Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dovilės Maldeikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)" šaltkalviu, gyvenamąją vietą deklaravęs Didžiojoje Britanijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1993 m. balandžio 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2) 1994 m. birželio 10 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 3 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 3) 1996 m. birželio 5 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 4 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000 m. sausio 31 d. nutartimi veiką perkvalifikavus iš BK 271 straipsnio 4 dalį į BK 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams; 4) 2004 m. balandžio 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 179 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) galutine bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams. Panevėžio apylinkės teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartimi pasiųstas atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 5) 2006 m. spalio 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (15 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams 9 mėnesiams; 6) 2007 m. lapkričio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 5 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (2011 m. liepos 19 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę, teistumas išnykęs); kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2018 m. spalio 13 d. apie 14.40 val. namuose, esančiuose adresu – (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę D. M., t. y. ranka suspaudė jos kairės rankos pirštus ir juos laužė, lenkdamas į kitą pusę, taip sukėlė savo šeimos narei – sutuoktinei D. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. M., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. spalio 13 d. apie 14.40 val. į namus grįžo neblaivus. Namuose tarp jo ir žmonos D. M. kilo konfliktas dėl jo girtumo. Žmona jam pasakė, kad dėl to iškvies policiją. Žmonai pradėjus kalbėtis telefonu, jis norėdamas iš jos atimti telefoną, suspaudė jos kairės rankos pirštus, bandė atlenkti. Lenkdamas žmonos pirštus jis juos laužė į kitą pusę, taip jai sukėlė fizinį skausmą. Žmona jam pradėjo sakyti, kad jai skauda ranką ir jis paleido. Žmona iškvietė policijos darbuotojus, o jis nebenorėdamas daugiau pyktis, išėjo iš namų. Po kiek laiko grįžęs į namus jis žmonos atsiprašė, dėl tokio savo elgesio gailėjosi, ji jam atleido, jie susitaikė. Šiuo metu žmona jam jokių pretenzijų nebeturi. Anksčiau jis niekada prieš žmoną D. M. jokio smurto nenaudojo, o šį kartą taip gavosi dėl jo girtumo. Jis pasižada ateityje nesmurtauti ir dėl tokio savo elgesio labai gailisi (b. l. 59-62, 68-70).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. M. visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusiosios D. M. parodymais, iš kurių matyti, kad ji su savo sutuoktiniu R. M. yra susituokę 17 metų. 2018 m. spalio 13 d. apie 14.40 val. jos vyras R. M. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), parėjo neblaivus. R. M. parėjus į namus ji buvo svetainės kambaryje. Ji vyrui dėl girtumo pagrasino, kad iškvies policiją, bet tuo metu policijos kviesti neketino. Po to, ji telefonu pradėjo kalbėtis su drauge, o R. M. pagalvojo, kad ji kviečia policiją, todėl supyko ir iš jos norėjo atimti telefono aparatą. Ji R. neatidavė telefono, todėl jis griebė jai už kairės rankos pirštų ir tyčia pradėjo juos laužti, lenkdamas į kitą pusę. Minėtais veiksmais R. jai sukėlė fizinį skausmą. Po to, ji dar ilgokai jautė rankos skausmą. Dėl tokio savo vyro elgesio ji supyko ir iškvietė policijos darbuotojus. Kai ji iškvietė policijos darbuotojus, vyras išsigando ir išėjo iš namų. Atvykę policijos darbuotojai jo namuose neberado, o ji dėl tokio jo elgesio parašė pareiškimą. Vėliau jos vyras į namus grįžo ir jos atsiprašė, labai gailėjosi. Ji savo vyrui R. M. atleido ir pretenzijų nebeturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 7-9, 23-25, 34-37).

2018 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namas 74 butas. (b. l. 14-19).

2018 m. spalio 13 d. policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo fakto, iš kurio matyti, kad 2018 m. spalio 13 d. 14.50 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) smurtauja sutuoktinis. Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė D. M.. Prieš žmoną smurtavęs R. M. buvo pasišalinęs. D. M. buvo blaivi. Smurtą patyręs asmuo D. M. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad jos neblaivus vyras R. M. pradėjo konfliktuoti dėl alkoholio. Konflikto metu jis užlaužė ir išsuko ranką, delnu trenkė moteriai į veidą. Tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Po konflikto vyras pasišalino. Moteris buvo susijaudinusi, aiškino, kad labai bijo (b. l. 42-43);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. spalio 18 d. specialisto išvada Nr. G 1343/2018(05), iš kurios matyti, kad D. M. apžiūros metu sužalojimo požymių nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu D. M. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 41).

2018 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad perklausytas 2018 m. spalio 13 d. 14:48:26 pateiktas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas iš telefono numerio 8606 40670. Nustatyta, kad 2018 m. spalio 13 d.14.48 val. bendruoju pagalbos numeriu skambinusi moteris prašė iškviesti policiją adresu – (duomenys neskelbtini), nes namo parėjo girtas vyras, kuris mušasi, laužo ranką. Medikai nereikalingi. Moteris nurodė sutuoktinio vardą ir pavardę – R. M.. Pati prisistatė D. M. (b. l. 47-49).

Tokiu būdu byloje kaltinamojo R. M. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodyto konflikto metu, namuose smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę D. M., sukeldamas jai fizinį skausmą. Todėl R. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis R. M. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 96-98). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis R. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas jau septintą kartą, tačiau pirmą kartą už nagrinėjamą nusikaltimą, o ankstesni teistumai išnykę (b. l. 74-81), administracine tvarka ne kartą baustas, turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 82-84), į Psichikos sveikatos centro ar Priklausomybių ligų kabineto įskaitas neįrašytas (b. l. 87, 90), dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 95). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant terminą, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 3 punktu, 7 punktu, paskiriant įpareigojimus, kurie darys teigiamą įtaką kaltinamojo R. M. elgesiui. Būtent tokios rūšies ir trukmės bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis).

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kadangi kaltinamasis R. M. nagrinėjamą nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narę, tai vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63-65), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. M. palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.