Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. M. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), turinčiai vidurinį išsilavinimą, netekėjusiai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai klube (duomenys neskelbtini) baro vadove, surašyti administracinių nusižengimų protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 164 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. N., būdama darbdavė, t. y. laikinai einanti direktoriaus pareigas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) nuomojame klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. sausio 20 d., 20.00 val. leido dirbti M. M. nelegalų darbą, t. y. nesudariusi su ja darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą. Taip J. M. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, 99 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. M. N., būdama darbdavė, t. y. laikinai einanti direktoriaus pareigas UAB(duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) nuomojame klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad alkoholio produktų prekybos vietoje būtų laikomas paskutinės inventorizacijos aprašo egzempliorius, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 660 patvirtintų Alkoholio produktų apskaitos taisyklių 28 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. M. N., būdama darbdavė, t. y. laikinai einanti direktoriaus pareigas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) nuomojame klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad kasos aparatų kasose ir kasos operacijų atlikimo vietoje būtų laikomi tik apskaityti pinigai, kadangi dviejų kasos aparatų kasose ir kasos operacijų atlikimo vietoje nustatytas 347,00 Eur ir 24,50 Eur perteklius. Taip J. M. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtintų Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 164 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiama teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. N. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad viename administracinio nusižengimo protokole yra nurodymas sumokėti 7 eurų baudą, ji jos nemokėjo, nes G. K. pasakė nemokėti baudos, šiek tiek palaukti, mokėti visą baudą po teismo. 2017 m. sausio 20 d. direktorius atostogavo, todėl ji įsakymu buvo laikinai paskirta vadove, prižiūrėjo tvarką ir turėjo organizuoti darbą. Nesklandumai kilo tuomet, kaip apsilankė inspekcija. Kadangi nuolatinė rūbininkė susirgo ir beveik paskutinę dieną pranešė, kad negalės dirbti, ji įdėjo skelbimą apie rūbininkės darbą, el. paštu gavo keletą laiškų, paskambino M. M. M. atėjo, su ja aptarė darbo sąlygas, paaiškino, kur yra darbo vieta, koks darbo laikas, principas, kaip reikia aptarnauti žmones. Dėl atlyginimo su M. M. nesitarė. Kadangi ji turėjo mažai patirties ir viskas vyko labai greitai, be to, kadangi ji niekada nedarbino žmonių, ji neįdarbino M. Anksčiau šiuos reikalus tvarkydavo direktorius. Dabar jai yra žinoma, kad alkoholio produktų inventorizacijos aprašas turi būti laikomas prie baro, tikrinimo metu ji to nežinojo. Tikrinimo metu jos paprašė minėto inventorizacijos aprašo, ji vietoje jo neturėjo ir negalėjo pateikti, kadangi jis buvo pas buhalterę. Dėl pertekliaus kasose gali paaiškinti tai, kad buvo daug žmonių, dirbo daug darbuotojų. Vienas kasos aparatas sugedo, padavėja savo užsakymus mušė į barmenų kasą, susimaišė visi užsakymai ir nebuvo kaip išsikeisti grynųjų. Barmenai dėjo savo pinigus, kad juos iškeistų. Žino, kad turi kontroliuoti situaciją, bet iki tol darbuotojams nepasakė, kad taip nedarytų. M. M. bare šiuo metu nedirba, bet prieš tai buvo oficialiai įdarbinta, atrodo, sekančią savaitę po patikrinimo. Sausio 20 d. M. M. nebuvo išmokėtas atlyginimas. M. M. dirbo sausio 20 d. ir tuomet, kai buvo oficialiai įdarbinta. Dirba bare baro vadove, gauna minimalų atlyginimą, pajamos nedidelės, nuomojasi būstą su draugu, kiek gali padeda tėvams.

Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas B. A. paaiškino, kad jam yra žinoma, kad buvo atliktis VMI patikrinimas. Tikslios datos nepasakys, buvo penktadienis. Tai galėjo būti 2017 m. sausio 20 d. Tuo metu jis atostogavo ir pavedė savo funkcijas atlikti baro vadovei J. M. N. Žino, jog tą dieną buvo nustatyta neįdarbinta darbuotoja. Apie tai jį vėliau informavo J. M. N., tą dieną jis to nežinojo. Paskui jis sužinojo visą informaciją, jį iškvietė į Mokesčių inspekciją, kur jam detaliau papasakojo apie visus patikrinimus. J. M. N. pasakojo, kad buvo patikrinimas, rūbininkė sirgo ir ji J. M. N. susitarė su kita mergaite. J. M. N. anksčiau nėra ėjusi tokių pareigų. Įdarbinimo sutartis paruošia buhalterė. J. M. N. galėjo pasiklausti ar jam paskambinti, jo darbo telefonas veikė. Jo nuomone, supuolė daug aplinkybių vienu metu, J. M. N. nesureagavo tinkamai, nepasikonsultavo su buhaltere, nes ši tikrai būtų paaiškinusi ir pasakiusi, kaip reikia viską atlikti. Jam yra žinoma, kad nebuvo pateiktas paskutinio metinio gėrimų inventorizacijos aprašas. J. M. N. nežinojo, kur jis yra, vėliau jis jį pateikė. Dėl pertekliaus kasoje jam taip pat yra žinoma. Jam buvo paaiškinta, kad buvo sugedęs vienos kasos čekių išmušimo aparatas, dėl to dalis sąskaitų tuo momentu nebuvo įmušta. Tuo metu dirbo daug darbuotojų su vienu kasos aparatu, jie fiziškai to nespėjo padaryti. Yra du kasos aparatai, kad darbuotojai suspėtų tai padaryti, o vienam sugedus ir esant klientų antplūdžiui, darbuotojai to nespėjo padaryti. Jis pats asmeniškai daro kasos aparatų patikrinimus, nebuvo pastebėjęs, kad būtų tokie dideli pertekliai. Remiantis pasirašytu įsakymu, J. M. N. ėjo pareigas iki sausio 30 d., M. M. buvo įdarbinta sausio 26 d., jis jos įdarbinimo sutarties nepasirašė. Su M. M. jis nėra bendravęs, pirmą kartą ją pamatė šiandien teisme. Suprato, kad M. M. buvo įdarbinta dėl nepatyrimo. M. M. po patikrinimo nebenorėjo dirbti.

Apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja M. M. paaiškino, kad sausio 20 d. ji buvo (duomenys neskelbtini) rūbinėje, kabino paltus. Tuo metu ji ieškojo darbo, jos draugė ten seniai dirbo ir sakė, kad galima susirasti darbą. Ji pabandė padirbti. Paskambino administratorei J. M. N., nes draugė davė jos kontaktus. J. M. N. ją pakvietė, davė rūbininkės darbą. Jos nieko nespėjo pasitarti. J. M. N. parodė, kur yra rūbinė, pasakė, kur kabinti paltus. Dėl atlyginimo jos nekalbėjo. Ji buvo įdarbinta sausio 26 d., šiuo metu ten nebedirba, nes nespėjo su mokslais. Nuėjo pas buhalterę, pasirašė sutartį, vieną dieną padirbo ir išėjo.

Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas G. K. paaiškino, kad J. M. N. jis yra matęs. Sausio 20 d. kartu su kitais pareigūnais atliko operatyvų patikrinimą klube (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatytas neatitikimas kasose, nebuvo metinio alkoholio inventorizacijos aprašo, nustatytas ir nelegalaus darbo atvejis. Buvo teikiamos rūbinės paslaugos, rūbininkė M. juos aptarnavo, paėmė pinigus, išdavė grąžą, pakabino paltus. Vėliau buvo nustatyta, kad tuo metu J. M. N. pagal direktoriaus įsakymą laikinai ėjo pavaduojančios direktorės pareigas, todėl protokolas buvo surašytas būtent jai. Šios aplinkybės paaiškėjo ne pačioje pradžioje, o tyrimo eigoje. Iš pradžių buvo žinoma, kad direktorius atostogauja, bet nežinoma, kad yra įsakymas. J. M. N. buvo surašytas antras administracinio nusižengimo protokolas, nes nebuvo duomenų apie direktoriaus įsakymą. Paaiškėjus, kad yra direktoriaus įsakymas ir kad J. M. N. laikinai ėjo direktoriaus pareigas, jai buvo surašytas ir antras administracinio nusižengimo protokolas. Protokolai galėjo būti surašyti ir vienu metu, tačiau nebuvo minėtų duomenų. Pirmasis protokolas su administraciniu nurodymu buvo įteiktas J. M. N., jis nepanaikintas, bet nagrinėjimas kovo 2 d. neįvyko.

Iš J. M. N. 2017 m. sausio 20 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) dirba darbo dienomis, o savaitgalį – vakarais, išskyrus sekmadienį. Darbo laikas priklauso nuo užduočių kiekio bei žmonių srauto. Darbo užmokestis išmokamas kartą per mėnesį, dalis – pavedimu (apie 317 Eur), dalis – grynais (apie 50 Eur). Grynuosius išmoka buhalterija, duoda pasirašyti algalapį. Patikrinimo metu nebuvo pateiktas alkoholinių prekių inventorizacijos aprašas, kadangi jis yra buhalterijoje. Rūbinės darbuotoja tarėsi su ja. Darbo užmokestis neaptartas. Buvo ieškoma naujo žmogaus, kuris pakeistų dabartinę rūbininkę J. M., kuri dėl ligos negali eiti pareigų. 2017 m. sausio 20 d. bandomajam laikotarpiui priimta bandytis M. Kompiuterinių kasos aparatų žurnalai nebuvo užpildyti nuo 2017 m. sausio 14 d. ir 2017 m. sausio 15 d., kadangi žurnalą tvarko įmonės buhalteris R. (b. l. 12).

Iš J. M. N. 2017 m. vasario 10 d. rašytinio paaiškinimo, be kita ko, matyti, kad sausio 20 d. darbo metu kasose buvo rastas perteklius, nes viena iš kasų sugedo ir visi užsakymai buvo mušami į vieną kasą. Kadangi buvo daug žmonių ir daug užsakymų, darbuotojai nespėjo tvarkingai dirbti su viena kasa (b. l. 11).

Vilniaus apskrities VMI prie FM 2017 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.1)FR1042-1053, be kita ko, nurodoma, kad vykdant Vilniaus apskrities VMI 2017 m. sausio 20 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-442, vyriausieji specialistai G. K., J. P. ir R. S. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. vasario 20 d. atliko UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, kurio metu buvo tikrinama mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės deklaruojama veikla – restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla, kitų maitinimo paslaugų teikimas, gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla. Įmonė prekiauja alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais. 2017 m. sausio 20 d., apie 22.30 val. įmonės nuomojame klube, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktas faktinis operatyvus patikrinimas, kurio metu surašyta Faktų fiksavimo pažyma Nr. (7.1)FR1050-156. Šio patikrinimo metu nustatyta, kad klube už rūbinės teikiamas paslaugas imamas mokestis: 1,00 Eur už vieną rūbą. Rūbininkė M. M., gavusi 3,00 Eur mokestį už trijų striukių saugojimo paslaugą, išdavė grąžą, tačiau nei kvito, nei kito apskaitos dokumento neišdavė. Rūbininkė M. M. dėl nustatyto pažeidimo, darbo užmokesčio ir darbo laiko paskaitos pateikė paaiškinimą raštu. Taip pat šio patikrinimo metu nustatyta, kad 2017 m. sausio 18 d. įmonės direktorius B. A. pasirašė įsakymą reg. Nr. 42-1763, kuriuo nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. sausio 31 d. paskyrė baro vadovę J. M. N. laikinai eiti klubo direktorės pareigas tol, kol direktorius atostogaus. Be to, operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad klube įrengti du kompiuteriniai kasos aparatai POS ST-05 su f. b. ST-05FB (korpuso Nr. 000403626, techninio paso Nr. R000546) ir POS ST su f. b. ST-05FB (korpuso Nr. 000403625, techninio paso Nr. R000545). Atlikus grynųjų pinigų inventorizaciją abiejų kasos aparatų kasose ir kasos operacijų atlikimo vietose surašyti Kasos aperacijų atlikimo vietoje rastų grynų pinigų suskaičiavimo aktai, grynųjų pinigų inventorizaciją atliko laikinai einanti direktoriaus pareigas J. M. N. Operatyvaus patikrinimo metu kasoje (korpuso Nr. 00403625) nustatytas 347,00 Eur perteklius, kito kasos aparato kasoje (korpuso Nr. 00403626) nustatytas 24,50 Eur perteklius. Be to, patikrinimo metu prekybos alkoholiu licencija pateikta, tačiau nepateiktas metinis alkoholinių gėrimų inventorizacijos aprašas. Operatyvaus patikrinimo metu J. M. N. pateikė paaiškinimus (b. l. 6-7).

Iš 2017 m. sausio 20 d. faktų fiksavimo pažymos matyti, jog joje užfiksuoti duomenys iš esmės yra analogiški duomenims, nurodytiems Vilniaus apskrities VMI prie FM 2017 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.1)FR1042-1053 (b. l. 8-9).

Iš 2017 m. sausio 20 d. kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktų matyti, kad 2017 m. sausio 20 d. vykdant operatyvų patikrinimą (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities VMI prie FM vyr. specialistai G. K., R. S. ir J. P. suskaičiavo kasos operacijų atlikimo vietoje/įmonės kasoje rastus grynuosius pinigus. Kasos aparate POS ST -05 su f. b. ST-05FB (korpuso Nr. 000403626, techninio paso Nr. R000546) rasta 38,40 Eur, pagal „X“ ataskaitą arba kontrolinę juostą kasoje turėjo būti 13,90 Eur, nustatytas 24,50 Eur perteklius. Kasos aparate POS ST su f. b. ST-05FB (korpuso Nr. 000403625, techninio paso Nr. R000545) rasta 512 Eur, pagal „X“ ataskaitą arba kontrolinę juostą kasoje turėjo būti 165 Eur, nustatytas 347 Eur perteklius (b. l. 16-17, 18-20).

Iš 2017 m. sausio 18 d. direktoriaus B. A. rašto matyti, kad juo pranešama, kad jis nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. sausio 31 d. atostogaus, todėl laikinai eiti direktorės pareigas minėtu laikotarpiu skiria baro vadovę J. M. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 10).

Iš B. A. 2017 m. sausio 31 d. rašytinio paaiškinimo, be kita ko, matyti, kad rūbinėje neapskaitomos rūbinės paslaugos, nes gauti pinigai laikomi arbatpinigiais už rūbinės darbą. Rūbininkė M. M. dirbo patikrinimo metu, tuomet jis atostogavo, jam paaiškino, kad įdarbinta rūbininkė susirgo ir dėl to buvo surasta kita, kuri ją pakeis. Jį apie tai informavo J. N. ir dėl savo nepatyrimo ji neįdarbino žmogaus, nes įprastai tai daro jis. Rūbinė veikia nuo lapkričio mėnesio. Paprastai rūbinėje būna iki 200 žmonių, darbo dienomis rūbinė veikia penktadieniais ir šeštadieniais. Čekio tuo metu neišdavė, nes buvo labai daug žmonių, nespėjo išmušti. Kasoje susidarė perteklius, nes buvo sugedęs čekių aparatas, negalėjo išmušti čekio. Alkoholio aprašo nebuvo, nes jis buvo pas buhalterę (b. l. 13).

Iš M. M. 2017 m. sausio 20 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2017 m. sausio 20 d. įmonė UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pub‘as priėmė ją pamėginti padirbti rūbinėje. Dėl darbo ji tarėsi su J. Dėl darbo užmokesčio dar nesitarė. Pradėjo dirbti nuo 20 val. iki tol, kol bus žmonių. Darbo sutartis dar nesudaryta ir nepasirašyta. Rūbinėje už vieną paltą ji imdavo 1 Eur, jokio kvito už tai neišduodavo, nes su tokia tvarka ją supažindino administratorė J. (b. l. 14).

Iš Sodros duomenų matyti, kad M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2017 m. sausio 26 d., šioje įmonėje dirbo iki 2017 m. vasario 15 d. (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Dėl J. M. N. veikos kvalifikavimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, jog DK 99 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybė. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Šioje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. M. N., laikinai eidama direktorės pareigas klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), leido dirbti M. M. nelegalų darbą, t. y. nesudarė su ja darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą. Administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. N. savo kaltę dėl šio administracinio nusižengimo pripažino visiškai ir paaiškino, jog ji buvo paskirta laikinai eiti direktorės pareigas klube (duomenys neskelbtini). Kadangi susirgo nuolatinė rūbininkė ir beveik paskutinę dieną pranešė, kad negalės dirbti, ji įdėjo skelbimą apie rūbininkės darbą, el. paštu gavo keletą laiškų, paskambino M. M. M. atėjo, su ja aptarė darbo sąlygas, ji M. paaiškino, kur yra darbo vieta, koks darbo laikas, principas, kaip reikia aptarnauti žmones. Dėl atlyginimo su M. M. nesitarė. Kadangi ji turėjo mažai patirties ir viskas vyko labai greitai, be to, kadangi ji niekada nedarbino žmonių, ji neįdarbino M. Anksčiau šiuos reikalus tvarkydavo direktorius. Iš esmės analogiškas aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė ir tyrimo metu (b. l. 12). Be visiško administracinėn atsakomybėn traukiamos J. M. N. prisipažinimo bei jos paaiškinimo, jos kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina ir kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Visų pirma pažymėtina, jog iš byloje esančio J. M. N. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. VMIANP-88052525-17 matyti, jog jame yra užfiksuotos esminės jos padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, aplinkybės (b. l. 3). Aplinkybę, jog pažeidimo padarymo metu J. M. N. laikinai ėjo direktorės pareigas klube (duomenys neskelbtini), patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis 2017 m. sausio 18 d. direktoriaus B. A. raštas, iš kurio turinio matyti, kad jis nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. sausio 31 d. atostogavo, todėl laikinai eiti direktorės pareigas minėtu laikotarpiu paskyrė baro vadovę J. M. N. (b. l. 10). Šie duomenys patvirtina, jog būtent J. M. N. kyla atsakomybė už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas B. A. patvirtino, jog aktualiu laikotarpiu jis atostogavo ir savo funkcijas pavedė atlikti baro vadovei J. M. N., kuri tinkamai nesureagavo į susiklosčiusią situaciją ir neturėdama patirties, nesudariusi darbo sutarties, leido dirbti M. M. nelegalų darbą. Pasak liudytojo, J. M. N. nepasikonsultavo su buhaltere, kuri būtų viską paaiškinusi, taip pat nepaskambino jam, nors jo darbo telefonas tuo metu veikė. Analogiškas aplinkybes liudytojas B. A. nurodė ir tyrimo metu rašytame savo paaiškinime (b. l. 13). Teismo posėdžio metu taip pat buvo apklausta liudytoja M. M., kuri patvirtino, jog ji sausio 20 d. (duomenys neskelbtini) dirbo rūbininkės darbą, kabino paltus. Liudytojos teigimu, ją pakvietę dirbti J. M. N., kuri parodė, kur yra rūbinė, pasakė, kur kabinti paltus. Pasak liudytojos, ji buvo įdarbinta tik sausio 26 d. Iš esmės analogiškas aplinkybes M. M. nurodė ir savo 2017 m. sausio 20 d. rašytiniame paaiškinime, iš kurio matyti, kad 2017 m. sausio 20 d. įmonė UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pub‘as priėmė ją pamėginti padirbti rūbinėje. Dėl darbo ji tarėsi su J. Dėl darbo užmokesčio dar nesitarė. Pradėjo dirbti nuo 20 val. iki tol, kol bus žmonių. Darbo sutartis dar nesudaryta ir nepasirašyta. Rūbinėje už vieną paltą ji imdavo 1 Eur, jokio kvito už tai neišduodavo, nes su tokia tvarka ją supažindino administratorė J. (b. l. 14). Nelegalaus darbo faktą teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas G. K., kuris paaiškino, jog operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, buvo teikiamos rūbinės paslaugos, rūbininkė M. juos aptarnavo, paėmė pinigus, išdavė grąžą, pakabino paltus. Visos operatyvaus patikrinimo metu nustatytos šio pažeidimo faktinės aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities VMI prie FM 2017 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.1)FR1042-1053, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad vykdant Vilniaus apskrities VMI 2017 m. sausio 20 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-442, vyriausieji specialistai G. K., J. P. ir R. S. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. vasario 20 d. atliko UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, kurio metu buvo tikrinama mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas. Patikrinimo metu nustatyta, kad klube už rūbinės teikiamas paslaugas imamas mokestis: 1,00 Eur už vieną rūbą. Rūbininkė M. M., gavusi 3,00 Eur mokestį už trijų striukių saugojimo paslaugą, išdavė grąžą, tačiau nei kvito, nei kito apskaitos dokumento neišdavė. Rūbininkė M. M. dėl nustatyto pažeidimo, darbo užmokesčio ir darbo laiko paskaitos pateikė paaiškinimą raštu. Taip pat šio patikrinimo metu nustatyta, kad 2017 m. sausio 18 d. įmonės direktorius B. A. pasirašė įsakymą reg. Nr. 42-1763, kuriuo nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. sausio 31 d. paskyrė baro vadovę J. M. N. laikinai eiti klubo direktorės pareigas tol, kol direktorius atostogaus (b. l. 6-7). Iš esmės analogiški patikrinimo duomenys užfiksuoti ir 2017 m. sausio 20 d. faktų fiksavimo pažymoje Nr. (7.1)FR1042-1053 (b. l. 8-9). Iš byloje esančių Sodros duomenų matyti, kad M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2017 m. sausio 26 d., šioje įmonėje dirbo iki 2017 m. vasario 15 d. (b. l. 15), taigi patikrinimo metu M. M. nebuvo įdarbinta. Apibendrinant pažymėtina, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. N., laikinai ėjusi direktoriaus pareigas, tiek liudytojai patvirtino, jog dėl priėmimo į darbą M. M. tarėsi būtent su J. M. N. Šios aplinkybės rodo, kad J. M. N. yra tinkamas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas, ji žinojo, kad minėtas asmuo dirba neoficialiai. Šiame kontekste teismas pažymi, kad net ir pabandymas dirbti (kaip nurodoma rašytiniame J. M. N. paaiškinime) yra darbas, kadangi pagal liudytojų parodymus buvo atliekamos darbinės funkcijos, tuo tarpu tokiems atvejams įstatymuose numatyta galimybė oficialia darbo sutartimi įdarbinti asmenis nustatant bandomuosius laikotarpius, kurių metu tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi galimybę be reikšmingų pasekmių nutraukti darbo sutartį.

Taigi, pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog J. M. N., laikinai ėjusi direktoriaus pareigas, leido M. M. dirbti nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną dieną nepranešusi apie jos darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Dėl J. M. N. veikos kvalifikavimo pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį

ANK 168 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytą mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 660 patvirtintų Alkoholio produktų apskaitos taisyklių 28 punkte, be kita ko, yra numatyta, kad vienas paskutinės inventorizacijos aprašo egzempliorius turi būti laikomas alkoholio produktų prekybos ar sandėliavimo vietoje.

Šioje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. M. N., laikinai eidama direktorės pareigas klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad alkoholio produktų prekybos vietoje būtų laikomas paskutinės inventorizacijos aprašo egzempliorius. Administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. N. savo kaltę dėl šio administracinio nusižengimo pripažino visiškai ir paaiškino, jog ji buvo paskirta laikinai eiti direktorės pareigas klube (duomenys neskelbtini). Dabar jai yra žinoma, kad alkoholio produktų inventorizacijos aprašas turi būti laikomas prie baro, tikrinimo metu ji to nežinojo. Tikrinimo metu jos paprašė minėto inventorizacijos aprašo, ji vietoje jo neturėjo ir negalėjo pateikti, kadangi jis buvo pas buhalterę. Iš esmės analogiškas aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė ir tyrimo metu (b. l. 12). Be visiško administracinėn atsakomybėn traukiamos J. M. N. prisipažinimo bei jos paaiškinimo, jos kaltę padarius ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina ir kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Visų pirma pažymėtina, jog iš byloje esančio J. M. N. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. VMIANP-88052525-17 matyti, jog jame yra užfiksuotos esminės jos padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 168 straipsnio 1 dalyje, aplinkybės (b. l. 3). Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog atliekant operatyvų patikrinimą klube (duomenys neskelbtini) nebuvo metinio alkoholio inventorizacijos aprašo. Visos operatyvaus patikrinimo metu nustatytos šio pažeidimo faktinės aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities VMI prie FM 2017 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.1)FR1042-1053, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad vykdant Vilniaus apskrities VMI 2017 m. sausio 20 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-442, vyriausieji specialistai G. K., J. P. ir R. S. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. vasario 20 d. atliko UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, kurio metu buvo tikrinama mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas. Patikrinimo metu nustatyta, kad prekybos alkoholiu licencija pateikta, tačiau nepateiktas metinis alkoholinių gėrimų inventorizacijos aprašas (b. l. 6-7). Iš esmės analogiški patikrinimo duomenys užfiksuoti ir 2017 m. sausio 20 d. faktų fiksavimo pažymoje Nr. (7.1)FR1042-1053 (b. l. 8-9).

Dėl J. M. N. veikos kvalifikavimo pagal ANK 164 straipsnio 1 dalį

Šioje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. M. N., laikinai eidama direktorės pareigas klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad kasos aparatų kasose ir kasos operacijų atlikimo vietoje būtų laikomi tik apskaityti pinigai, kadangi dviejų kasos aparatų kasose ir kasos operacijų atlikimo vietoje nustatytas 347,00 Eur ir 24,50 Eur perteklius. Administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. N. savo kaltę dėl šio administracinio nusižengimo pripažino visiškai ir paaiškino, jog bare buvo daug žmonių, dirbo daug darbuotojų. Vienas kasos aparatas sugedo, padavėja savo užsakymus mušė į barmenų kasą, susimaišė visi užsakymai ir nebuvo kaip išsikeisti grynųjų. Barmenai dėjo savo pinigus, kad juos iškeistų. Žino, kad turi kontroliuoti situaciją, bet iki tol darbuotojams nepasakė, kad taip nedarytų. Iš esmės analogiškas aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė ir tyrimo metu (b. l. 12). Be visiško administracinėn atsakomybėn traukiamos J. M. N. prisipažinimo bei jos paaiškinimo, jos kaltę padarius ANK 164 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina ir kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Visų pirma pažymėtina, jog iš byloje esančio J. M. N. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. VMIANPAN-86007358-17 matyti, jog jame yra užfiksuotos esminės jos padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 164 straipsnio 1 dalyje, aplinkybės (b. l. 4). Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog atliekant operatyvų patikrinimą klube (duomenys neskelbtini) nustatytas neatitikimas kasose. Visos operatyvaus patikrinimo metu nustatytos šio pažeidimo faktinės aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities VMI prie FM 2017 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.1)FR1042-1053, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad klube įrengti du kompiuteriniai kasos aparatai POS ST-05 su f. b. ST-05FB (korpuso Nr. 000403626, techninio paso Nr. R000546) ir POS ST su f. b. ST-05FB (korpuso Nr. 000403625, techninio paso Nr. R000545). Atlikus grynųjų pinigų inventorizaciją abiejų kasos aparatų kasose ir kasos operacijų atlikimo vietose surašyti Kasos aperacijų atlikimo vietoje rastų grynų pinigų suskaičiavimo aktai, grynųjų pinigų inventorizaciją atliko laikinai einanti direktoriaus pareigas J. M. N. Operatyvaus patikrinimo metu kasoje (korpuso Nr. 00403625) nustatytas 347,00 Eur perteklius, kito kasos aparato kasoje (korpuso Nr. 00403626) nustatytas 24,50 Eur perteklius (b. l. 6-7). Iš esmės analogiški patikrinimo duomenys užfiksuoti ir 2017 m. sausio 20 d. faktų fiksavimo pažymoje Nr. (7.1)FR1042-1053 (b. l. 8-9).

Dėl nuobaudos skyrimo

Pažymėtina, jog ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda nuo dvidešimt iki trisdešimt eurų, ANK 164 straipsnio 1 dalyje – bauda nuo keturiolikos iki vieno šimto eurų, tuo tarpu ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos piniginės nuobaudos ribos, įvertinus J. M. N. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes bei pačios J. M. N. finansinę padėtį, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Tiek laikinai direktorės pareigas ėjusi J. M. N., tiek direktorius B. A. patvirtino, jog J. M. N. neturėjo direktorės darbo patirties, buvo būtina skubiai rasti žmogų rūbininko funkcijoms atlikti, dėl to asmuo nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka įdarbintas. Šios aplinkybės rodo, kad asmuo nelegaliai įdarbintas ne norint nuslėpti mokesčius, o dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių (rūbininkės ligos) siekiant užtikrinti sklandų naktinio klubo darbą. Pažymėtina, jog šios aplinkybės nešalina J. M. N. administracinės atsakomybės, tačiau turi palankią reikšmę individualizuojant jai skirtiną nuobaudą. Pastebėtina, kad iš pateiktų J. M. N. paaiškinimų matyti, jog jos gaunamas pajamas sudaro jos minimalus darbo užmokestis, be to, ji nuomojasi būstą, pagal išgales padeda tėvams. J. M. N. anksčiau administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusižengimų padarymą nebuvo bausta, įmonėje direktoriaus funkcijas atliko tik laikinai, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje tokio pobūdžio nusižengimų ji nedarys. Be to iš bylos įrodymų matyti, kad M. M. darbo funkcijas atliko tik vieną dieną, t. y. tą pačią, kurią buvo atliekamas operatyvus patikrinimas ir tik nuo 20 val. vakaro, taigi objektyviai rimtesnės žalos nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta J. M. N. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriant baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali, o pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį ir 164 straipsnio 1 dalį skiriant minimalias sankcijoje numatytas nuobaudas. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio nuobaudos padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytą nuobaudos paskirtį ir motyvuos J. M. N. ateityje tokio pobūdžio administracinių nusižengimų nedaryti, gerbti įstatymus bei laikytis jų reikalavimų.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 35 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsnio 1 dalimi, 168 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. M. N. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas skirti jai trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio baudą.

J. M. N. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai dvidešimties eurų (20 Eur) dydžio baudą.

J. M. N. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 164 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai keturiolikos eurų (14 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, J. M. N. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.