Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-81-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-02
Bylos Nr.
1A-144-81-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
E. S.
Nukentėjusysis
E. R.
Advokatai
Renas Bradūnas

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-81/2012

Teisėja J. Sungailaitė Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00133-2011-3;

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.;1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.9.; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam E. S., jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. S. Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 186, 71 Lt (vienas šimtas aštuoniasdešimt šeši litai 71 centas) išlaidų nukentėjusiojo E. R. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo E. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. S. E. R. turtinei žalai atlyginti priteista 358,04 (trys šimtai penkiasdešimt aštuoni litai 4 centai), neturtinei žalai atlyginti priteista 2000 Lt (du tūkstančiai litų).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. dėl LR BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. kovo 26 d. apie 1.30 val. (duomenys neskelbtini), naktinio klubo (duomenys neskelbtini) koridoriuje, viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia, keikdamas necenzūriniais žodžiais, sudavė mažiausiai du smūgius ranka uniformuotam naktinio klubo apsaugos darbuotojui E. R. į veido sritį, tuo padarydamas jam muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairiame antakyje – akies viršutiniams voke, apatiniame voke – skruoste, odos nubrozdinimą dešiniame antakyje, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė E. R. sveikatą ir šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, nes teismas, skirdamas bausmę neįvertino visų bylos aplinkybių, ir dėl to paskyrė per griežtą bausmės rūšį. Apelianto manymu teismas neįvertino to, kad teistumas išnykęs, apeliantas dirba, ir minimalią 5000 Lt dydžio baudą gali sumokėti per 24 mėn., jo padaryta veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., teismas neįvertino tos aplinkybės, kad apelianto darbas pamaininis ir jis vieną savaitę dirba nuo 06.30 val. iki 15.30 val., kitą savaitę dirba nuo 14.20 val. iki 23.30 val. Nuteistasis taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai nukentėjusiojo E. R. ir jo draugo V. K. parodymus vertino kaip nuoseklius, kadangi teisme parodymai skyrėsi, nes E. R. nurodė, jog nuteistasis smūgį jam sudavė lauke, tačiau V. K. nurodė, jog E. R. sudavė smūgį, kai nuteistasis įsiveržė į klubą, neįvertino, kad E. R. ir V. K. yra bendradarbiai, draugai. Teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad nuteistasis kaltę pripažino, gailisi ir nurodė, kad konfliktas įvyko dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio, kuris pirmas sudavė smūgį. Ši aplinkybė, apelianto manymu, turėtų būti vertinama kaip lengvinanti. E. S. skunde taip pat nurodo, jog teismas tinkamai nemotyvavo nuteistojo neblaivumo pripažinimo sunkinančia atsakomybę aplinkybe. Dėl šių aplinkybių nuteistojo manymu teismas turėjo apeliantui skirti švelnesnę bausmės rūšį – 5 000 litų baudą išdėstant ją sumokėti per 24 mėn. arba paskirti viešuosius darbus.

Kolegija, išklausiusi pirmininkaujančios teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmetamas.

Nuteistasis neginčija nuteisimo dėl LR BK 284 str. 1d. pagrįstumo, todėl vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis mano, kad jam paskirtoji bausmė per griežta.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šis skundo argumentas nepagrįstas. Bausmė nuteistajam skirta teisingai.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

LR BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę

Skiriant bausmę E. S. į visas LR BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes atsižvelgta bei jos įvertintos tinkamai. Nurodytos teisės normos skiriant bausmę-parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį, nepažeistos. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumą, t.y. tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę- teismas atsižvelgė į tai, kad E. S. nusikalto vakare, būdamas neblaivus, veikė tyčia, nusikaltimas baigtas, baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu viešose vietose, o tai neigiamai charakterizuoja jo gyvenimo būdą ir parodo neigiamą nuteistojo požiūrį į nusistovėjusias visuomenėje elgesio normas. Be to, E. S. anksčiau teistas, teistumas šiuo metu išnykęs. Byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pirmosios instancijos teismas įvertino šių aplinkybių visumą ir pagrįstai, vadovaudamasis LR BK 55 straipsniu, kuris nustato, jog pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, sprendė, jog LR BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti skirtina ne švelniausia LR BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis-bauda, tačiau griežtesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmės dydį teisėjų kolegijos manymu baudžiamojo įstatymo taip pat nepažeidė, tinkamai vadovavosi LR BK 54 str. ir 62 str. nuostatomis. Teismas įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę nustatant bausmės dydį ir pagrįstai įvertinęs atsakomybę sunkinančią aplinkybę skyrė laisvės apribojimo bausmę didesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Nepagrįsti, todėl atmetami apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai nuteistojo prisipažinimo nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog LR BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Be to, BK 59 str. 1 dalies 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja nustatyti dar ir nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Priešingai, nuteistasis teigė, jog ne jis pirmas sudavė smūgius, nurodė, kad pirmas smūgius sudavė nukentėjusysis, tada nuteistasis jam sudavė atgal, tačiau tokie nuteistojo parodymai paneigti byloje išsamiai ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais – nuosekliais ir tarpusavyje neprieštaraujančiais nukentėjusiojo E. R. ir liudytojo V. K. parodymais. Nors nuteistasis teigė, kad jam pirmam buvo suduota, o liudytojas G. M. nurodė, jog nuteistąjį nukentėjusysis su kitais apsauginiais daužė galva į sieną, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nenustatyta. Be to, nuteistasis nenurodė, kad jo atžvilgiu būtų buvęs vartotas koks nors kitas smurtas, išskyrus vieną smūgį. Į medikus nuteistasis nesikreipė. Šios aplinkybės parodo, jog nuteistasis iš esmės kaltės dėl savo veiksmų nepripažino, nepripažino, kad jis tyčia sudavė nukentėjusiajam, pažeisdamas ir viešąją tvarką bei rimtį. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog nėra ir nuoširdaus nuteistojo gailėjimosi. Esant tokioms aplinkybėms pagrįstai nenustatyta nuteistojo atsakomybę švelninanti aplinkybė, numatyta LR BK 59 str. 1d. 2p., o taip pat ir LR BK 59 str. 1d. 6p.

Priešingai, nei skunde teigia apeliantas, teismas pagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (LR BK 60 str. 1d. 9p.) Nuteistasis teigia, jog konfliktas kilo – jo neįleido į klubą dėl to, kad jis buvo su sportine apranga, o ne dėl to, kad jis buvo neblaivus. Šiuo atveju konflikto priežastis negali būti tapatinama su aplinkybe, apibūdinančia nuteistojo nusikalstamą elgesį. Nuteistojo neblaivumą pripažįstant atsakomybę sunkinančia aplinkybe reikšminga tai, ar neblaivumas turėjo įtakos neteisėtam nuteistojo elgesiui, šiuo atveju viešosios tvarkos pažeidimui, smūgio sudavimui. Iš byloje esančių nuteistojo darbovietės bei seniūnijos charakteristikų (t1, 106-107 b.l.) matyti, jog nuteistasis nėra konfliktiška asmenybė, ar asmenybė linkusi pažeidinėti nustatytą tvarką. Iš byloje esančių duomenų apie nuteistojo patraukimą administracinėn atsakomybėn matyti, jog nuteistasis yra baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius alkoholio vartojimu, ši nusikalstama veika padaryta taip pat esant apsvaigus nuo alkoholio, todėl šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamiems nuteistojo veiksmams ir buvo vienas iš veiksnių lėmusių neteisėtus nuteistojo veiksmus, todėl neblaivumas pagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dėl išdėstyto konstatuojama, jog apeliantui pagrįstai paskirta laisvės apribojimo bausmė didesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Teismas paskyręs šią bausmę taip pat įpareigojo nuteistąjį neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu. Pažymėtina, jog teismas nustatė įpareigojimą būti nurodytu laiku namuose su sąlyga jei tai nesusiję su darbu, todėl nuteistojo skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo darbas pamaininis, nepagrįstas ir yra atmetamas.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo ir liudytojo V. K. parodymai prieštaringi, o smurtas buvo vartotas ir nuteistojo atžvilgiu. Šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. Kaip jau minėta anksčiau, byloje nėra jokių patikimų, neginčytinų duomenų dėl smurto naudojimo nuteistojo atžvilgiu. Nuteistasis skunde pripažįsta nenurodęs šios aplinkybės teisme. Tuo tarpu V. K. ir nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio aplinkybių, dėl smurto pobūdžio, jo naudojimo vietos aiškūs, konkretūs, ir tarpusavyje sutampa. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog tiek nukentėjusysis, tik ir V. K. nurodė, jog smūgį nuteistasis sudavė ne lauke, o klubo koridoriuje, pralindęs pro V. K. (b.l.135,144 ). Dėl šių aplinkybių minėti skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir turi būti atmesti.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog E. S. paskirtoji bausmė nėra per griežta, yra teisinga ir tinkama pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Skirti švelnesnę bausmę nuteistajam nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

-E. S. apeliacinį skundą atmesti;

-Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai: Kęstutis DargužisEvaldas Gražys