Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. Š. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresniojo policininko - patrulio nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2010 m. gegužės 20 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK VTS Patrulių būrio vyr. policininko-patrulio nutarimu buvo nubausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ str. 2 d. 75 litų administracine bauda už tai, kad 2010 m. gegužės 20 d. apie 13³⁰ val. Šiaulių rajone Kuršėnuose Pušyno gatvėje vairuodama automobilį, sustojo ir stovėjo ant vejos, kai nebuvo tokio stovėjimo būdo nurodančio ženklo bei šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - K.E.T.) 155.5.p.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas nurodė, kad su prašymu nesutinka, nes ir pati V. Š. neneigia, jog automobilį buvo pastačiusi ant žolės, o toje vietoje tai daryti leidžiančio kelio ženklo nėra. Policijos darbuotojai jos išeinančios iš namų laukė ilgai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ji buvo nuėjusi tik uždaryti šunį. Prašo skundo netenkinti ir nuobaudą palikti nepakeistą.

Skundas tenkintinas dalinai, paskirta administracinė nuobauda naikintina ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžintina naujam nagrinėjimui, nes administracinės bylos metu buvo padaryti pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos objektyviam ir visapusiškam bylos ištyrimui, be to skiriant nuobaudą padaryti procesiniai pažeidimui, kurių teismas ištaisyti neturi galimybės.

ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų, nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Neretai administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis. Štai pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi, įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.). Analogiški reikalavimai turinio prasme keliami ir surašomam nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 286 str.). Nagrinėjamoje byloje ATP protokolas iš viso nebuvo surašytas, nors ATPK 262 str. 2 d. numatanti atvejus ir aplinkybes kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas nustato, kad „Protokolas nesurašomas tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda (82 straipsnis, 123 straipsnio pirmoji dalis, 124 straipsnio pirmoji, antroji ir trečioji dalys, 124¹ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji ir šeštoji dalys, 131 straipsnio pirmoji ir penktoji dalys, 132¹ ir 134 straipsniai)“. Iš pacituotos kodekso nuostatos akivaizdžiai matyti, kad būtina sąlyga tam, kad atsirastų galimybė nesurašant administracinio teisės pažeidimo protokolo skirti administracinę nuobaudą yra tai, kad asmuo neginčytų padaryto K.E.T. reikalavimų pažeidimo. Nagrinėjamu atveju V. Š. nurodė, kad ji iš karto nesutiko su padarytu pažeidimu, tai patvirtina ir jos nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas padarytas įrašas „Nesutinku“, todėl dėl padaryto pažeidimo turėjo būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, kad V. Š. iš pradžių sutiko su padarytu pažeidimu, teismas vertina kritiškai, nes atsižvelgiant į tvirtą V. Š. įsitikinimą, jog ji pažeidimo nepadarė, neįtikėtina, jog ji iš pradžių būtų pripažinusi pažeidimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad skiriant administracinę nuobaudą buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas, t.y. administracinė nuobauda asmeniui, kai jis nepripažįsta pažeidimo, buvo paskirta nesurašant administracinio teisės pažeidimo protokolo, o teismas nagrinėdamas skundą šio trūkumo pašalinti negali, tai priimtas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina naujam nagrinėjimui, įpareigojant naujo nagrinėjimo metu surašyti faktines pažeidimo aplinkybes atitinkantį ATP protokolą ir nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Skundą patenkinti dalinai ir V. Š. 2010 m. gegužės 20 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK VTS Patrulių būrio vyr. policininko-patrulio nutarimu pagal ATPK 124¹ str. 2 d., paskirtą nuobaudą – 75 litų administracinę baudą – panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti naujam nagrinėjimui Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK VTS įpareigojant naujo nagrinėjimo metu tinkamai surašyti dėl padaryto teisės pažeidimo administracinio teisės pažeidimo protokolą bei skirti nuobaudą.

Nutartis per 10 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per šį teismą.