- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-28
- Bylos Nr.
- I-556-583/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00335-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė, Irena Stulpinienė
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje
- Atsakovas
- Pagėgių savivaldybės tarybos
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės ir Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje atstovui Rimui Bytautui, atsakovės Pagėgių savivaldybės tarybos atstovei Adelijai Truškauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje prašymą ir patikslintą prašymą atsakovei Pagėgių savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į teismą prašymu (b.l.7-10), prašydamas:
- įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą pakeisti (papildyti) Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. T-25 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ 1 punkto pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija“ ir į savivaldybės tarybos Kontrolės komitetą įtraukti visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupių (jei jas sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai) deleguotus atstovus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2011 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą patikslintu prašymu (b.l.68-70), prašydamas:
- panaikinti Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr.T-118 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininko paskyrimo ir Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr.T-25 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ papildymo 1.5 punktu“;
- įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pakeisti (papildyti) Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. T-25 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ 1 punkto pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija“ ir į savivaldybės tarybos Kontrolės komitetą įtraukti visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupių (jei jas sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai) deleguotus atstovus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Pagėgių savivaldybės meras 2011-09-19 siūlymu Pagėgių savivaldybės tarybai (toliau – Taryba) pasiūlė Pagėgių savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto (toliau – Kontrolės komitetas) pirmininku paskirti tarybos narį P.U. Opozicinė frakcija 2011-09-21 buvo pateikusi V.G. kandidatūrą į Kontrolės komitetą. Nors Tarybos narys P.U. viešu pareiškimu nesutiko būti renkamas Kontrolės komiteto pirmininku, tačiau 2011-09-29 posėdžio metu tarybos nariai balsavo prieš opozicinės frakcijos siūlytą V.G. kandidatūrą, o balsų dauguma pritarė mero pasiūlytai R.U. kandidatūrai. Atsakovas ginčijamu 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-118 Kontrolės komiteto pirmininku paskyrė tarybos narį P.U. ir papildė Tarybos 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. T-25 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo 1.5 punktu „P.U.“. Teigia, jog ginčijama atsakovo sprendimo dalis, kurioje nurodyta, jog Tarybos narys P.U. išrinktas į Kontrolės komitetą ir paskirtas jo pirmininku prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 daliai, nes savivaldybės opozicinė frakcija į Kontrolės komitetą delegavo ne P.U., o V.G. Pagėgių savivaldybės meras neturėjo teisės siūlyti savo pasirinktos kandidatūros ir teikti jos Tarybai, o Taryba neturėjo teisės mero pasiūlytą kandidatą paskirti Kontrolės komiteto pirmininku. Taip pat nurodo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punktą, tarybos narys privalo būti vieno komiteto nariu. P.U. yra Ekonomikos ir finansų komiteto narys ir neprivalo būti dar ir Kontrolės komiteto nariu.
Pareiškėjo atstovas R.Bytautas palaiko prašymo reikalavimus ir prašo juos tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė, Pagėgių savivaldybės taryba atsiliepime į prašymą (b.l.29-30) nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja tuo, jog Taryba 2011-06-27, 2011-07-28, 2011-08-25 posėdžiuose balsavo prieš opozicinės frakcijos siūlomas R.K., V. G. kandidatūras į Kontrolės komitetą, o kitų kandidatūrų opozicinė frakcija nesiūlė. Todėl, 2011-09-19 savivaldybės meras, pasinaudodamas savo teisėmis bei vadovaudamasis Pagėgių savivaldybės tarybos reglamento, patvirtintu 2011 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-68, 100 ir 101 punktais pateikė Tarybai siūlymą paskirti Kontrolės komiteto pirmininku P. U., už kurį 2011-09-29 Tarybos posėdyje, Tarybos nariai balsavo ir daugumos balsų persvara paskyrė jį Kontrolės komiteto pirmininku.
Atsakovo atstovė A.Truškauskienė prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja.
Prašymas netenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimų sudarant Kontrolės komitetą bei tvirtinant jo sudėtį. Savivaldybės tarybos komitetų sudarymo teisiniai pagrindai ir tvarka reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 14 straipsnyje. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato, kad Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius <...>. Minėto straipsnio 3 dalis inter alia numato, kad Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Taryba 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. T-11 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ sudarė Kontrolės komitetą bei į jos sudėtį įrašė tris komiteto narius (b.l. 14). Taryba nusprendusi pakeisti Kontrolės komiteto sudėtį, 2011 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos 2011-04-28 sprendimo Nr.T-11 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ 1 punkto pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija“, kuriame buvo nurodyti 4 nariai. 2011 m. birželio 27 d. Tarybos posėdžio metu opozicinė frakcija „Pagėgių kraštui, Pagėgių žmonėms, Pagėgių ateičiai“ į Kontrolės komiteto sudėtį pasiūlė įtraukti savo frakcijos narį R.K., tačiau tarybos narių balsų dauguma šiai kandidatūrai nebuvo pritarta. 2011 m. liepos 28 d. Tarybos posėdžio metu į Kontrolės komitetą pasiūlytas V. G., kuris taip pat pasiūlytas ir į komiteto pirmininkus, tačiau tarybos narių balsų dauguma šiai kandidatūrai taip pat nepritarta.
Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas) 2 straipsnį savivaldybių administracinę priežiūra atlieka, tai yra prižiūri ar savivaldybė laikosi Konstitucijos ir įstatymų <...> Vyriausybės skiriami Vyriausybių atstovai. Vyriausybės atstovų įgaliojimų įgyvendinimo tvarka numatyta šio įstatymo 5 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Taigi, Vyriausybės atstovas Tauragės apskrityje, nustatęs, kad į 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. T-25 patvirtintos Kontrolės komisijos sudėtyje įeina tik Tarybos daugumos frakcijų atstovai, o 2011-04-28 viešu pareiškimu teisėtai pasiskelbusios opozicinės frakcijos „Pagėgių kraštui, Pagėgių žmonėms, Pagėgių ateičiai“ nei vienas narys nėra įtrauktas, nors ši frakcija savo atstovus ne kartą siūlė į komiteto sudėtį, 2011 m. rugpjūčio 3 d. teikimu pasiūlė Tarybai artimiausiame posėdyje (ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teikimo gavimo dienos) svarstyti šio sprendimo pakeitimo (papildymo) klausimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, artimiausias Tarybos posėdis vyko 2011 m. rugpjūčio 25 d., kurio metu į Kontrolės komitetą bei jo pirmininkus opozicinė frakcija siūlė V.G. kandidatūrą, tačiau šiai kandidatūrai tarybos narių balsų dauguma vėl nebuvo pritarta.
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad į Kontrolės komiteto sudėtį turi įeiti ir opozicinės frakcijos narys, tačiau atsakovė mano, jog tarybos mažuma (opozicija), atsižvelgdama į tai, kad siūlomiems kandidatams tarybos narių dauguma nepritarė, turėtų siūlyti kitą kandidatą, tačiau to nedaro. Be to, toks Kontrolės komiteto skyrimo būdas atsakovo manymu nesiderina su Tarybos nario teise laisvai balsuoti.
Savivaldybių ir jų institucijų , tame tarpe ir Tarybos, veikla priskiriama viešosios teisės reguliavimo sričiai, o viešosios teisės normos yra imperatyvios ir įsakomojo pobūdžio visiems teisinių santykių dalyviams, todėl galimas tik toks veikimas, kuris nurodytas teisės aktuose. Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 bei 3 dalyje įtvirtintos imperatyvaus pobūdžio normos, įpareigojančios į Tarybos Kontrolės komiteto sudėtį įtraukti visų tarybos narių frakcijų deleguotus atstovus, o pirmininku skirti opozicijos pasiūlytą asmenį, todėl tokios normos turi būti vykdomos. Įstatymų leidėjas šiuo atveju pasirinkimo teisę siūlyti vieną ar kitą kandidatūrą į Kontrolės komitetą bei jo pirmininku suteikia opozicijai, kai tuo tarpu Tarybai kaip institucijai ir kiekvienam Tarybos nariui atskirai nustatyta prievolė (įpareigojimas) skirti Kontrolės komiteto pirmininku opozicijos pasiūlytą kandidatą. Kadangi šioje situacijoje susiklostę teisiniai santykiai yra panašūs į Seimo narių laisvo mandato konfliktą su Seimo statute nurodytomis imperatyviomis procedūromis, teismas atkreipia dėmesį į Konstitucinio teismo praktiką. Konstitucinis teismas yra nurodęs, jog atsižvelgus į tai, kad Konstitucija suponuoja parlamento mažumos gynimą, Seimo opozicijos apsaugos minimalius reikalavimus (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 26 d., 2001 m. sausio 25 d. nutarimai), taip pat į tai, kad parlamentinės opozicijos pripažinimas yra būtinas pliuralistinės demokratijos elementas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas), Seimo statute gali būti nustatytos opozicijos veiklos garantijos – tam tikras vietų ir pareigybių skaičius komitetuose, opozicijos lyderio statusas, darbotvarkių ir komisijų inicijavimas ir pan. Sistemiškai vertinant Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, matyti, kad minėta prievolė yra vienas iš būdų užtikrinti pliuralistinėje demokratijoje pripažįstamas mažumos teises. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Teismas pažymi, kad šiuo principu negali būti pateisinamas savivaldybės tarybai įstatymu imperatyviai nustatytų pareigų nevykdymas. Pačioje Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtinta nuostata, kad savivaldos laisvę ir savarankiškumą riboja teisės aktai ir savivaldybių tarybų veikla negali prieštarauti įstatymų reikalavimams. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, numatantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, kad Pagėgių savivaldybės tarybai sprendžiant Kontrolės komiteto sudarymo klausimus ir 2011 m. gegužės 19 d. priimant sprendimą Nr. T-25, kuriuo patvirtinta Kontrolės komisijos sudėtis, nepagrįstai nebuvo į Komiteto sudėtį įtrauktas opozicinės frakcijos deleguotas atstovas ir tuo šis sprendimas jo priėmimo metu neatitiko Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų reikalavimų.
Pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Vyriausybės atstovas per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti) šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad aiškinant Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, pažymėtina, kad ji taikoma situacijai, kai savivaldybės administravimo subjektas nesielgia taip, kaip jį įpareigojo elgtis atitinkamas įstatymas ar Vyriausybės nutarimas (sprendimas), tai yra nepaiso jam privalomai nustatyto elgesio modelio. Tai reiškia, kad įstatymo ar Vyriausybės nutarimo (sprendimo) savivaldybės administravimo subjektui nustatyti reikalavimai dėl privalomo elgesio modelio yra (turi būti) suformuluoti imperatyviai, aiškiai ir nedviprasmiškai. Tai taip pat reiškia, kad šie reikalavimai (jų įgyvendinimas) turi būti aktualūs tiek Vyriausybės atstovo reikalavimo savivaldybės administravimo subjektui pateikimo metu, tiek kreipimosi į teismą metu, nes priešingu atveju nepasiekiamas prašomo įgyvendinti teisės akto tikslas. Todėl, sprendžiant Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo pagrįstumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar šios teisės normos pagrindu savivaldybės administravimo subjektui Vyriausybės atstovo pateiktame reikalavime (ir atitinkamame Vyriausybės atstovo prašyme teismui) nurodyti įstatymai ar Vyriausybės nutarimai (sprendimai) dėl kurių nevykdymo yra pateikti, atitinka nurodytus kriterijus. Taip pat būtina išsiaiškinti teisės akto (kurio įgyvendinimo siekia Vyriausybės atstovas) paskirtį bei jo taikymo (tuo pačiu ir taikymo laike ) ypatumus (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A143-1238/2010). Pažymėtina ir tai, kad šis aiškinimas inter alia taikytinas ir aiškinant Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Kaip jau minėta, Vyriausybės atstovas Tauragės apskrityje 2011 m. rugpjūčio 3 d. teikime pasiūlė Pagėgių savivaldybės tarybai artimiausiame tarybos posėdyje (ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teikimo gavimo dienos) svarstyti 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 25 pakeitimo (papildymo) klausimą. Tačiau, 2011-09-02 pranešimu „Dėl teikimo vykdymo“ buvo informuotas, jog 2011 m. rugpjūčio 25 d. Tarybos posėdyje sprendimas dėl Tarybos 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr.T-25 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos kontrolės komiteto sudarymo“ papildymo 1.5 punktu nepriimtas. Pareiškėjas, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2011 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą pakeisti (papildyti) 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. T-25, įtraukiant į Kontrolės komitetą visų savivaldybės tarybos narių frakcijų deleguotus atstovus. Kaip matyti, pareiškėjo teikime nurodytas siūlymas buvo aktualus pateikimo savivaldybės administravimo subjektui metu. Tačiau, iškėlus administracinę bylą teisme, pasikeitė faktinės aplinkybes, tai yra, Taryba 2011 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą Nr. T-118 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos kontrolės komiteto pirmininko paskyrimo ir Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. T-25 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos kontrolės komiteto sudarymo“ papildymo 1.5 punktu“, kuriuo nusprendė paskirti Kontrolės komiteto pirmininku opozicinės frakcijos atstovą P. U. bei papildyti 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. T-25 1.5 punktu „1.5. P.U.“. Iš minėto Tarybos sprendimo matyti, kad Taryba į Kontrolės komiteto sudėtį įtraukė opozicinės frakcijos narį, kaip to ir buvo reikalaujama pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 3 d. teikime Nr. 6-45.
Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, kuri privaloma visiems administraciniams teismams. Administraciniai - teisiniai santykiai apibrėžiami, kaip įstatymais ir kitais teisės norminiais aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys vykdant viešąjį administravimą, taip pat vidaus administravimą. Tam tikri visuomeniniai santykiai paprastai turi pradžią bei pabaigą. Kreipiantis teisminės gynybos visuomeniniai santykiai daugelyje atvejų būna susiklostę, t. y. jų turinys užpildytas, todėl vertinimas būna retrospektyvus. Iš suinteresuotų šalių pusės siekiama tą visuomeninių santykių turinį pakreipti kitaip, nei jis susiformavo kreipimosi į teismą metu. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju būtina analizuoti, ar tų visuomeninių santykių turinio korektūra, taikant konkrečias teisės normas, yra apskritai dar įmanoma, ar dar galima teisminė intervencija, sąlygojanti kitokią visuomeninių santykių dalyvių elgseną bei kitas teisines pasekmes. Jei atitinkamas visuomeninių santykių susiformavimas dėl savo specifikos neturi grįžtamojo pobūdžio arba tas pobūdis yra tik hipotetiškai įmanomas, toks teismo procesas nebeturi prasmės. Suinteresuotas subjektas akivaizdžiai nebegali pasiekti negrįžtamai pasibaigusios visuomeninių santykių srities koregavimo, o teismas turi atmesti tokį pareiškėjo reikalavimą (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1376/2008).
Kaip jau nustatyta, Tarybai priėmus 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. T-118 Kontrolės komiteto pirmininku buvo paskirtas opozicinės frakcijos narys ir įvykdytas pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 3 d. teikimas, todėl iš esmės nebėra ginčo jog atsakovas privalėjo pakeisti Kontrolės komiteto sudėtį į ją įtraukdamas opozicinės frakcijos narį. Taigi pareiškėjo reikalavimas teismui įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pakeisti (papildyti) Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. T-25 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ 1 punkto pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija“ ir į savivaldybės tarybos Kontrolės komitetą įtraukti visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupių (jei jas sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai) deleguotus atstovus, nebetenka prasmės, todėl prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Vyriausybės atstovas Tauragės apskrityje 2011 m. spalio 21 d. kreipėsi su patikslintu prašymu į teismą prašydamas panaikinti Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr.T-118 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininko paskyrimo ir Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr.T-25 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ papildymo 1.5 punktu“. Šis pareiškimo patikslinimas yra teikiamas teigiant, kad atsakovas netinkamai įvykdė teikimą ir Tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. T-118 prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 ir daliai bei 23 straipsnio 2 punktui, nes savivaldybės opozicinė frakcija į Kontrolės komitetą pirmininku delegavo V.G., tačiau 2011 m. rugsėjo 29 d. Tarybos posėdyje savivaldybės tarybos nariams nepritarus šiai kandidatūrai, savivaldybės meras neturėdamas teisės siūlyti Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros (P.U.) teikė tarybai jo kandidatūrą, o Taryba neturėdama teisinio pagrindo balsuoti už šią kandidatūrą, jį paskyrė Kontrolės komiteto pirmininku.
Teismo vertinimu Tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-118 teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku dėl šių aplinkybių. Pirma, atsakovas teigia, kad įvykdė pareiškėjo teikimą priimdamas sprendimą ir į Kontrolės komiteto sudėtį bei jo pirmininku paskyrė opozicinės frakcijos atstovą. Taigi atsakovas teigia įvykdęs teikimo reikalavimus ir ginčo, kad opozicinės frakcijos atstovas paskirtas Kontrolės komiteto pirmininku nėra. Tačiau kyla ginčas kas ir kokiu atveju gali siūlyti Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūrą, taip pat dėl pačios Kontrolės komiteto pirmininko išrinkimo tvarkos ir procedūrų. Taigi ginčas kilo dėl kito administracinio akto, kuriuo atsakovas teigia įvykdęs vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus bei pareiškėjo teikimo sąlygas ir pradėta kito administracinio akto teisėtumo kontrolės procedūra, vertinant ar savivaldybė laikosi Konstitucijos ir įstatymų. Antra, naujo savivaldybių administracinės kontrolės proceso pradžią pripažįsta ir pats pareiškėjas savo veiksmais, kuriais jis 2011 m. spalio 7 d., teisminį ginčą jau sprendžiant teisme, surašė naują teikimą (b.l.78) siūlant artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje (ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teikimo gavimo dienos) svarstyti Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-118 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos kontrolės komiteto pirmininko paskyrimo ir Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. T-25 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos kontrolės komiteto sudarymo“ papildymo 1.5 punktu“ panaikinimo klausimą. Taigi pareiškėjas teikime nurodydamas savivaldybės administravimo subjektui, kad jo priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų, pateikdamas siūlymą bei nustatydamas jo įgyvendinimo terminą pradėjo kitą savo įgaliojimų įgyvendinimo pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nustatytą tvarką, procedūrą. Su šiomis aplinkybėmis sutinka ir pats pareiškėjas jas akcentuodamas savo patikslintame prašyme (b.l.69 -70).
Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoji sąlyga prieš kreipiantis į teismą administravimo subjektui siūlant pašalinti įstatymo pažeidimus savo prigimtimi ir teisine prasme gali būti prilyginama neteisminei ginčų nagrinėjimo tvarkai. Kaip jau minėta, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos Vyriausybės atstovas šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui. Teismas pasisakydamas dėl nurodyto teikimo reikšmės, pažymi, kad procedūros aspektu, savivaldybės tarybos atsisakymas patenkinti teikimą ar jo neįvykdymas per nustatytą terminą yra būtinas prieš kreipiantis į teismą veiksmas, kurio neatlikus kreipimasis į teismą yra negalimas. Nustatyta, kad teikimas Nr. 6-50 (b.l.78) Pagėgių savivaldybės tarybai ir merui surašytas 2011 m. spalio 7 d., nurodant jo įgyvendinimo terminą,- ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, kuris bylos nagrinėjimo momentu nėra pasibaigęs ir atsakovė nėra pateikusi pranešimo apie atsisakymą tenkinti prašymo, o priešingai, teisminio nagrinėjimo metu teismui nurodyta, kad teikimas bus nagrinėjamas 2011 m. spalio 26 d. tarybos posėdyje ir dėl teikimo tenkinimo parengtas sprendimo projektas. Esant tokioms aplinkybėms, bei vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi teismas konstatuoja, kad pareiškėjas į teismą patikslintu prašymu kreipėsi nesilaikydamas išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (nesibaigus teikime numatyta terminui), todėl šioje dalyje pareiškėjo patikslintas prašymas paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas prašymu į teismą dėl įvardijamo administracinio akto teisėtumo pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas gali kreiptis per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos arba atsakovui per teikime nurodytąjį terminą nevykdant teikimo reikalavimų. Šių sąlygų šios bylos nagrinėjimo metu nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje prašymą dalyje dėl įpareigojimo Pagėgių savivaldybės tarybą pakeisti (papildyti) Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. T-25 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto sudarymo“ 1 punkto pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija“ ir į savivaldybės tarybos Kontrolės komitetą įtraukti visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupių (jei jas sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai) deleguotus atstovus, atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje patikslintą prašymą, teismui pateiktą 2011 m. spalio 21 d. (prašymo registracijos Nr. 2-3067), palikti nenagrinėtu.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.