Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. D. ir jos atstovui adv. V. M., tuo pačiu atstovaujantiems ir ieškovus: M. D. bei M. D., dėl jiems reikalingo išlaikymo priteisimo, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. Lazdauskienei, nedalyvaujant atsakovui A. D., apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, jam pranešta viešo skelbimo būdu,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo ir pagal ieškovų M. D. ir M. D. to paties ieškinio reikalavimą atsakovui dėl šiems ieškovams reikalingo išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių m. apylinkės teismas 2010-08-19 nutartimi pakeitė A. D. procesinę padėtį jos nepilnamečių sūnų: M. D. ir M. D. atžvilgiu dėl jiems reikalingo išlaikymo priteisimo ir byloje pripažino ieškovę nepilnamečių vaikų atstove pagal įstatymą (CPK 38 str. 3 d.).

Be to 2009-10-13 atsakovas A. D., gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesakęs nieko, pasiėmė iš „Swedbank“ AB kreditą 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) ir juos nuslėpė nuo sutuoktinės. Apie paimtą kreditą ieškovė sužinojo radusi namuose banko sutartį. Šeima iš paimto atsakovo kredito negavo nė cento. Sužinojusi apie kreditą ieškovė prašė atsakovo paaiškinti, kokiam tikslui be jos žinios buvo paimtas kreditas iš banko, atsakovas nieko nepaaiškino. Ieškovė nurodė, kad tokie atsakovo veiksmai neatitinka šeimos interesų. Šiuo metu atsakovas yra nedirbantis. Be to atsakovas nesirūpina nei šeima, nei vaikais, materialiai nepadeda ieškovei išlaikyti nepilnamečių vaikų. Ieškovė nurodė, kad yra neįgalus asmuo, II grupės invalidė, jos pensija mėnesį tėra tik 598,30 Lt. Iš savo pensijos ieškovei neužtenka tenkinti vaikų poreikių, nes tenka pirkti maistą bei vaistus.

Kadangi atsakovas yra sūnaus M. D., a/k (duomenys neskelbtini) bei sūnaus M. D., a/k (duomenys neskelbtini) tėvas, todėl jis pagal įstatymą privalo išlaikyti savo vaikus. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civiliniu kodekso 3.198 str., išlaikymo dydis turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.

Kadangi ieškovė yra II grupės neįgalus asmuo, o atsakovas ja nesirūpina, todėl mano, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas ir yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, dėl to ji iš atsakovo prašė priteisti jai išlaikymą. Kaip jau minėta ieškovės invalidumo pensija per mėnesį sudaro 598,30 Lt. Ieškovė mano, kad atsakovas turėtų jai teikti išlaikymą mokėdamas per mėnesį po 250 litų. Ieškovė dabartiniu metu niekur nedirba, gyvena iš savo invalidumo pensijos, papildomai jai padeda jos motina. Ieškovė po santuokos nutraukimo pageidauju pasilikti pavardę D.

Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų: M. D., a/k (duomenys neskelbtini) bei sūnaus M. D., a/k (duomenys neskelbtini) interesus bei į atsakovo elgesį buityje ir į tai, kad su atsakovu neįmanoma gyventi viename name, nes tai gali atsiliepti tiek vaikų moraliniam ir fiziniam vystymuisi, tiek ieškovės normaliam gyvenimui, todėl prašė teismo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium.

Ieškovė ir ieškovai M. D. bei M. D. savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais įrodymais.

Liudytoja O. D. V. parodė teismui, kad yra ieškovės motina ir ieškovų senelė, jie visi kartu gyvena, ji jiems padeda. Papasakojo, jog žentas paskutiniu metu netinkami elgėsi su dukra ir vaikaičiais, juos užpuldinėdavo, naudojo jų atžvilgiu smurtą, materialiai šeimos nerėmė. Ji iš dukters sužinojo, kad žentas yra paėmęs banke paskolą, o kur jis padėjo pinigus nei ji, nei dukra ar vaikaičiai nežino. Mano, kad tolimesnis dukters gyvenimas su atsakovu yra neįmanomas.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai viešo skelbimo būdu. Iki teismo posėdžio atsakovas irgi nepateikė teismui jokių jo neatvykimą pateisinančių aplinkybių, todėl pripažintina, kad jo neatvykimas į teismo posėdį nelaikytinas dėl svarbios priežasties ir byla nagrinėtina, jam nedalyvaujant (CPK 246str. 2d.). Taip pat atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų pagrindžiančių jo atsikirtimus į ieškovų ieškinio reikalavimus.

Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikė teismui į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad susipažino su ieškovės A. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškiniu atsakovui A. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), su visais pridedamais dokumentais dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Skyrius, atsižvelgdamas į tai, jog vaikai gyvena su ieškove A. D., o atsakovas A. D. nėra pareiškęs reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo, pritaria ieškinyje pareikštam reikalavimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, todėl Skyrius pritaria, kad būtų priteistas išlaikymas iš atsakovo A. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), jo sūnums: M. D., gim. (duomenys neskelbtini), M. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams nustatyti tikslinga teismo proceso metu, pateikus papildomų įrodymų, išklausius ieškovės ir atsakovo argumentus bei pasiūlymus.

Skyriaus atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. D. atstovaujančios ieškovų: M. D. ir M. D. reikalavimus atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Atskirai nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį. Kadangi po santuokos nutraukimo vaikai lieka gyventi su motina, o tėvas kartu nebegyvens, dėl to tėvo padėtis palengvėja, o motinos pasunkėja, nes vaikams reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Todėl mano, kad atsakovas neturėtų mokėti vaikų išlaikymui mažesnio dydžio išmokų nei pusę MMA. Be to mano, kad didesnė vaikų išlaikymo našta turėtų tekti atsakovui, o ne ieškovei A. D., kuri yra neįgali. Papildomai nurodė, jog atsakovo A. D. įsiskolinimai kreditoriams, turėtų būti laikomi jo asmeniniais įsiskolinimais, tuo pačiu nepažeidžiant ir nepilnamečių vaikų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės A. D. ieškinys atsakovui A. D. tenkintinas visiškai. Ieškovų M. D. bei M. D. ieškinio reikalavimai atsakovui A. D. dėl jiems reikalingo išlaikymo priteisimo irgi tenkintini visiškai.

Iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalys Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 5). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. D. (b.l. 8), o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. D. (b.l.9). Ieškovė su vaikais gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (b.l.11), atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota tuo pačiu adresu, tačiau jau nuo 2010-08-31 yra paskelbta atsakovo kaip dingusio be žinios paieška ir tiksli jo dabartinė gyvenamoji vieta nežinoma (b.l.61). Dėl atsakovo netinkamo elgesio su vaikais ir žmona, pastaroji kelis kartus kreipėsi į policijos pareigūnus (b.l. 17-21,44). Santuokoje šalys bendrą ūkį vedė iki 2010 metų gegužės mėnesio pabaigos. Nuo tada ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebeveda, kadangi atsakovas paliko šeimą.

Sutuoktinio pareigas nustato CK 3.26-3.30; 3.35-3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovo žiaurų elgesį su sutuoktinę ir vaikais, nesirūpinimą šeima, nuo 2010 metų gegužės mėnesio pabaigos palikus šeimą likimo valiai, neteikiant šeimai paramos ir dėl santuokos iširimo prašė pripažinti atsakovą kaltu. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Ieškovė šias aplinkybes patvirtino leistinais įrodymais, iš kurių matyti, kad atsakovas žiauriai elgėsi su sutuoktine ir vaikais, jau daugiau kaip pusę metų yra palikęs šeimą, nesiruošia į ją sugrįžti, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į ją bei į vaikus, nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą slapstydamasis (b.l.17-21,44). Iš kitų teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovas po ilgesnio bendro gyvenimo su ieškove, ėmė nesiekti santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Per ieškovės ir atsakovo bendrą gyvenimą išryškėjęs atsakovo žiaurus elgesys su sutuoktine bei jų vaikais, o taip pat atsakovui palikus šeimą, leidžia teismui daryti išvadą, kad sutuoktinių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK3.60 str. 3 d.). Tokie atsakovo veiksmai įrodo, kad jis nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei bei vaikams. Todėl teismas laiko, kad atsakovas ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.60 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t.y. atsakovo kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais argumentais ir visa byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovui galimai yra žinoma apie civilinės bylos iškėlimą bei teismo posėdžio datą, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė savo nesutikimo su ieškiniu motyvų. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovas sutinka, jas pripažįsta bei laiko, jog šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina.

Atsakovo žiaurus elgesys su sutuoktine ir vaikais tuo pačiu suponuoja įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo šeimos. Toks įpareigojimas atsakovui susijęs ne tik su ieškovės ieškinio reikalavimu, bet ir su tuo, kad gyvenamoji patalpa nei ieškovei, nei atsakovui nuosavybės teise ar kitais įstatymo nustatytais pagrindais nepriklauso. Be to patalpos savininkė D. O. V. irgi patvirtino, kad nenori, jog dukters sutuoktinis (atsakovas) toliau gyventų jai priklausančiose patalpose, todėl atsakovas A. D. įpareigotinas gyventi skyrium nuo šeimos (CK 3.71 str. 3d.).

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus ieškovės reikalavimus susijusius su santuokos nutraukimu. Tenkintinas ieškovės prašymas dėl nepilnamečio vaiko ieškovo M. D. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Dėl kito ieškovės sūnaus ieškovo M. D. gyvenamosios vietos teismas nepasisako, kadangi bylos nagrinėjimo metu jis tapo pilnamečiu (CK 3. 169 str.). Tačiau pažymėtina, kad tai nekeičia šio ieškovo gyvenamosios vietos. Pastebėtina, kad nors ieškovė su nepilnamečiu sūnumi M. D. šiuo metu ir gyvena jos motinai D. O. V. nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau šio namo savininkė duodama parodymus teisme prieštaravimų dėl to nereiškė. O be to kaip jau minėta, nei ieškovė, nei atsakovas savo vardu nėra įregistravę nuosavybės teisių į jiems nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus Lietuvos Respublikoje (b.l. 14-15).

Ieškovės ir atsakovo vaikai (ieškovai) M. D. yra nepilnametis, o M. D. iki 2010-09-01 buvo nepilnametis, todėl jiems yra būtinas (buvo būtinas) išlaikymas, kuris priteistinas iš atsakovo, nes jie kol kas liko gyventi su motina. Ieškovų nurodytos jų išlaikymui reikalingos išlaidos yra realios ir atitinkančios tokio amžiaus vaikų poreikius. Kadangi abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (ieškovams) (CK 3.192 str.), todėl iš atsakovo priteistina kas mėnesį po 400 Lt periodinių išmokų nuo 2009-05-21 (ieškinio priėmimo dienos) iki vaikų pilnametystės, nes ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, nebuvo susitarta dėl vaikų išlaikymo, o atsakovas jo ir neteikė (CK 3. 67 str., 3.194str, 3.200 str.). Tuo pačiu atsižvelgiant į ieškovės socialinį statusą (neįgalumą), atsiranda pagrindas teismui priteisiam vaikams reikalingą išlaikymą, nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3. 192 str. 2, 3 d.). Dėl to tenkintinas tiek ieškovo M. D., tiek ir M. D. ieškinio reikalavimas dėl jiems reikalingo išlaikymo priteisimo iki jų pilnametystės iš atsakovo. Atskirai pažymėtina, kad ieškovas M. D. 2010-09-01 sulaukęs pilnametystės, tuo pačiu įgijo teisę į savarankišką reikalavimą dėl jam reikalingo išlaikymo priteisimo, kadangi jis ir toliau mokosi vienoje iš vidurinių mokyklų. Šią teisę M. D. gali realizuoti savarankiškai teisme pareiškęs atskirą ieškinį atsakovui. Atitinkamai teismui ir šioje byloje patenkinus šio ieškovo prašymą dėl jam reikalingo išlaikymo iš atsakovo priteisimo, jis turi priteistus pinigus panaudoti išmintingai. Be to kaip paaiškino teismui šio ieškovo atstovė, jog visą tą laiką tik ji materialiai rėmė sūnų Modestą ar jos artimieji, dėl to ieškovui esant pilnamečiu, tik jis pats turi protingai nuspręsti, kaip panaudoti jam priteistą išlaikymą. Tuo pačiu netenkintinas ir šio ieškovo atstovės prašymas įpareigoti vaiko motina uzufrukto teise tvarkyti jo išlaikymui teismo priteistas iš atsakovo pinigines lėšas, kadangi jis jau yra pilnametis (CK 3.71 str. 2d.).

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas sutuoktinių vaikams (ieškovams) M. D. ir M. D., o ne jų įstatyminei atstovei ieškovei A. D., todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiams vaikams.

Atskirai pažymėtina, kad M. D. skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteisto periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz.. darbdavys) arba pats skolininkas.

Iš atsakovo priteistų nepilnamečio vaiko M. D. išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, skirtina ieškovė A. D..

Taip pat tenkintinas ir ieškovės teisme pateiktas prašymas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi M. D. nustatymo. Ieškovė sutinka leisti atsakovui bendrauti su sūnumi Mindaugu, tėvui pareiškus tokį pageidavimą, tačiau tik pastarajam esant blaiviam. Iš to seka, kad ieškovė nesiruošia daryti jokių kliūčių atsakovo bendravime su sūnumi ir jo dalyvavimo jį auklėjant, išskyrus atsakovo blaivumą. Atskirai pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikai gyvens su motina, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaikais ir jų laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaikais laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaikais laiko atžvilgiu yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikai lieka gyventi su ieškove, atsakovas apie numatomus vizitus pas vaikus ar norą leisti atostogas/laisvadienius su vaikais, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti ieškovę. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaikų auklėjime, šalys pirmiausia, turi juos spręsti dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams ir tik nepavykus ginčų išspręsti tokiu būdu, jie gali būti sprendžiami teisme. Todėl tenkintinas ieškovės pasiūlytas atsakovo bendravimo su sūnumi Mindaugu būdas.

Šeimos santykių sukūrimas suponuoja sutuoktinių tiek asmeninių neturtinių, tiek turtinių teisių ir pareigų atsiradimą. Sutuoktinių abipusės pareigos šeimoje yra įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje. Šios teisės normos taikymas pasižymi tuo, kad negali būti užtikrinamas šių pareigų priverstinis vykdymas, išskyrus pareigą materialiai pasirūpinti sutuoktiniu, kuriam tokia parama yra reikalinga dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama sutuoktinio liga, nedarbingumas, vaiko priežiūra, mokymasis ir panašiai. Kaip jau minėta iš byloje esančios pažymos darytina išvada, kad ieškovė tėra tik iš dalies darbinga, gauna nedideles mėnesines išmokas, kurios neužtikrina minimalaus pragyvenimo lygio, todėl jai priteistinas išlaikymas iš kito sutuoktinio (b. l. 15). Vienas sutuoktinis privalo išlaikyti kitą sutuoktinį, kai kitam sutuoktiniui parama yra reikalinga dėl objektyvių priežasčių, ir tai nustatyta CK 3.27 straipsnyje, įtvirtinančiame sutuoktinių pareigą vienas kitą remti. Dėl to tenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl jai reikalingo išlaikymo priteisimo iš atsakovo, kuris pagal byloje esančius duomenis tik minimaliai užtikrins jos pragyvenimo lygį. Atskirai pastebėtina, kad pasikeitus vienos iš šalių socialiniam statusui ar turtinei padėčiai, ieškovei priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas.

Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto sutuoktiniai neturi, todėl jis nedalintinas (b.l.13-14). Atskirai pažymėtina, kad visos esamos ir galimos atsakovo skolos kreditoriams ar kiti jo kreditoriniai įsiskolinimai, laikytini atsakovo asmeninėmis piniginėmis prievolėmis šiems kreditoriams. Pirmiausia, šios asmeninės turtinės prievolės atsirado dėl vienasmenių atsakovo veiksmų, kurių dalyve nėra ir nebuvo ieškovė, o be to šios prievolės nėra susijusios su šeimos poreikiais. Antra, šių prievolių pagrindu, atsiradusios teisės ir pareigos, yra tik tarp atsakovo ir kreditorių, kurios juos sieja kaip skolininką ir kreditoriumi, bei negali būti sietinos su ieškove (b.l.22-24). Todėl skolininkas A. D. už šių prievolių įvykdymą turi atsakyti asmeniškai savo turtu, o ne kito sutuoktinio turtu, nes jų pagrindu atsiradusios teisės ir pareigos yra neatskiriamai susijusios su kreditoriaus ir skolininko asmeniu (CK 3.109 str. 3d.). Be to dėl atsakovo skolos kreditoriui Swedbank AB, pastarasis irgi sutiko su ieškovės ieškinio reikalavimu ir pretenzijų dėl šio ieškovės reikalavimo nepareiškė (b.l.36).

Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai iki santuokos turėtą pavardę – D. (CK 3. 69 str.).

Kadangi ieškovė šioje civilinėje byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų ir savo lėšomis apie teismo posėdį informavo atsakovą viešu skelbimu, todėl visos šios bylinėjimosi išlaidos jai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes jis pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo. Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinos ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1d.).

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3. 71 str. 3d., 3.88; 3.168 str.; 3.194 str. 1, 2d., LR CPK 259- 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Ieškovės A. D. ieškinį atsakovui A. D. ir ieškovų M. D. bei M. D. to paties ieškinio reikalavimus atsakovui dėl jiems reikalingo išlaikymo priteisimo tenkinti visiškai.

2. Santuoką tarp A. D. (a/k (duomenys neskelbtini) ir A. D. (a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 56, nutraukti dėl sutuoktinio A. D. kaltės.

3. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „D.“ ir ,,D.“.

4. Nustatyti nepilnamečio vaiko M. D. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. D. (a/k (duomenys neskelbtini)

5. Nustatyti, kad atsakovas A. D. (a/k (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi M. D. (a/k (duomenys neskelbtini) ir dalyvauja jo auklėjime, bet kuriuo metu pareiškęs pageidavimą ir iš anksto suderinęs su vaiko motina A. D. bendravimo datą, laiką ir vietą bei būdamas blaivus.

6. Priteisti nepilnamečiam sūnui M. D. (a/k (duomenys neskelbtini) iš tėvo A. D. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus litų) nuo 2010-05-21 iki jo pilnametystės (2010-09-01 įskaitytinai), iš viso: 1342,44 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt du litus 44 ct).

7. Priteisti nepilnamečiam sūnui M. D. (a/k (duomenys neskelbtini) iš tėvo A. D. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus litų) nuo 2010-05-21 iki jo pilnametystės.

8. Įpareigoti A. D. (a/k (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus M. D. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo A. D. mokamas pinigines lėšas.

9. Santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys neturi ir jis nedalintinas.

10. Atsakovo A. D. (a/k (duomenys neskelbtini) skola kreditoriui Swedbank AB (į/k 112064976) pripažinti asmenine skolininko skola, kuri sumokoma iš atsakovo asmeninių lėšų.

11. Priteisti A. D. (a/k (duomenys neskelbtini) iš A. D. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) nuo 2010-05-21.

12. Priteisti ieškovei A. D. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. D. (a/k (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 134 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą, 301,33 Lt už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui viešo skelbimo būdu ir 100,00 Lt už antstolio paslaugas, iš viso: 535,33 Lt (penkis šimtus trisdešimt penkis litus 33ct).

13. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. D. (a/k (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 274,00 Lt žyminio mokesčio už nepilnamečių vaikų ir ieškovės išlaikymui priteistas išmokas ir 10,95 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą, iš viso: 284,95Lt (du šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 95ct).

14. Sprendimui įsiteisėjus įpareigoti atsakovą A. D. (a/k (duomenys neskelbtini) gyventi skyrium nuo A. D. (a/k (duomenys neskelbtini) šeimos gyvenančios (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.