Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d. 20 MGL ( 753,20 Eur ) bauda. Nukentėjusiajam R. D., priteista 12,74 Eur (dvylika eurų 74 ct) turtinės žalos, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų. Iš R. M. priteista valstybei 17,98 (septyniolika eurų 98 ct) proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 1.30 val., Rokiškio r., Pandėlio mstl., viešoje vietoje, degalinės „Baltic Petroleum“ teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: kitų asmenų akivaizdoje, pykčio išdavoje smogė vieną kartą su metaline lazda R. D. į kairę krūtinės pusę, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. D. sveikatą.

Apeliaciniu skundu R. M. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas nurodo, kad skundžiamasis nuosprendis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl to, kad bylą išnagrinėjo šališkas teisėjas ir galimai dėl to nuosprendyje padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

Apeliantas nurodo, kad įvykio vietoje nesielgė įžūliai, nesiekė demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, netrikdė viešosios tvarkos, buvo geranoriškai nusiteikęs, su įvykio vietoje buvusiais aplinkiniais siekė draugiško bendravimo, tačiau būdamas užpultas nukentėjusiojo ir su juo buvusio asmens liudytojo K. B., patyrė smurtą, todėl gindamasis nuo jų, panaudojo rankoje turėtą ištraukiamą prožektorių, kuriuo sudavė tik vieną smūgį R. D..

Apeliantas nurodo, kad jo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino byloje apklausti liudytojai V. M., M. K., M. B.. Tokias aplinkybes taip pat patvirtina kiti bylos duomenys – R. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, paties nukentėjusiojo siekis susitaikyti su juo tuoj pat po įvykio ir nukentėjusiojo kreipimasis į teismą privataus kaltinimo tvarka tik tuomet, kai jis nesutiko susitaikyti su nukentėjusiuoju R. D.. Pirmosios instancijos teismas neįvertino jo nurodytų liudytojų parodymų nei kitų nurodytų aplinkybių ir motyvuotai jų neatmetė, nesilaikydamas LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi priėmęs tik nukentėjusiojo ir jo artimųjų draugų – K. B., J. J., kuri yra nukentėjusiojo sugyventinė, E. S., kuris nukentėjusiojo draugas, parodymus, visiškai nekreipdamas dėmesio į tai, kad K. B. kitoje byloje dėl to paties įvykio yra kartu su nukentėjusiuoju kaltinimas daug intensyvesniais smurtiniais veiksmais prieš jį patį, sukėlusiais žymiai sunkesnį sveikatos sutrikdymą. Šioje byloje yra akivaizdus šių asmenų suinteresuotumas ne tik padėti nukentėjusiajam gauti materialinės naudos neturtinės žalos atlyginimo forma, bet siekiant išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės už sunkesnę nuskalstamą veiką.

Apelianto nuomone, teismas visiškai nevertino įrodymų, paneigiančių kaltinimą patvirtinančius duomenis, bet ir nepašalinęs aiškių prieštaravimų, juos įvertino kaltinamojo nenaudai. Mano, kad tai galėjo sąlygoti tik bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumas, nes bylą nagrinėjo teisėjas, kuris pats inicijavo ikiteisminį tyrimą pagal nukentėjusiojo R. D. skundą, tuo pačiu pasisakydamas dėl veikos teisinio vertinimo. Tai rodo teisėjo išankstinę nuostatą. Skunde nurodyta, kad teismo nuosprendyje nėra išdėstyti išsamūs motyvai, kodėl pripažinus, jog vienintelis smūgis prožektoriumi R. D. tebuvo atsakas į prieš tai buvusį konfliktą, vertintinas įžūliu siekiu pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nusikalstamu viešosios tvarkos pažeidimu. Mano, tai kad veiksmas padarytas nurodytomis aplinkybėmis neturėtų būti laikoma viešąja vieta, nes šioje vietoje visi susirinkę asmenys girtavo, kurioje girtavimas nutrūko ne dėl jo suduoto smūgio nukentėjusiajam, bet dėl sužalojimų padarytų jam pačiam ir dėl to nelaikytina, jog jo tiesiogine tyčia buvo nukreipta į viešosios tvarkos pažeidimą

Be to, skunde apeliantas nurodo, šioje byloje turėtų būtų taikomos BPK 58 str. 2 d. 2 p. nuostatos, nes teisėjas nagrinėjo nukentėjusiojo skundą privataus kaltinimo tvarka.

Apeliantas pažymi, kad esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamasis nuosprendis naikintinas, nes bylą išnagrinėjo teisėjas, kuris negalėjo nagrinėti bylos. Panaikinus nuosprendį bylą turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kuris priimtų išteisinamą nuosprendį.

Nukentėjusysis R. D., atsiliepime į apeliacinį skundą, prašo skundą atmesti, nurodo, kad R. M., būdamas neblaivus, pirmas priėjo prie įvykio vietoje buvusių asmenų grupės, kurių tarpe buvo ir jis, ir įžeidžiančia fraze sukėlė konfliktinę situaciją, kas akivaizdžiai paneigia apelianto teiginius, kad įvykio metu jis siekė tik draugiško bendravimo. Atsiliepime nurodyta, kad R. M. neneigia, jog įvykus žodiniam konfliktui, susistumdė su nukentėjusiuoju, kas akivaizdžiai paneigia apelianto teiginius, kad įvykio metu jis nesielgė agresyviai. Liudytojai K. B., J. J., E. S., kurie buvo kartu su juo, matė, kad R. M. pirminėje įvykių stadijoje buvo agresyvus ir konfliktiškas, linkęs naudoti fizinę jėgą, o matydamas, kad vien fizine jėga neįveiks asmenų, su kuriais įvyko konfliktas, trumpam atsitraukė nuo nukentėjusiojo ir pasiėmęs metalinį įrankį (metalinį prožektorių, turintį teleskopinį išilgėjantį korpusą), grįžo prie konfliktavusios grupės asmenų ir jam, kaip arčiausiai prie jo buvusiam, sudavė smūgį į krūtinę. Nukentėjusysis nurodo, kad R. M. teiginius, jog jis buvo pirmas užpultas, paneigia, tai, kad jis smurtavo, kur jis buriavosi su kitais asmenimis, kas rodo, kad būtent R. M. buvo aktyviausias įvykio dalyvis, daugiausiai judėjo po įvykio teritoriją ir dėl jo vėlesnių veiksmų, konfliktas tęsėsi. Atsiliepime nurodyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad prieš sudavimą jam prožektoriumi, R. M. buvo kilusi reali grėsmė, ar kad prieš jį būtų kas nors smurtavęs. R. M. apklausos metu nurodė, jog jam pasirodė, kad nukentėjusysis prieš jį nori smurtauti, mano, kad R. M. vaizduotėje atsiradusi baimė dėl galimo jo primušimo tebuvo tik nuteistojo teiginiai, neparemti objektyvia bylos medžiaga. Nukentėjusysis nurodo, kad R. M. nusikalstamus veiksmus įtakojo jo neblaivumas, R. M. nepagrįstai teigia, kad gynybos tikslais sudavė jam tik vieną smūgį. Bylos medžiaga patvirtina, kad R. M. ketino ir toliau smurtauti prieš jį, tačiau įsikišus draugams, nuteistasis daugiau smurto veiksmų atlikti nebespėjo. Tai paneigia nuteistojo teiginius apie savanorišką smurtavimo atsisakymą. R. M. nepagrįstai liudytoją E. S. įvardina kaip gerą jo, melagingai liudijusį jo nauda, nes E. S. nurodė, kad buvo vienodai artimas tiek nukentėjusiajam, tiek ir nuteistajam, todėl neturėjo išankstinės nuostatos liudyti kurios nors pusės naudai. Atsiliepime nurodyta, kad apeliantas nepagrįstai sieja teismo šališkumą su byloje ištirtų įrodymų nepalankiu nuteistajam vertinimu. 2014-11-04 teisėjas, priėmęs nutartį nutraukti privataus kaltinimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), išsakė tik nuomonę dėl galimo veikos kvalifikavimo. Tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas nebuvo išreiškę abejonių dėl teismo šališkumo, nuteistasis šališkumo klausimą kelia išimtinai būdamas nepatenkintas priimtu teismo nuosprendžiu, o ne dėl šališkos teisėjo veiklos.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą tenkinti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalis suteikia kaltinamajam teisę į nešališką bylos nagrinėjimą. Šios teisės užtikrinimui BPK 58 straipsnyje yra išvardyti pagrindai, kuriems esant teisėjai ir kiti BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso subjektai negali dalyvauti baudžiamajame procese. Esant BPK 58 straipsnyje numatytam pagrindui, teisėjas privalo pats nusišalinti nuo dalyvavimo procese. Tokį sprendimą teisėjas turi priimti nepriklausomai nuo to, ar kitiems proceso subjektams yra žinoma apie BPK 58 straipsnyje numatyto pagrindo buvimą, ar kiti proceso subjektai naudojasi teise reikšti nušalinimus ar to nedaro.

Pirmos instancijos teismas, priėmęs nuosprendį šioje byloje, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai dėl teismo nešališkumo, todėl nuosprendis naikintinas, perduodant bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. BPK 58 str. nurodo sąrašą aplinkybių, kurioms esant, teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą ir šio straipsnio 2 d. 2 p. nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu jis nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014-10-16 nukentėjusysis R. D. skundu kreipėsi į Rokiškio r. apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka dėl R. M. prieš jį pavartoto fizinio smurto. 2014-11-04 Rokiškio r. apylinkės teismo nutartimi teisėjas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė privataus kaltinimo procesą, pradėtą ir skundo medžiagą perdavė prokurorui, nurodydamas, kad R. M. veiksmuose yra ne tik tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai, bet tokius veiksmus galima įvardinti kaip viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruota nepagarba aplinkiniams bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t.y. veiksmus, turinčius nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. požymių. Vykdant šią teismo nutartį, Panevėžio apskr. VPK Rokiškio PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 str. 1 d. ir 2015-05-26 byla su kaltinamuoju aktu, perduota teisminiam nagrinėjimui, kurioje apkaltinamąjį nuosprendį paskelbė tas pats teisėjas.

Esant šiai situacijai, teisėjas, gavęs nagrinėti su kaltinamuoju aktu perduotą baudžiamąją bylą, kurią perdavė prokurorui atlikti ikiteisminį tyrimą, kai nutartyje jau įvertino R. M. veiksmus, kaip turinčius nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. požymių, nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, tuo pažeidė BPK 58 str. 2 d. 2 p. Be to, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik įvykį mačiusių liudytojų K. B., J. J., E. S. parodymais, kurie liudijo nukentėjusiojo naudai ir nevertino liudytojų M. K., V. M., mačiusių įvykio aplinkybes ir nurodžiusius kitokias nei liudytojų K. B., J. J., E. S. parodymai, o tai rodo teismo, nagrinėjusio ir priėmusio šioje byloje procesinį sprendimą šališkumą. Kolegija laiko tai esminiu BPK reikalavimų pažeidimu (BPK 369 str. 3 d.), sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Remiantis išdėstytu, nuosprendis naikinamas dėl bylą išnagrinėjusio teisėjo šališkumo, parduodant bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Nustačiusi besąlyginį pagrindą nuosprendžiui panaikinti, kolegija, vengdama iš anksto nustatyti išvadas, kurias gali padaryti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, atskirai nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas skundžiamame nuosprendyje išdėstytas įrodymų vertinimas bei teismo padarytos išvados dėl apelianto kaltės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą Rokiškio rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.