Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. B. prašo pripažinti, kad jis 2014 m. spalio 13 d. apie 18.42 val. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas motociklą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant dideliam važiuojančių automobilių srautui, du kartus staiga keitė važiavimo kryptį, persirikiuodamas į kitą eismo juostą, prieš tai neįjungdamas įspėjamojo posūkio šviesos signalo, veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Netenkinus pirmojo prašymo, apeliantas prašo jo veiksmus kvalifikuoti kaip administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d. ir paskirti sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą. Taip pat prašo iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir iš Šiaulių apylinkės teismo išreikalauti visą dėl jam inkriminuoto administracinės teisės pažeidimo surinktą medžiagą bei pilną vaizdo įrašą iš policijos automobilio.

Apeliantas nurodo, kad jis tiek policijos pareigūnams, surašiusiems administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą, tiek savo skunde bei paaiškinimuose Šiaulių apylinkės teismui detaliai papasakojo, kas vyko 2014 m. spalio 13 d. apie 18.42 val. (duomenys neskelbtini) mieste, jam vairuojant motociklą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad netikėtai užstrigo jo vairuojamo motociklo greičio padavimo (pasukimo) rankenėlė (svirtelė), motociklas trūktelėjo į priekį, staiga mažėjant saugiai distancijai iki priekyje važiavusios transporto priemonės, siekdamas išvengti avarinės situacijos, greitai sureagavo ir persirikiavo į gretimą eismo juostą kaip reikalauja KET 136 p. Tuo momentu neparodė įspėjamojo posūkio signalo ir tuo pažeidė KET 88.2 p., reikalaujantį, kad prieš pradedant manevrą būtų parodytas įspėjamasis signalas. Kadangi jam iš karto po to vėl teko persirikiuoti į kairę eismo juostą, vėl neparodė posūkio signalo, nes visą dėmesį buvo sutelkęs į kiek galima saugesnį manevro atlikimą, kad būtų išvengta galimo eismo įvykio. Supratęs, kad motocikle atsirado gedimas, trukdantis saugiai važiuoti toliau, parodęs posūkio signalą, persirikiavo į dešinę, o po to į lėtėjimo juostą ir išvažiavo iš Tilžės gatvės, kuria vyko intensyvus eismas, į tuo metu tuščią Jablonskio g. ir ieškojo vietos kur galima sustoti nepažeidžiant KET reikalavimų. Jam sustojus, privažiavo Kelių policijos automobilis, prieš tai važiavęs paskui jį Tilžės gatve. Jam buvo pasakyta, kad nerodė posūkio signalo ir bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Su tuo, kad du kartus neparodė posūkio signalo prieš atlikdamas manevrą, sutiko, tačiau jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ne pagal ATPK 124¹ str. 2 d. dėl KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimo, o pagal ATPK 124² str. 1 d. Su šiuo pažeidimu nesutiko.

Teigia, kad motociklo gedimas atsirado staiga, važiuojant intensyvaus eismo sraute Tilžės gatve. Jis elgėsi pagal KET reikalavimus – imtis visų būtinų priemonių išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, kad neatsitrenkti į priekyje mažesniu greičiu važiuojančias transporto priemones ir, atsiradus pirmai galimybei, saugiai išsukti į tuščią gatvę. Nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo nutartyje nurodomomis aplinkybėmis, kad šioje situacijoje jis (G. B.) turėjo galimybę persirikiuoti ne į kitą eismo juostą, o esant gedimui, iš vis pasišalinti iš eismo, t. y. dešinėje pusėje vos už kelių metrų buvo ir ta pati autobusų stovėjimo stotelė, automobilių stovėjimo aikštelės, artimesnė sankryža su šalutine gatve ir t. t. Teigia, kad jis iš karto nesuprato, koks gedimas atsirado, kad jis nebeleis saugiai važiuoti toliau ir padarė manevrą, kuris tuo momentu pasirodė priimtiniausias. Po to, jis taip pat pasirinko saugiausią būdą tolygiai pasišalinti iš eismo srauto, neatlikdamas manevrų, kurie galėtų priversti kitus eismo dalyvius staiga stabdyti, didinti greitį ar keisti važiavimo kryptį. Jeigu jis būtų elgęsis pagal teismo nurodytą schemą, būtų neišvengęs dar staigesnio manevravimo, kas galėjo sukelti grandininę reakciją, be to, būtų kilęs pavojus užvažiuoti ant gatvės bortelio ir virsti. Nurodo, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad dėl jo atliktų veiksmų nei vienas automobilis neatliko jokio papildomo manevro, niekur nebuvo sudaryta pavojinga situacija. Tai, kad manevravimas buvo tinkamas, patvirtina ir E. Č., kuris nurodė, jog motociklininkas judėjo pakankamai manevringai ir profesionaliai. Pasak apelianto, elgdamasis taip, kaip tuo metu reikalavo jo transporto priemonės būklė, jis iš esmės elgėsi ATPK 17 str. apibrėžto būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Teigia, kad visiškai nepagrįstas ir neįrodytas jo gal būt padarytas KET 127 p. pažeidimas. Nurodo, kad jis važiavo leistinu greičiu, kas matyti ir iš vaizdo įrašo. Jame fiksuotas policijos automobilio judėjimo greitis iki 38 km/h ir jo judėjimas tokiu pat greičiu. Greičio padidėjimas dėl motociklo gedimo negali būti laikomas tyčiniu pažeidimu. Akivaizdu, kad po išvažiavimo į tuščią gatvę, jis ne didino greitį, o, atsiradus galimybei, stojo ir tik po to prie jo privažiavo policijos automobilis. Jo važiavimo greitis kitu metu nėra fiksuotas jokia matavimo priemone. Nei ATPK, nei KET nėra sąvokos „akivaizdžiai viršydamas leistiną greitį“, kuri apibūdintų administracinės teisės pažeidimą jo fiksavimo prasme. Greitis matuojamas km/h, nurodant konkretų skaičių ir tada sprendžiama, ar yra sąlygos administracinei atsakomybei atsirasti. Pats greičio suvokimas jo nematuojant metrologiškai patikrintomis priemonėmis yra subjektyvus ir paklaida galima dešimčių km/h intervale. Nurodo, kad iš to paties vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai nusprendė jį vytis po to, kai dėl motociklo gedimo buvo priverstas atlikti manevrus prieš tai neįjungęs posūkio signalo ir jie tai palaikė tyčine veika. Tai suprantama iš pareigūnų tarpusavio pokalbio. Iš jų tarpusavio pokalbio matyti ir tai, kad, sustoję už jo motociklo, pareigūnai tarpusavyje nesutarė, ar yra pavojingas vairavimas, tačiau, matyt, suveikė nuostata, kad reikia surašyti protokolą dėl sunkesnio pažeidimo ir taip pateisinti vijimąsi bei garso ir šviesos signalų panaudojimą, sukurti geresnius statistinius rodiklius.

Nurodo, kad jo teiginius dėl netikėto motociklo gedimo patvirtina su skundu Šiaulių apylinkės teismui pateikti duomenys apie gedimo šalinimą autoservise. Teigia, kad iš visos surinktos tiriant įvykį medžiagos matyti, kad jo gal būt padarytas administracinės teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124² str. 1 d. ir apibūdintas administracinės teisės pažeidimo protokole bei atitinkamame nutarime, nėra įrodytas, jo teiginiai, išsakyti nagrinėjant situaciją, nepaneigti.

Pažymi, kad jokių tyčinių paskatų pažeisti KET neturėjo, visi jo veiksmai buvo sąlygoti sudėtingos staiga atsiradusios eismo situacijos, o ne kažkokio piktybiškumo. Nagrinėjant administracinę bylą policijos komisariate ir apylinkės teisme jo tyčios ir elgesio motyvų klausimas net nesvarstytas. Apylinkės teismas visus jo motyvus ir paaiškinimus paprasčiausiais priskyrė gynybinei pozicijai siekiant sušvelninti administracinę atsakomybę ir atmetė.

Pažymi, kad teismui buvo pateiktas ne visas vaizdo įrašas iš policijos automobilio. Tolesniame įraše, kuris nepateiktas, turėtų būti užfiksuota, kad jis nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal ATPK 124² str. 1 d. ir paaiškino situaciją.