Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei B. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei R. G., dalyvaujant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas advokatas V.Metelica paaiškino, kad ieškovas G. G. ir atsakovė R. G. santuoką sudarė 2003m. gruodžio 19d. Gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. G.. Santuoka yra iširusi, nes šalys kartu nebegyvena ir nėra galimybės tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Netvarko bendro ūkio ir nebegyvena sutuoktinio gyvenimo. Santuoka iširo dėl atsakovės R. G. kaltės. Atsakovė R. G. pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nesirūpina šeima, jų yra skirtingas charakteris ir požiūris į gyvenimą ir dėl visų šių priežasčių jų bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Be to, R. G. yra neištikima, turi draugą, su kuriuo ketina gyventi ir kurti šeimą. Atsakovė R. G. yra palikusi šeimą daugiau kaip vienerius metus ir visiškai nesirūpina, kad šeima būtų išsaugota. Ieškovui G. G. ir atsakovei R. G. toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl teismas neturėtų imtis priemonių šalių sutaikyti, nes sutaikymo termino nustatymas prieštarautų ir galimai pakenktų sutuoktinių ir jų nepilnamečio vaiko interesams Atsakovės R. G. kaltė dėl šeimos iširimo ir nebegalėjimo bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą yra įrodoma pridėtais prie bylos laiškais. Kreditorių, kuriems reikėtų pranešti dėl santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, nėra. Po santuokos nutraukimo prašo palikti pavardes ,,G.‘‘ ir ,,G.‘‘. Išlaikymo po santuokos nutraukimo šalys nereikalauja. Ieškovas buvo pareiškęs prašymą nustatyti nepilnametės dukters G. G. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo su juo, tačiau po liudytojos apklausos matyti, kad dukra šiuo metu gyvena su motina, todėl prašo gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tuo yra užtikrinamos būtinos vaikų vystymosi sąlygos. Atsakovė R. G. nevykdė pareigos išlaikyti G. G., mergaitė iki 2010m. vasario mėnesio gyveno su ieškovu, prižiūrima jo motinos V. G.. Išlaidos mergaitės išlaikymui per mėnesį sudarė apie 450 Lt. Ieškovas prašo priteisti vaiko išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį iš atsakovės už laikotarpį, kurį vaikas gyveno pas jį – tai būtų tik pakankamas išlaikymo dydis bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Pagal LR CK 3.200 str. turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, nuo dukters G. G. gimimo dienos, t.y. nuo 2004 m. balandžio 16 d. Išieškojimas galimas tik už 3 metus, todėl iš atsakovės priteistinas įsiskolinimas 3600 litų nuo 2007-11-16 iki 2008-11-17. Nekilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šalys neturi, o kilnojamąjį turtą yra pasidalinę. Prašo santuoką, sudarytą 2003-12-19 tarp ieškovo G. G. ir atsakovės R. G., nutraukti dėl atsakovės R. G. kaltės, po santuokos nutraukimo pavardės lieka G. ir G., nustatyti nepilnamečio vaiko - dukters G. G. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo su atsakove R. G., iš atsakovės R. G. priteisti išlaikymo vaikui įsiskolinimą nuo 2007-11-16 iki 2008-11-17 po 300 Lt kas mėnesį, viso 3600 Lt, ieškovas įsipareigoja mokėti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.

Atsakovė R. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė B. B. nurodė, kad sutinka, jog dukters G. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina R. G., kadangi vaikas šiuo metu ten ir gyvena. Išlaikymo dydis 300 Lt, kurį ieškovas ketina mokėti mergaitės išlaikymui kas mėnesį, atitinka mergaitės poreikius.

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Iš santuokos liudijimo (b.l. 3) matyti, kad santuoka tarp šalių buvo sudaryta 2003m. gruodžio 19d. Ieškovas pateikė prašymą santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės. Tačiau iš santuokos nutraukimo įrašo matyti (b.l. 46), kad 2008-08-14 dienos Bradford grafystės teismo sprendimu Nr. BD07D00501 santuoka tarp šalių buvo nutraukta, ji apskaityta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Kadangi ištuoka tarp šalių yra įregistruota, nebeliko ginčo objekto. Todėl ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo atmestinas. Kadangi reikalavimas dėl sutuoktinių pavardžių nustatymo yra išvestinis iš reikalavimo nutraukti santuoką, atmetus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, jis taip pat atmestinas.

Iš gimimo liudijimo matyti (b.l. 8), kad, ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė duktė G. G.. Ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Tačiau iš liudytojos V. G., kuri yra ieškovo motina, parodymų matyti, kad šiuo metu tiek ieškovas, tiek atsakovė gyvena Anglijoje, nuo 2010m. vasario mėnesio yra išsivežę ir vaiką. Liudytoja nurodė, kad vaikas pastoviai gyvena su atsakove, o ieškovas su dukra bendrauja tik savaitgaliais. Ieškovo atstovas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina – atsakove R. G., nes nuo ieškinio padavimo teisme pasikeitė aplinkybes. Tačiau teismas vaiko gyvenamąją vietą privalo nustatyti tik nutraukiant tarp šalių santuoką (LR CK 3.59str.). Kadangi santuokos nutraukimo klausimo šioje byloje teismas nesprendžia, nes jis jau išspręstas, nėra privalu spręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. LR CK 3.174str. numatyta teisė skyrium gyvenantiems tėvams kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tarp jų yra kilęs ginčas. Tačiau tiek iš ieškovo atstovo, tiek iš liudytojos V. G. parodymų matyti, kad šiuo metu jokio ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp skyrium gyvenančių jo tėvų nėra, todėl prašymas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą atmestinas.

Ieškovas buvo pareiškęs prašymą priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui po 300 Lt kas mėnesį. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaikas nuo 2010 metų vasario mėnesio gyvena su atsakove, todėl prašymo dėl išlaikymo priteisimo tenkinti nėra pagrindo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas gera valia teiks išlaikymą vaikui. Tačiau ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti iš atsakovės išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį, kol vaikas gyveno su juo – nuo 2007m. lapkričio 16d. iki 2008m. lapkričio 17d. (iki ieškinio padavimo teisme). Liudytoja V. G. patvirtino, kad nuo 2006 metų ieškovui ir atsakovei pradėjus gyventi atskirai, vaikas būdavo pas ją, ieškovas palikdavo pinigų vaiko išlaikymui, o atsakovė kartais dukrą pasiimdavo porai savaičių atostogoms, atveždavo dovanų, tačiau tai būdavo retai. LR CK 3.192str. numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kadangi atsakovė šios pareigos nevykdė ieškovo nurodytu laikotarpiu - nuo 2007m. lapkričio 16d. iki 2008m. lapkričio 17d., vadovaujantis LR CK 3.194str. 1d., iš atsakovės priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikui – po 300 Lt kas mėnesį, viso 3600 Lt. Nors atsakovė į teismo posėdį neatvyko, nepateikė duomenų apie savo pajamas, teismas laiko, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma nėra aiškiai per didelė. Ieškovo atstovas nurodė vaiko išlaikymui skirtų lėšų sąrašą, kuris yra realus, išlaidos nėra aiškiai per didelės. Ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimo suma per mėnesį sudaro apie trečdalį minimalaus darbo užmokesčio. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27str. 1,2d. numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrįstas ir tenkintinas. Nors ieškovas prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą jam, tačiau pagal LR Civilinio kodekso III knygos 2 skirsnio nuostatas, išlaikymas yra skirtas ir priteisiamas vaikui, o ne tėvams.

Kadangi ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo atmestinas, priteisti ieškovui jo sumokėto 126 Lt žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą nėra pagrindo. Tačiau atsakovė neatvyko į bylos nagrinėjimą, todėl ieškovas, kad būtų išnagrinėta byla, buvo priverstas skelbti spaudoje apie posėdžių laiką ir vietą. Todėl, vadovaujantis LR CPK 93str., nepriklausomai nuo to, kad ieškinys tenkintinas dalinai, iš atsakovės ieškovui priteistinos 125,26 Lt išlaidos, susijusios paskelbimu spaudoje apie bylos nagrinėjimą. Patenkinus ieškinį dalinai, iš atsakovės, vadovaujantis LR CPK 96str., valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 108 Lt, kurias sudaro žyminio mokesčio išlaidos dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo kurių sumokėjimo ieškovas buvo atleistas.

Vadovaudamasis LR CPK 259-260str., 263-270str., 385str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovės R. G., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą vaikui G. G., a/k (duomenys neskelbtini) nuo 2007-11-16 iki 2008-11-17 po 300 Lt kas mėnesį, viso 3600 Lt.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui G. G. iš atsakovės R. G. 125,26 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. G. 108 Lt žyminio mokesčio išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 40 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.