Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, Klaipėdos laivininkų mokyklos 3 kurso moksleivis, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė kito asmens E. B. teisę, padarė didelę žalą nukentėjusiojo R. B. teisėtiems interesams, t. y. 2005 m. rugpjūčio mėnesį, nenustatytą dieną ir valandą, namo kieme, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas pavartoti fizinį smurtą–sumušti nukentėjusįjį, reikalavo R. B. perduoti jam 100 Lt už tai, kad nukentėjusysis buvo skolingas E. B. 10 Lt.

Be to, A. Ž. pagrobė svetimą turtą: 2005 m. spalio 13 d., apie 20 val., namo kieme, (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupe su M. Ū., kuris prievarta įsodindamas nepilnametį nukentėjusįjį A. P. į automobilį bei M. Ū. nurodymu nuvykus prie parduotuvės „Ikiukas“, (duomenys neskelbtini), ir M. Ū. reikalaudamas A. P. atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o jam nepaklusus, M. Ū. apieškodamas nukentėjusiojo kelnių kišenes ir ištraukdamas nepilnamečio A. P. motinos R. K. 480 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6100“, taip atvirai pagrobė R. K. turto už 480 Lt.

Be to, A. Ž., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė kito asmens – E. B. teisę, padarė didelę žalą nukentėjusiojo D. J. teisėtiems interesams, t. y. 2006-03-17, apie 16 val., parduotuvės „Ikiukas“ kieme, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, grasindamas pavartoti fizinį smurtą – nulaužti ranką dviejose ar trijose vietose ir vartodamas kitokią psichinę prievartą, sakydamas, kad išveš į poligoną, sumuš ir paliks, reikalavo D. J. perduoti jam pinigus kaip skolą E. B. Tos pačios dienos vakare, prie kazino, (duomenys neskelbtini), apie 18.30 val. reikalavo perduoti 200 Lt bei kiekvieną dieną perduoti po 200 Lt. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis 2006-03-17 vakare, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, prie kazino, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam D. J. perdavus 60 litų, grasindamas pavartoti fizinį smurtą – sumušti, reikalavo D. J. per pusę valandos perduoti jam trūkstamą sumą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis, 2006-03-18, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, laikotarpiu nuo 13 val. iki 16.30 val., prie kavinės „Čili kaimas“, (duomenys neskelbtini), grasindamas pavartoti fizinį smurtą – sumušti, reikalavo perduoti jam iki vakaro 200 litų. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2006-03-23, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, važiuojant BMW markės automobiliu, nenustatytas valstybinis numeris, pavartodamas fizinį smurtą, kumščiu smogdamas D. J. į šoną, užgesindamas degančią cigaretę į dešinės plaštakos nugarinį paviršių, padarydamas D. J. odos nudegimą, nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, reikalavo perduoti jam reikalaujamus pinigus. 2006-03-23, apie 15.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), pavartodamas psichinę prievarta, liepdamas klauptis, grasindamas apšlapinti galvą, reikalavo D. J. perduoti jam 200 litų kad nukentėjusysis D. J. buvo skolingas E. B. 50 Lt. ir skolos negrąžino.

Dėl savavaldžiavimo R. B. atžvilgiu

Kaltinamasis A. Ž. dėl R. B. turto prievartavimo kaltu neprisipažino ir, apklaustas teisme, parodė, kad jokio turto iš jo nereikalavo. Savo automobiliu atvažiavęs su R. B. pasikalbėti, nes sužinojo iš draugų, kad jis apkalba jį. Jis buvo nuvažiavęs į lombardą, ten sutikęs R. B., kuris klausęs, ar jis galįs perduoti pinigus E. Pats to nedarė, nes buvo susipykęs su E. Jis su E. bendravo, todėl pasakęs, kad pinigus jam perduos. R. B. žinojo, jog jis bendrauja su E., todėl ir prašė tokios paslaugos. Jis visada padėdavo jaunesniems draugams, jeigu jie paprašydavo jo pagalbos. Pinigus – 100 Lt – R. B. padavė jam prie Senojo turgaus. Kitą dieną gautus pinigus perdavė E. 1000 Lt, kaip teigiama kaltinime jis iš R. B. nereikalavo. Po to jis matydavo R. B., su juo pasisveikindavo. Kodėl R. B. jį apkalbėjo, jam nežinoma ir to jis paaiškinti negali.

Nukentėjusysis R. B., apklaustas teisme, parodė, kad jis nukentėjusiuoju savęs nelaiko. Pinigus – 100 Lt – A. Ž. padavė pats, nes buvo skolingas 10 Lt E. B. Tarp draugų ir pažįstamų buvo ir yra taisyklė, kad laiku negrąžinus skolos, skolintojui buvo mokama didesnė suma, kurią nustatydavo skolintojas. 100 Lt jis gavo lombarde užstatęs savo telefoną. Apie 1000 Lt A. Ž. kalbėjo važiuojant automobiliu į lombardą. Jis klaidingai supratęs A. Ž. kalbą apie 1000 Lt, todėl policijoje davęs parodymus, kurie neatitinka tikrovės. Važiuojant automobiliu jis susipyko su A. Ž., todėl apklausoje nepagrįstai sakęs, kad A. Ž. iš jo reikalauja 1000 Lt, nes labai ilgai negrąžino E. skolos. Apklausiamas policijoje buvo vienas, jam buvo tik 16 metų, todėl jis buvo išsigandęs ir pareigūnų prašomas davęs parodymus prieš A. Ž. Kaltinamasis prieš jį smurto nevartojo, negrasino.

Pakartotinai apklaustas teisme, R. B. pakeitė savo parodymus ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pasimetęs ir išsigandęs, kad ir jam nebūtų pareikšti kaltinimai, kada ėjo pinigų pas D. J. Davęs tokius parodymus todėl, kad bijojo, jog bus nepalaikytas A. Ž. bendrininku. Akistatoje su A. Ž., bijojęs keisti parodymus dėl tos pačios priežasties. Teigia, kad nepagrįstai apkalbėjęs A. Ž., nes jis pinigų nereikalavo, jam negrasino, 100 Lt jis pats padavęs A. Ž., kad šis perduotų juos E. B., o dėl 1000 Lt A. Ž. tik pasakęs, kad negrąžinus laiku skolos, ji gali išaugti, kaip banke – ir iki 1000 Lt. A. Ž. neprašė keisti parodymus. Jis pats supratęs, kad dėl jo neteisingų parodymų A. Ž. pareikštas sunkus kaltinimas.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnės R. B. parodė, kad 2006-03-27, apie 11 val. 30 min., jam būnant prie „Vitės“ pagrindinės mokyklos, prie jo priėjo A. Ž. ir dar vienas vaikinas, kurio jis nepažįsta. A. Ž. pasakė, kad reikia nueiti pas D. J. į namus ir atnešti pinigus. Pinigų sumos nenurodė, o paklausus, kiek bus pinigų, atsakė, kad kiek duos, tiek reikės atnešti. Taip pat nenurodė, už ką bus duoti pinigai. Jis išsigando, nes A. Ž. ir iš jo buvo reikalavęs pinigų, todėl sutiko nueiti pas D. J.

Prieš metus jis iš E. B. buvo pasiskolinęs 10 litų, kurių negrąžino, nes neturėjo. 2005 metų rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini) namo kieme jis susitiko A. Ž., kuris jam pasakė, kad jis E. skolingas 10 litų, tačiau nuo šiol skolingas ne E., bet jam 100 litų, kuriuos turi atiduoti tą pačią dieną. Pagrasino, kad nesumokėjus sumuš, o kokiu būdu sumuš, jis neprisimena. Jis išsigando, todėl kartu su A. Ž. nuvyko į lombardą, esantį netoli prekybos centro „Avitela“, (duomenys neskelbtini), kur už 100 litų užstatė savo mobiliojo ryšio telefoną „ Nokia 6230“, o gautus 100 litų ten pat atidavė A. Ž. Praėjus 3-4 dienoms tame pačiame kieme vėl susitiko A. Ž., kuris privažiavęs liepė lipti į automobilį. Jis įlipo į automobilį, kuriame dar buvo jam nepažįstamas vairuotojas. A. Ž. jam pasakė, kad jis apie A. Ž. pasakęs kažką blogą ir todėl turi nešti 1000 litų, grasindamas, kad jeigu neatneš, „gaus į galvą“ ir kad apšlapins galvą. Taip pat, jam buvo nurodyta iki 21 val. prie „Žemaitijos“ kino teatro atnešti 200 litų. Jis pinigų nenunešė ir nuo to laiko A. Ž. susitikęs nebuvo. A. Ž. susitiko, gal prieš savaitę, kai iš D. pirmą kartą kieme prašė pinigų. Tada A. Ž. jį pasiuntė ant „trijų raidžių“ ir jis suprato, kad jis nėra skolingas. 2006-03-27 apie 12 val. iš mokyklos jis ėjo kartu A. Ž. ir kitu vaikinu, o netoli D. namo jam liepė eiti vienam ir atnešti pinigus. Jis nuėjo pas D. į namus ir paskambino į duris. Duris atidariusiam D. jis pasakė, kad duotų pinigus, nes turi nunešti A.Ž. D. pinigų nedavė, sakydamas, kad paimti pinigų ateitų pats A. Ž. Ten jį sulaikė policijos pareigūnai (t. l, b.l. 115-117).

Akistatos su įtariamuoju A. Ž. metu R. B. iš dalies patvirtino savo parodymus (b.l. 195-196).

Nukentėjusysis R. B., apklaustas Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2006-11-24, nurodė tik 2006-03-27 įvykio aplinkybes, kurios susijusios su A. Ž. prašymu atnešti pinigus iš D. J. Jis nebuvo apklaustas dėl kaltinime nurodytų turto prievartavimo iš jo aplinkybių 2005 m. rugpjūčio mėnesį (t. l, b.l. 119).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. B. davė nevienodus ir nenuoseklius parodymus. Jo atsakymai apie tas pačias aplinkybes kiekvienoje apklausoje skyrėsi, todėl teismui šio liudytojo parodymų patikimumas kelia abejonių. Apklausiamas kaip liudytojas (b.l. 129, t. 1) E. B. nurodė, kad R. B. pinigų neskolino, apklausiamas kitoje apklausoje liudytojas nurodo, kad R. B. jam buvo skolingas 10 Lt., tačiau jis neprašęs A. Ž. padėti susigrąžinti skolą. Apklausiamas teisme E. B. nurodė, kad buvo paskolinęs R. B. pinigus - 10 Lt, taip pat nurodė, kad R. B. jam pinigus grąžino, nors nukentėjusysis R. B. tai neigia. Liudytojas E. B. nurodo tokias aplinkybes, kurių nepatvirtina nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad liudytojas E. B. vengia nurodyti tikrąsias įvykio aplinkybes siekdamas atsiriboti nuo kaltinamojo A. Ž. veiksmų, kurie tiesiogiai susiję su jo paskolintų pinigų grąžinimu.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad tarp kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų buvo nusistovėję netradiciniai bendravimo santykiai. Visuma duomenų leidžia daryti išvadą, kad A. Ž. buvo žinoma tai, kad R. B. buvo skolingas E. B., nes nepaneigtas kaltinamojo teiginys, kad E. B. prašė A. Ž. padėti susigrąžinti paskolintus pinigus. Nepaneigta ir tai, kad kaltinamasis A. Ž., paėmęs svetimą turtą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, veikė vykdydamas E. B. turtines teises. Šie veiksmai vertintini atsižvelgiant į subjektyviuosius veikos požymius ir kitas padarytos veikos aplinkybes. Esant tokiems bylos duomenims, darytina išvada, kad A. Ž., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė E. B. teisę susigrąžinti pinigus iš R. B., tuo padarė didelę žalą R. B. teisėms, t. y. įvykdė savavaldžiavimo veiksmus ir jo veika kvalifikuotina pagal BK 294 str. 2 d., nes veika padaryta pavartojant psichinę prievartą nukentėjusiajam R. B.

Motyvuojamoji dalis

Iš kaltinimo šalintina kaltinimo dalis dėl 1000 Lt prievartavimo, nes byloje surinkti įrodymai to nepatvirtina. Kaltinamasis A. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė reikalavęs iš R. B. 1000 Lt. Nors ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 117, t. 1) R. B. ir teigė, kad A. Ž. reikalavo 1000 Lt už tai, kad jis netinkamai apie jį kalbėjo draugams, tačiau iš jo ir ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiant jį teisiamajame posėdyje parodymų turinio matyti, kad šis reikalavimas buvo nerealus, nes po to, susitikus A. Ž., jis iš jo pinigų nereikalavo.

Dėl mobiliojo ryšio telefono pagrobimo iš A. P.

Kaltinamasis A. Ž. parodė, kad 2005 m. spalio 13 d. vakare jam paskambinęs M. Ū. pasakęs, kad iš brolio buvo atimtas telefonas, prašęs pagalbos. M. Ū. automobiliu, kurį vairavęs jis, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. M. Ū., išlipęs iš automobilio, priėjo prie A. P. ir, atsivedęs jį, liepė sėstis į automobilį. Užvedant automobilio variklį, suveikdavo centrinio užrakto mechanizmas, užrakindamas automobilio dureles, tačiau varikliui užsivedus, centrinio užrakto mechanizmas dureles vėl atrakindavo. U. Ū. paprašius, jis išvažiavo iš kiemo ir nuvažiavęs sustojo prie „Ikiuko“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini), gatvėje. M. Ū. reikalavo A. P. atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Kadangi A. P. pats telefono neatidavė, todėl U. Ū. apieškojo jo kišenes ir iš kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, iš kurio išėmė SIM kortelę ir ją grąžino A. P. Vakare U. Ū. prie Senojo turgaus pardavė mobiliojo ryšio telefoną nežinomam asmeniui. Jam M. Ū. davė 60 Lt. Pinigus išleido savo reikmėms. Su M. Ū. pagrobti telefoną iš A. P. nesitarė, jis A. P. negrasino ir su juo nekalbėjo.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2005 m. vasarą į (duomenys neskelbtini) namo kiemą Klaipėdoje atvažiavo automobilis. Iš automobilio priekinės keleivio sėdynės išlipo vaikinas ir liepė jam lipti į automobilį, o priėjus prie automobilio jį įstūmė į automobilį. Jam atsisėdus ant galinės keleivio sėdynės, vairuotojas A. Ž. užrakino automobilio dureles. Po to, M. Ū. pasakius važiuoti, jie išvažiavo iš kiemo. Sustojo parduotuvės „Ikiukas“, esančios (duomenys neskelbtini), kieme. Automobilyje M. Ū. pradėjo aiškinti, kad jis iš jo brolio atėmė telefoną, reikalavo atiduoti savo mobiliojo ryšio telefoną. Jis atsisakęs atiduoti telefoną, sakęs M. Ū., kad telefonas yra mamos, kad iš jo brolio telefono neatėmė, prašęs neatimti telefono, tačiau M. Ū. iš jo sportinių kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6100“. SIM kortelę grąžino, o į telefoną įsidėjo savo kortelę. M. Ū., išleisdamas iš automobilio, pagrasino, kad nesiskųstų policijai, nes bus surastas ir sumuštas. A. Ž. sėdėjo už vairo ir jam nieko nesakė, negrasino. Kaimynai pasakė mamai dėl telefono vagystės, todėl ji apie tai pranešė policijai.

Nukentėjusioji R. K., apklausta teisme, patvirtino nukentėjusiojo sūnaus A. P. nurodytas aplinkybes, kad prie parduotuvės „Ikiukas“, (duomenys neskelbtini), automobilyje iš jo buvo pagrobtas jos 480 Lt vertės telefonas „Nokia 6100“. Žala yra atlyginta.

Apklaustas teisme kaip liudytojas M. Ū. parodė, kad vaikai pasiskundė, kad A. P. iš jų reketuoja telefonus. Nutaręs jiems padėti. Jis turėjo automobilį, tačiau neturėjo teisių, todėl prašė A. Ž. vairuoti jo automobilį, kuriuo atvažiavo į A. P. kiemą. A. P. į automobilį įsodino jis. Telefoną A. P. laikė rankoje. Jis iš jo atėmė telefoną, nes A. P. prisipažino, kad iš vieno vaiko atėmė telefoną, iš kito reikalavo pinigų. Paimtą iš A. P. telefoną nuvežė parodyti vaikams, tačiau šiems pasakius, kad tai ne jų telefonas, nutaręs jį parduoti. Pagrasino nukentėjusiajam nesiskųsti policijai. Už parduotą telefoną gautus pinigus pasidalijo su A. Ž. Padarytą žalą jis atlygino, atsiprašė nukentėjusiojo ir jo mamos, su nukentėjusiuoju susitaikė. Atimti telefoną iš A. P. nutarę kartu su A. Ž.

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis A. P. atpažino A. Ž. kaip asmenį, kuris kartu su M. Ū. atėmė mobiliojo ryšio telefoną (t. l, b. l. 165-167).

2005-11-28 daiktinių įrodymų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėta mobiliojo ryšio telefono TELE 2 MOBILE kortelė, paimta iš L. Ū. (b. l. 36-38, t. 1).

Visuma duomenų leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. Ž. kartu su M. Ū., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas (b. l. 4-5, t. 1) pagrobė iš nukentėjusiojo A. P. 480 Lt vertės telefoną. Nors liudytojas M. Ū. apklausiamas teisme teigė, kad telefoną paėmė iš A. P. rankos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis kaip ir nukentėjusysis A. P. parodė, kad telefoną jis ištraukė iš A. P. kelnių kišenės. Liudytojo M. Ū. parodymai, kad telefoną nutarę atimti abu, leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką A. Ž. padarė bendrininkaudamas su M. Ū. Byloje nenustatyta, kad atimant iš A. P. telefoną A. Ž. atliko kokius nors veiksmus, tačiau M. Ū. parodymus apie bendrai padarytus nusikalstamus veiksmus patvirtina tolimesnė įvykių seka. Pardavus M. Ū. pagrobtą telefoną, kaltinamasis A. Ž. gavo dalį pinigų, kas patvirtina, jog A. Ž., matydamas, kad iš A. P. grobiamas telefonas, pritarė M. Ū. nusikalstamiems veiksmams. Šiuo atveju, objektyviąją nusikalstamos veikos sudėties pusę realizavo M. Ū. kaip vykdytojas, o A. Ž. veiksmai sudarė sąlygas M. Ū. veikti, t. y. iš esmės papildė jo veiksmus.

Kaltinime plėšimo veiksmai grindžiami tuo, kad A. Ž., pavartodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Byloje surinkti įrodymai neleidžia teigti, kad grobiant iš A. P. telefoną, nukentėjusiajam apskritai buvo pavartotas fizinis smurtas ar nukentėjusiajam buvo atimta galimybė priešintis. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis A. Ž. prieš nukentėjusįjį vartojo fizinį smurtą. Nėra byloje duomenų, kad ir M. Ū. prieš nukentėjusįjį vartojo fizinį smurtą. Plėšimo metu pavartojamas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai yra fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje tokie duomenys nenustatyti, to nenurodo ir nukentėjusysis, todėl kaltinimas dėl fizinio smurto pavartojimo yra nepagrįstas.

Atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 str., yra tada, kai nukentėjusiojo pasipriešinimui įveikti kaltininkas naudoja tokius būdus, kurių neapima fizinio smurto panaudojimo ar grasinimo tuoj pat panaudoti fizinį smurtą sąvokos, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti ar ginti savo nuosavybę nuo grobimo. Liudytojo M. Ū. tvirtinimą, kad A. P. į automobilį buvo įsodintas pasikalbėti, patvirtina ir pats nukentėjusysis. Nepaneigtas ir liudytojo M. Ū. teiginys, jog siekis atimti telefoną iš nukentėjusiojo atsirado tik tada, kai A. P. prisipažino, kad iš vieno vaiko atėmė telefoną, iš kito reikalavo pinigų.

Byloje nėra nustatyti kokie nors duomenys, kad A. P. bandė priešintis, tačiau jam tokia galimybė buvo atimta. Kaltinime šis nusikaltimo požymis apibūdinamas tuo, kad A. P. įsėdus į automobilį, A. Ž. centriniu durų užrakto mechanizmu užrakino automobilio dureles. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir apklausiamas teisme A. P. nurodė, kad jis tik prašęs neatimti telefono, sakydamas, kad telefonas yra jo mamos, kad nebandęs iš automobilio išlipti ir pabėgti, nors tokią galimybę turėjo. Pats nukentėjusysis parodė, kad sustojus prie „Ikiuko“ parduotuvės, prie automobilio priėjo jo pažįstamas vaikinas, kuris prašęs cigaretės. Jis su juo bendravo atsidaręs dureles, tačiau jo pagalbos neprašė, nebandė pabėgti. Tai leidžia teigti, kad kaltinamiesiems nereikėjo imtis kokių nors veiksmų, kurie sutrukdytų nukentėjusiajam priešintis ginant savo nuosavybę.

Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad M. Ū., ištraukdamas iš A. P. kišenės telefoną, veikė atvirai, matant ir pritariant A. Ž., t. y. padarė atvirą svetimo turto vagystę. Nesant A. Ž. veikoje BK 180 str. numatytos nusikaltimo sudėties, A. Ž. veika perkvalifikuotina pagal BK 178 str. 1 d., nes ji atitinka atvirosios vagystės požymius.

Dėl savavaldžiavimo D. J. atžvilgiu

Kaltinamasis A. Ž. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir apklaustas teisme parodė, kad smurto prieš nukentėjusįjį nevartojo ir nereikalavo tokios nukentėjusiojo nurodytos pinigų sumos. 2006 metais, tikslios datos jis neprisimena, iš E. B. gavo SMS žinutę, kurioje jis prašė padėti atsiimti skolą iš D. J. Jis paskambino D. telefonu ir pakvietė susitikti. Susitikimo metu jis D. klausęs, kada grąžins skolą E. Ką atsakė D., jis nepamena. D. jam davęs savo telefono numerį, pažadėjo E. B. skolą grąžinti. Po kelių dienų nuvažiavęs pas D. J. į namus. Atidariusi buto duris D. J. mama pasakiusi, kad D. nėra. Už kelių dienų paskambinęs D. pasakęs, kad turi pinigus ir jis gali ateiti atsiimti skolą. Jis pats pas D. nėjo, o pasiuntė paimti pinigų sutiktą R. B. Jis neprašė iš D. J. 500 ar 1000 litų. Su D. J. automobiliu važiavo vieną kartą. Kartu važiavo iš matymo pažįstamas vaikinas, kurio pravardė buvo „Tacia“, jis buvo jam prasitaręs, kad D. J. yra skolingas E. B., sakęs jam, kad dalis grąžintos skolos teks ir jam. Automobilyje jis rūkė. Vairuotojui staiga stabdant automobilį, jis pasviro ir galėjo netyčia nudeginti D. J. ranką. Specialiai to nedarė. Važiuojant automobiliu jis su „Tacia“ griežtai reikalavo, kad D. atiduotų E. B. skolą. Kelionė truko apie 10-20 min. Prieš D. fizinio smurto nevartojo ir jam negrasino. Įsėsdamas į automobilį alkūne sudavė į šoną, norėdamas, kad D. pasislinktų labiau į vidurį ir jam atlaisvintų vietos atsisėsti. Nemano, kad tai gali būti vertinama kaip fizinio smurto vartojimas prieš D. J. Prieš tai su D. buvo susitikęs du ar tris kartus. Kartu būdavo ir „Tacia“. Jis anksčiau buvo teistas, todėl jo bijojo. Ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės nenurodė būtent dėl šios priežasties. Prasidėjus tyrimui, „Dacia“ paskambino ir grasindamas įspėjo, kad apie jo dalyvavimą nieko nesakytų. Jis D. nenurodė, kokią sumą reikia grąžinti. Kiek pinigų D. būtų atidavęs, tiek jis būtų perdavęs E. B.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. davė panašius parodymus, išskyrus tai, kad nenurodė, jog bendraujant su D. J., kartu būdavo ir „Dacia“. Teigė, kad prieš D. fizinio smurto nevartojo ir jam negrasino. Be to, nurodė, kad D. paklausus, ar šis gali garantuoti, kad skolą sugrąžins, pastarasis pasakęs, jeigu negrąžins 50 Lt per porą dienų, tai už kiekvieną laiku negrąžintą dieną sumokės po 70 Lt. Tą pačią dieną po kelių valandų atvažiavo į D. namų kiemą, kur susitiko D. ir pakeltu tonu pareikalavo grąžinti skolą, tačiau jo nemušė ir jam negrasino. Pasikalbėjus D. nuėjo į namus, ketindamas išnešti skolą, bet neišnešė, o paskambinęs pasakė, kad pinigus atiduos po kelių dienų, t. y. 2006-03-27, nes turi grįžti teta, kuri jam duos pinigų. 2006-03-27 apie pietus jam paskambino D. ir pasakė, kad turi skolą ir susitarė susitikti pas jį namuose 12 val. Jis pamiršo, kur D. gyvena, todėl prie „Vitės“ pagrindinės mokyklos susitikęs pažįstamą vaikiną, paprašė nueiti kartu su juo į D. namus ir paimti siuntinį. Iš pradžių su juo ėjo kartu, o paskui prie gretimo namo laiptinės pasiliko laukti, o po 10 minučių, nesulaukęs vaikino, nuėjo. Teigia, kad tuo metu, kai D. neturėjo pinigų skolai grąžinti, pamatęs jį rūkantį prie mokyklos priėjo prie jo, tačiau D. negrasino, tik nueidamas, pasakė, kad būtų atsargus ir netyčia, rankoje turėta degančia cigarete pataikė D. (t. 1, b. l. 184-186).

Nukentėjusysis D. J., apklaustas teisme, parodė, kad jis buvo skolingas E. B. 50 Lt, tačiau skolos ilgai negrąžino. A. Ž. pradėjo iš jo reikalauti grąžinti skolą. Kokios sumos reikalavo A. Ž., jis nepamena. Pirmo susitikimo metu kartu su A. Ž. buvo ir E. B. Vieną kartą susitikimo metu prie kazino jis A. Ž. perdavė 60 Lt. Pinigų jis paėmė iš bankomato pasinaudodamas kieme rasta svetima atsiskaitymo kortele. Susitikimo metu prie „Čili kaimo“ A. Ž. prašė 200 Lt. Vieną kartą su A. Ž. važiavo automobiliu, jam buvo suduoti keli smūgiai. Mano, kad ranką vairuotojui stabdant automobilį A. Ž. nudegino netyčia. Jis buvo supykęs ant A. Ž., todėl kerštaudamas A. Ž., ikiteisminio tyrimo pareigūnams pasakęs, kad ranką jam A. Ž. nudegino tyčia. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad iš mokyklos kiemo su A. Ž. išvažiavo jo klasės draugo vairuojamu automobiliu, nes nenorėjo, kad jis būtų apklausinėjamas dėl šio įvykio. Dabar jis yra suimtas. Šių aplinkybių nenurodė ir akistatos metu. Kartu važiavo ir prie mokyklos su A. Ž. atėjęs vaikinas. Smūgius į veidą ir į šoną sudavė ne A. Ž., o kartu važiavęs vaikinas. Jis buvo agresyvesnis. Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu užrašyti teisingai, išskyrus tai, kad A. Ž. ranką jam nudegino tyčia.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2006 metų vasario mėnesio pabaigoje iš savo pažįstamo E. pasiskolino 50 Lt, bet nesitarė, kada jam grąžins skolą. Nuo 2006-03-17 A. Ž. ir dar vienas vaikinas pradėjo reikalauti grąžinti skolą, tačiau reikalavo grąžinti ne 50 Lt, o 1000 Lt. 2006-03-17 apie 16 val. parduotuvės „Ikiukas“, (duomenys neskelbtini), kieme A. Ž. ir tas kitas vaikinas išlipo iš automobilio ir priėjo. A. Ž. pasakė, kad „girdėjo, jog jis išpuiko, nenori atiduoti pinigų, neši 500 litų“. Kai jis paklausė, už ką reikės mokėti 500 litų, tai jis atsakė, kad „tai gerai – 1000 litų“. Jis tai suprato kaip grasinimą, nes jau buvo girdėjęs, kad taip yra buvę. A. Ž. liepė tą pačią dieną iki 18 val. 30 min. atnešti 200 litų ir kiekvieną dieną nešti po 200 litų. Pinigus turėjo nunešti prie kazino, esančio (duomenys neskelbtini). A. Ž. grasino, neatnešus pinigų, jį išvežti į poligoną ir jis suprato, kad jį poligone sumuš ir paliks. Apie 19 val. prie kazino, (duomenys neskelbtini), jis atnešė ir padavė A. Ž. 60 litų. Tuo metu A. Ž. buvo kartu su minėtu vaikinu. Jam padavus 60 litų, A. Ž. jam kumščiu trenkė į nosį ir pasakė, kad per pusę valandos jis turi surinkti trūkstamą sumą. Jis pinigų neturėjo ir nenunešė bei tą vakarą išjungė telefoną. 2006-03-18 apie 16 val. jam paskambino A. Ž. ir paskyrė susitikimą prie kavinės „Čili kaimas“, kur A. Ž. liepė iki vakaro atnešti 200 litų. Jo telefonas buvo išjungtas, į miestą neišeidavo, todėl su A. Ž. nesusitiko. 2006-03-23, apie 12 val., A. Ž. su kitu vaikinu atėjo pas jį į „Vitės“ pagrindinę mokyklą ir laukė jo prie budėtojos. Nusivedė jį prie bendrabučio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir ten su A. Ž. buvęs vaikinas paklausė, ar jis turi pinigų. Jam atsakius neigiamai, paklausė, ką jis mąsto, iš kur gali gauti, bei liepė nueiti iš klasiokų pavogti mobiliojo ryšio telefonus ir atnešti jiems. Jis grįžo į klasę, o po pamokų A. Ž. su draugu vėl laukė jo pirmame aukšte. Išėjus į mokyklos kiemą, liepė sėsti į gatvėje stovėjusį automobilį 7 klasės BMW. Automobilyje jį pasodino ant galinės sėdynės, A. Ž. atsisėdo iš kairės, o kitas vaikinas iš dešinės pusės. Jie abu kumščiais pradėjo jį daužyti, davė į veidą. Tada A. Ž. prisidegė cigaretę ir norėjo ją užgesinti jam į kaktą, sakydamas, kad už tokius dalykus jis gesins cigaretę jam į kaktą. Jis stengėsi ranka atmesti jo ranką, kad jis negalėtų užgesinti cigaretės į kaktą, tada A. Ž. paėmė jo dešinę ranką ir plaštakos nugariniame paviršiuje užgesino cigaretę, išdegindamas žaizdą. Automobilyje vėl grasino išvežti į poligoną ir liepė iki 13 val. 30 min. atnešti 700 litų. Grasino tai A. Ž., tai tas kitas vaikinas ir, liepę atnešti pinigus, išleido iš automobilio. Po pamokų grįžo į namus. Po pietų, išvedęs pavedžioti šunį, prie stadiono vėl susitiko A. Ž. ir tą patį vaikiną. Tada jie įsitempė jį į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, kur A. Ž. pasakė, kad jis nori šlapintis ir liepė jam klauptis ant grindų, nes jis apšlapins galvą, tačiau jis nesiklaupė, priešinosi, jie bandė parklupdyti, bet jis išsiveržė į kiemą. Kieme jam buvo kalbama, kad jis gautų telefoną „Nokia 6030“ ir 300 Lt, tada neliks skolų ir kitos dalies nereikės nešti. Grįžęs į namus viską pasakė tėvams, kurie pranešė policijai. 2006-03-24, apie 15 val., išėjęs į kiemą vėl susitiko A. Ž. su draugu, kurie pradėjo reikalauti 200 Lt. Nepažįstamas vaikinas paklausė, gal jam nosį sulaužyti, kad suprastų. Ir palydėjo iki buto durų. Apie tai taip pat papasakojo savo tėvams. Žinodamas, kad reikia vilkinti pinigų perdavimą, jis paskambino telefonu, tai jam tada pradėjo grasinti, kad padegs duris, pradėjo klausinėti, ar tėvas ir mama turi automobilį. 2006-03-27 su policijos pareigūnais buvo sutarę, kad perduos pinigų, todėl apie 11 val. 40 min. paskambino A. Ž. ir pasakė, kad turi pinigus ir kad šis užeitų į namus. A. Ž. jam liepė 12 val. 10 min. su pinigais būti laiptinėje. 2006-03-27, apie 12 val. 10-15 min. į namų duris kažkas paskambino, o atidarius duris pamatė R. B., kuris jam pasakė, kad duotų pinigus, nes jis turi juos nunešti A. Ž. Jam paklausus, kur yra A. Ž., šis atsakė, kad laukia netoli (t. l, b. l. 88-91). Papildomos apklausos metu (b. l. 94-96, t. 1) D. J. nurodė, kad susitikimo metu prie kavinės „Čili kaimas“ A. Ž. atidavė 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6230“.

Akistatos tarp nukentėjusiojo D. J. ir įtariamojo A. Ž. metu pastarieji patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu (t. 1, b. l. 190-193).

Nukentėjęs D. J. 2006-11-24 apklaustas Klaipėdos miesto apylinkės teisme savo parodymus patvirtino iš dalies, teigdamas, kad kartu su A. Ž. buvo ir E. B., kad jis negali teigti, jog jam ranką A. Ž. nudegino tyčia (t. l, b. l. 99-100).

Liudytojas R. B. parodė, kad 2006-03-27, apie 11 val. 30 min., jam būnant prie Vitės pagrindinės mokyklos, prie jo priėjo A. Ž. ir dar vienas vaikinas, kurio jis nepažįsta. A. Ž. pasakė, kad reikia nueiti pas D. J. į namus ir atnešti pinigus. Pinigų sumos nenurodė, o paklausus, kiek bus pinigų, atsakė, kad kiek duos, tiek reikės atnešti. Taip pat nenurodė, už ką bus duoti pinigai. Jis sutiko, nes išsigando, todėl kad A. Ž. ir iš jo buvo reikalavęs pinigų, todėl 2006-03-27 apie 12 val. jis nuėjo pas D. į namus ir paskambino į duris. Duris atidariusiam D. jis pasakė, kad duotų pinigus, nes turi nunešti A.Ž. D. pinigų nedavė, pasakydamas, kad ateitų pats A. Ž. Nurodo, kad nuo mokyklos jis ėjo kartu A. Ž. ir kitu vaikinu, o netoli D. namo jam liepė eiti vienam ir atnešti pinigus (t. l, b. l. 115-117).

Liudytojas E. B. parodė, kad 2006 metais, datos tiksliai nurodyti negali, D. paskolino 50 Lt, tačiau nesitarė dėl tikslios pinigų grąžinimo datos. Teigia, kad A. Ž. pažįsta, bet jam nesakė, kad D. jam yra skolingas, su juo kartu reikalaujant grąžinti skolą, nebuvo ir žinutės jam nerašė. A. Ž. neprašė padėti susigrąžinti tą skolą. D. J. 50 Lt skolą grąžino pats.

Akistatos tarp liudytojo E. B. ir įtariamojo A. Ž. metu jie patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu (t. l, b. l. 198-199).

Liudytoja A. J. parodė, kad pastaruoju metu pastebėjo, jog labai pasikeitė sūnaus D. J. elgesys. Pas juos į namus 2006 m. pavasarį kelis kartus buvo atėjęs A. Ž. ir vaikinas su randu veide, prašydavo pakviesti sūnų. Sūnus prašydavo sakyti, kad jo nėra namuose. Sūnus jai pasakęs, kad yra skolingas vienam vaikinui 50 Lt ir jo skola labai išaugo. Ji nutarusi kreiptis į policiją. Visuma bylos duomenų patvirtina, kad pinigai iš D. J. buvo reikalaujami E. B. prašymu. Nors E. B. neigia prašęs A. Ž. padėti susigrąžinti skolą, tačiau jo parodymus paneigia faktiniai bylos duomenys. Byloje nepaneigtas A. Ž. teiginys, kad jis sutikęs padėti E. B. atsiimti skolą iš D. J. gavęs iš E. B. SMS žinutę. Nepaneigti ir A. Ž. bei D. J. parodymai, kad pirmame A. Ž. ir D. J. susitikime dalyvavo ir E. B. Taigi akivaizdu, kad reikalavimas grąžinti skolą atsirado dėl E. B. prašymo.

Reikalavimas turto prievartavimo atveju visada yra neteisėtas. Jis nėra susijęs su reikalaujančiojo ar asmens, kurio interesais reikalaujantysis veikia, ir nukentėjusiojo ankstesniais turtiniais santykiais – paskolos davimu ar kitomis aplinkybėmis, kurios, suinteresuoto asmens manymu, suteikia jam tokią teisę. Prievartinis reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Lietuvos Respublikos CK numatytais pagrindais, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties ir, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad tarp E. B. ir D. J. buvo susiklostę paskoliniai santykiai. Nukentėjusysis D. J. neneigia, kad buvo skolingas E. B. ir skolos ilgai negrąžino, kad dėl šios skolos A. Ž. reiškė savo reikalavimus.

Bylos duomenys leidžia teigti, kad kaltinamasis A. Ž., reikalaudamas svetimo turto nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, veikė vykdydamas E. B. turtines teises. Nors E. B. neigia prašęs A. Ž. pagalbos susigrąžinant skolą iš D. J., tačiau teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, kad jis norėjo padėti E. B. susigrąžinti pinigus iš D. J. Liudytojas E. B., kaip ir epizode dėl skolos reikalavimo iš R. B., vengia nurodyti tikrąsias aplinkybes, nurodo tokias aplinkybes, kurias paneigia ir kaltinamojo, ir nukentėjusiojo parodymai. Šį teiginį patvirtina ir ta aplinkybė, kad liudytojas teigia, jog skolą jam gražino pats D. J., nors šis tokį liudytojo teiginį kategoriškai neigia. Be to, byloje nustatyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo D. J. parodymai yra nenuoseklūs ir nevienodi. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme nukentėjusysis D. J. nurodė įvairias A. Ž. reikalaujamas pinigų sumas, paaiškindamas, kad ikiteisminio tyrimo metu jis duodamas parodymus buvo supykęs ant A. Ž., nurodė tokias aplinkybes, kurių iš tikrųjų nebuvo. Nukentėjusiojo parodymų neobjektyvumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis vengė ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodyti tikrąsias bylos aplinkybes. Nukentėjusysis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu vengė nurodyti asmenį, kuris vežė nukentėjusįjį ir kaltinamąjį automobiliu BMW nuo Vitės mokyklos. Kaltinime nurodoma, kad jis buvo prievarta įsodintas į automobilį BMW su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais registracijos numeriais. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis važiavo nukentėjusiojo klasės draugo P. J. vairuojamu automobiliu BMW. Šis asmuo nebuvo apklaustas kaip liudytojas, nors jo parodymai turi svarbią reikšmę objektyviosios tiesos nustatymui. Akivaizdu, kad kaltinimo teiginys, jog D. J. į šį automobilį buvo įsodintas pavartojant prievartą, yra nepagrįstas, nes abejotina, kad sėdant į draugo vairuojamą automobilį buvo pavartota prievarta. Dėl D. J. parodymų objektyvumo abejonių kelia ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 88-91, t. 1) D. J., duodamas išsamius parodymus, nenurodė, kad susitikimo metu prie kavinės „Čili kaimas“ perdavė A. Ž. 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną, tačiau apklaustas papildomai (b. l. 94-96, t. 1) šią aplinkybę jau nurodo. Nei nukentėjusiojo mamos pareiškime (b. l. 86, t. 1), nei teisiamojo posėdžio metu ši aplinkybė nebuvo nurodyta. Tai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis D. J., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nurodė ir tokias aplinkybes, kurių iš tikrųjų nebuvo, ką patvirtino ir pats nukentėjusysis, apklausiamas teisiamajame posėdyje. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis D. J. nurodė įvairias iš jo reikalaujamų pinigų sumas. Kaltinamasis A. Ž. neigia reikalavęs iš D. J. 1000 ar 500 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad reikalaujama galutinė pinigų suma buvo 200 Lt. Tai patvirtina ir liudytojos A. J. parodymai. Ji patvirtino, kad operacijos su policijos pareigūnais metu A. Ž. buvo paruošta perduoti būtent tokia suma. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. B. parodė, kad A. Ž. prašė jo paimti iš D. J. pinigus, pinigų sumos nenurodė. A. Ž. jam sakęs atnešti tiek pinigų, kiek jam duos D. J. Tai leidžia teigti, kad A. Ž. tikėjosi, jog D. J. paduos 200 Lt, kurių jis reikalavo paskutinio susitikimo metu ir kurių reikalavimą patvirtina liudytoja A. J. Ji ir laikytina ta pinigų suma, kurios neturėdamas teisėto pagrindo iš D. J. reikalavo A. Ž.

Visuma duomenų leidžia teigti, kad esant susiformavusiems tarp atskirų jaunuolių grupių nepriimtiniems bendravimo santykiams, kaltinamasis A. Ž. buvo įsitikinęs, jog veikia vykdydamas kito asmens turtines teises. Šie veiksmai vertintini atsižvelgiant į subjektyviuosius veikos požymius ir padarytos veikos aplinkybes. Esant tokiems bylos duomenims, darytina išvada, kad A. Ž., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė E. B. teisę susigražinti pinigus iš D. J., tuo padarė didelę žalą jo teisėms, t. y. įvykdė savavaldžiavimo veiksmus, ir jo veika kvalifikuotina pagal BK 294 str. 2 d., nes veika padaryta prieš D. J. pavartojant fizinę ir psichinę prievartą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas – du apysunkius ir nesunkų nusikaltimą.

A. Ž. nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą. Mokosi Klaipėdos laivininkų mokykloje, administracijos išduotoje charakteristikoje nėra jį blogai charakterizuojančių duomenų. Jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiams. Skiriant subendrintą bausmę, taikytinos BK 63 str. 1 d., 4 d. taisyklės ir bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nusikalstamas veikas padarė būdamas 18 metų, tačiau daryti išvadą, kad jo amžius pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui, nėra pagrindo. BK 81 str. 2 d. nuostatos netaikytinos atsižvelgiant ir į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pavojingumą, nusikalstamos veikos pobūdį bei motyvus.

Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, teismas mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikytinos BK 75 str. nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

pagal BK 294 str. 2 d. dėl savavaldžiavimo R. B. atžvilgiu laisvės atėmimu 1 m. 6 mėnesiams,

pagal BK 294 str. 2 d. dėl savavaldžiavimo D. J. atžvilgiu laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams.

Įpareigoti A. Ž. tęsti mokslą, atsiprašyti nukentėjusiųjų, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme 2006-03-27. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.