.. Taigi, jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti minėtiems pareigūnams, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas Lietuvos Respublikos teismui tvirtinti; šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas ( CK 5.31 str. 4 d.). Duomenų apie P. J. Ž. asmeninio testamento patvirtinimą LR teisme pareiškėjas nepateikė, tokių duomenų nėra ir notarinėje paveldėjimo byloje. Neįvydžius privalomos asmeninio testamento patvirtinimo procedūros, asmeninis testamentas nėra galiojantis ir notaras neturi įgalinimų išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal asmeninį testament į P. J. Ž. nekilnojamąjį turtą. Dėl šių aplinkybių notarės M. L. K. 2017-07-21 nutarimas, kuriuos buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal asmeninį P. J. Ž. testamentą į nekilnojamojo turto dalį Lietuvos Respublikoje, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal P. J. Ž. asmeninį testamentą nėra pagrindo. Pareiškėjo prašymas atmestinas.

Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 2 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 291-292, 510-512 straipsniais, teismas

nutarė:

Pareiškėjo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Nutartis skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.