Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-03-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 219, 222 p. reikalavimus, 2016 m. vasario 21 d. 00.30 val. kelio (duomenys neskelbtini) 6,80 kilometre, Anykščių r., vairuodamas automobilį „ŠKODA OCTAVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko sugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, kad bet kuriuo metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medžius. Eismo įvykio metu apgadino automobilį bei nulaužė medį. Apie eismo įvykį nepranešė policijos pareigūnams ir iš jo pasišalino. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais T. M. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str.1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išsiaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas siejama su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu apylinkės teismas pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nutraukė, nenustatęs T. M. veiksmuose šių pažeidimų sudėties.

Institucija nesutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu, mano, kad administracinė teisena nutraukta skubotai, neišsiaiškinus visų tinkamam sprendimui priimti aplinkybių bei nepašalinus prieštaravimų. Aukštesniojo teismo nuomone, šie skundo argumentai pagrįsti. Susipažinus su pateikta medžiaga, skundžiamo nutarimo motyvais ir argumentais matyti, kad apylinkės teismas nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nenustatęs T. M. veiksmuose šių pažeidimų sudėties, priėmė neištyręs ir neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, neišsiaiškinęs tikslių eismo įvykio aplinkybių ir kilusių pasekmių, nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų, todėl negalima konstatuoti, jog byla buvo išnagrinėta tinkamai ir išsamiai, o priimtas sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, nutraukdamas teiseną pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., rėmėsi tik pakartotiniu Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2016-03-01 raštu Nr. S-7K-01-16, kuriame nurodyta, kad medis su šaknimis buvo išverstas vėjo seniai, vairuotojas įsirėžė į jau gulintį medį, nepadarydamas žalos aplinkai, ir A. P., kuriam priklauso miškas ir medis, paaiškinimu, kad medis, į kurį rėžėsi T. M., buvo išverstas vėjo dar prieš atsitrenkiant į jį, todėl jis pretenzijų niekam neturi, žala jam nepadaryta. Atsižvelgęs į šiuos duomenis apylinkės teismas padarė išvadą, kad T. M. eismo įvykio metu jokio svetimo turto neapgadino, todėl apie įvykį pranešti policijos pareigūnams neprivalėjo. Su tokia apylinkės teismo išvada aukštesnės instancijos teismas šiuo metu sutikti negali, nes ji nėra pagrįsta byloje esančių duomenų visumos vertinimu, padaryta nepašalinus akivaizdžių byloje esančių prieštaravimų.

Kaip minėta, apylinkės teismas žalos padarymo fakto ir atitinkamai atsakomybės nebuvimą grindė pirmiau paminėtu Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2016-03-01 raštu Nr. S-7K-01-16 ir A. P. paaiškinimu. Tačiau į bylą yra pateiktas dar vienas – pirminis šios tarnybos raštas, kuriame nustatytos visiškai kitokios aplinkybės, o būtent tai, kad dėl su šaknimis išrauto žalio medžio žala gamtai padaryta ir ji įvertinta 27,12 Eur. Teismas nesiėmė jokių priemonių šiems prieštaravimams pašalinti, nesiaiškino, kaip ir kodėl ta pati specialistė L. B., du kartus apžiūrėdama įvykio vietą (pakartotiniame jos rašte nurodyta, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta papildomai, iš ko seka, kad ji į įvykio vietą buvo nuvykusi antrą kartą), nustatė visiškai skirtingas aplinkybes ir tik antrą kartą pastebėjo, jog medis išverstas seniai. Tuomet tampa neaišku, kodėl specialistė dėl seniai išversto medžio pirminėje pažymoje nurodė, jog žala gamtai padaryta ir ji įvertinta 27,12 Eur. Taip pat apylinkės teismas neatsižvelgė ir neįvertino policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, kad pareigūnai, atvažiavę į įvykio vietą, rado nuo kelio nuvažiavusį ir į medį atsitrenkusį T. M. automobilį, medis buvo nulūžęs ir gulėjo šalia automobilio. Į įvykio vietą buvo atvykę Priešgaistrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, kurie tą medį supjaustė ir patraukė nuo važiuojamosios kelio dalies (apie ant kelio užvirtusį medį tarnybai pranešė pravažiuojantysis, kuris neprisistatė). Apie šias aplinkybes nebuvo apklausti nei įvykį forminę policijos pareigūnai, nei medį nuo kelio patraukę Priešgaistrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, nei miško ir medžio savininkas A. P., nesiaiškinta, koks medis (šviežiai ar seniai nulūžęs) gulėjo šalia T. M. automobilio ir ant važiuojamosios kelio dalies, ar tas medis buvo išvirtęs su šaknimis, taip pat teismas nesiaiškino, į kelis medžius iš tiesų rėžėsi T. M. automobilis (T. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis „atsitrenkė į pakelės medžius“), kokie tai medžiai ir kt. Taip pat apylinkės teismas neatsižvelgė ir nevertino to, kad fotonuotraukose iš įvykio vietos yra akivaizdžiai matyti šviežiai nulaužto medžio kelmas po T. M. automobilio dešine puse, o pats T. M. pirminiame savo paaiškinime nurodė, kad jis nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į medį, atsitokėjęs pamatė, kad jis nulaužtas, o išlipęs iš automobilio ir pasišvietęs žibintuvėliu pamatė, kad jo automobilis yra pakibęs ant nulaužto medžio kelmo. Teismas nieko nepasisakė dėl šių T. M. paaiškinimų, nesiaiškino, kodėl T. M. iš pradžių iš esmės pripažinęs faktą, jog nuvažiavęs nuo kelio nulaužė medį, vėliau pateikė kitokią įvykio versiją (nurodė, kad atsitrenkė į jau išvirtusį medį), apie šį fotonuotraukoje matomą šviežiai nulaužtą kelmą neapklausė jo savininko A. P. bei įvykio vietoje buvusios ir skirtingas pažymas dėl žalos padarymo fakto pateikusios L. B.. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime taip pat nieko nepasisakė ir dėl T. M. automobiliui padarytų stiprių priekinės dalies dešinės ir kairės pusės apgadinimų (apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose), nesiaiškino šių sužalojimų padarymo mechanizmo bei aplinkybių. Taigi apylinkės teismas realiai nesiėmė jokių priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti ir tikslioms eismo įvykio padarymo aplinkybėms nustatyti, skundžiamą nutarimą priėmė vadovaudamasis tik Miškų kontrolės skyriaus pakartotiniu raštu ir A. P. paaiškinimu, nevertindamas ir nepaneigdamas kitų bylos įrodymų ir dėl jų nieko nepasisakydamas. Akivaizdu, kad toks nutarimas negali būti laikomas motyvuotu, teisėtu ir pagrįstu.

Nors administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, tačiau, vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Pažymėtina ir tai, kad visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių įrodymams surinkti bei juos įvertinti, byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, sprendimą priėmė neišanalizavęs ir neįvertinęs byloje esančių įrodymų visumos, dėl to pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.

Kadangi įrodymų vertinimas yra pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų ATPK 284 str. l d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, šių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl jis naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

Tenkinti Institucijos apeliacinį skundą.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis neskundžiama.