- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-18
- Bylos Nr.
- 1S-669-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01645-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- V. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2020 m. liepos 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. S. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 178 straipsnio 4 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - 10 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2016 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 2015 m. liepos 2 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. birželio 21 d. nutartimi ir paskirta galutinė bausmė - 10 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 21 d., pabaiga – 2023 m. gegužės 21 d.
2. Komisija 2020 m. liepos 13 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam V. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis V. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. S. prašo atmesti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Komisijos 2020 m. liepos 13 d. nutarimą.
3.1. Skunde nurodo, kad tiek Komisijos nutarime, tiek teismo nutartyje padaryta klaida – nurodyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalis. Įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos paskirtas rekomendacijas, o jo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Yra atlikęs 2/3 nuosprendžiu paskirtos bausmės, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, 18 kartų skatintas už gerą elgesį, stropų darbą, aktyvų dalyvavimą pozityvus užimtumo priemonėse. Dinaminiai balai neturi svarbios įtakos ir tik formalizmas, kadangi svarbu – jo progresas per bausmės atlikimo laikotarpį. Teigiamai ir nuosekliai koreguoja savo elgesį, kadangi pakartotinio nusikalstamumo balas pagal OASys sistemą sumažėjo nuo 45 balų iki 32.
3.2. Skunde pažymi, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi jį teigiamai charakterizuojantys duomenys. Dalyvavo ne tik sporto renginiuose, bet ir užsiėmimuose saviugdai tobulinti, susitikimuose su Carito atstovais, išklausė ir baigė alkoholio vartojimo prevencijos, priklausomybės nuo jo užsiėmimuose. Nustatyto kriminogeninio veiksnio pakeisti jau negali, nes tai jo gyvenimo klaidos iki paskutinio teistumo. Nuteistojo manymu, svarbūs yra tie duomenys, kurie parodo jo elgesį ir nuostatas, atliekant laisvės atėmimo bausmę: pataisos namuose alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo faktų nenustatyta, dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio.
3.3. Nuteistojo teigimu, nei nusikaltimo pavojingumas, nei neatliktos bausmės dydis, nėra numatyti BVK 157 straipsnyje. Tik atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko įsidarbinti kuo greičiau ir pradėti mokėti civilinius ieškinius. Negali mokėti didesnių sumų civilinio ieškinio dengimui, kadangi pataisos įstaiga iš gaunamų pajamų atskaičiuoja privalomus mokėjimus. Neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Konstatuojama, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju nuteistojo V. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 32 balai (žema). Vis dėlto, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina tai, kad V. S. už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, gerą ir sąžiningą darbą buvo paskatintas 18 kartų. Pataisos namuose nuteistasis nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2019 m. balandžio 20 d. dirbo VĮ ,,M. A.“ (duomenys neskelbtini) darbininku vienetininku, o nuo 2019 m. balandžio 24 d. dirba ūkio brigadoje valytoju ir pagalbiniu darbininku. 2019 m. rugsėjo 19 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos. V. S. pataisos namuose mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą bei siuvinių gamintojo, kompiuterio operatoriaus, suvirintojo specialybes. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.
8. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vis dar išlieka kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, kad šis kriminogeninis veiksnys yra statinis (nekintantis), tačiau aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ir tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys, keliantys abejonių išimtinai tik teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Nuteistasis V. S. apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis net 8 kartus pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš jų 3 kartus baustas drausmine nuobauda. Nors, kaip teisingai nurodyta skunde, šiuo metu galiojančių nuobaudų V. S. neturi, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors ir nuteistasis bausmės atlikimo metu 18 kartų buvo skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo išimtinai teigiamas ir nuoseklus. Akcentuotina, kad paskutinysis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2018 m. kovo 13 d., nors iki tol jis buvo skatintas 10 kartų, o bausmę atlieka nuo 2012 m. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.
9. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad V. S. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka tame tarpe ir už smurtinį, labai sunkų nusikaltimą, dėl kurio buvo iš savanaudiškų paskatų nužudytas žmogus, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, kad ankstesni teistumai, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas yra statiniai veiksniai, tačiau atkreiptinas skundą padavusio asmens dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminiu kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas. Be to, apeliacinės instancijos teismui tikėti sėkminga nuteistojo probacijos galimybe neleidžia ir tai, kad šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką ir nužudymą, padarytą iš savanaudiškų paskatų. Šios aplinkybės kelia abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nepasiduos kitų įtakai ir siekiui gauti ,,lengvų“ pinigų nusikalstamu būdu, juo labiau, kad praeityje 3 kartus buvo teistas už iš esmės analogišką nusikalstamą veiką (vagystė), todėl dabartiniai teisės pažeidimai yra teisės pažeidėjui būdingų nusikaltimų modelio dalis.
10. Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, jog V. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo pradinio įvertinimo yra sumažėjęs ir šiuo metu vertinamas kaip žema rizika pakartotinai nusikalsti – 32 balas pagal OASys sistemą (sumažėjo nuo 45 balų). Vis dėlto, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką sudaro ir kintantys balai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 10 mėnesių 12 dienų, paskirta bausmė – 10 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. S. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo V. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.