Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2557-1015/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-07-19
Bylos Nr.
1-2557-1015/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54090-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2557-1015/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54090-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – Vilniaus miesto savivaldybėje, teistas 4 kartus paskutinį kartą 2014 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2015 m. sausio 20 d., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis 2017 m. spalio 17 d., apie 21.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, važiuodamas 10-o maršruto autobuse, Vilniuje, ties Ateities g. 10, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sudavė smūgį ranka į veidą nepilnamečiui E. D., gim. 2000-11-02, tokiu būdu sukeldamas šiam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kairės pusės patinimu ir taip šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais savo veiksmais M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

M. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- kaltinamojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad psichinėmis ligomis neserga, narkotikų nevartoja, alkoholį vartoja, bet saikingai. Apie 2017 m. spalio 17 d. įvykį gali papasakoti, kad važiavo apie 21 val. 10-o maršruto autobusu į Baltupius. Kai jis įlipo į autobusą, matė du paauglius, kurie sėdėjo gale. Kai įlipo pagyvenusi moteris apie 60 metų su rankinėmis, ji paprašė vaikinų atsisėsti. Tie vaikinai pradėjo atsikalbinėti, necenzūriniais žodžiais pasakė, kad gali pastovėti. Tada jis priėjo prie jų ir pasakė, kad atsistotų ir užleistų vietą moteriai. Vaikinai atsistojo ir pasakė jam „eik šikti“. Jis buvo išgėręs alkoholio, supyko dėl to ir tuomet iš karto davė vieną smūgį vaikinui į veidą kumščiu. Tuo metu autobusui sustojus Ateities stotelėje išlipo iš autobuso, o tie du vaikinai taip pat išlipo, ėjo jam iš paskos, o kai priėjo parką, prie parko, kitas vaikinas, buvęs su tuo, kuriam davė smūgį, nustūmė jį į duobę, dėl ko jam nuplyšo kelnių kišenė. Po to vaikinai iškvietė policiją ir jį sulaikė. Pilnai pripažįsta savo kaltę, supranta, kad netinkamai pasielgė šioje situacijoje, bet taip elgėsi tik dėl to, jog supyko dėl netinkamo paauglių elgesio autobuse (b.l. 35, 36);

- 2018 m. gegužės 18 d. M. K. įteikus pranešimą apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, apklaustas įtariamuoju M. K. davė analogiškus parodymus, kaip ir 2017 m. spalio 18 d. apklausos metu (b.l. 51, 56);

- 2018 m. gegužės 23 d. papildomos apklausos metu įtariamasis M. K. parodė, kad vertėjas jam nereikalingas, supranta lietuvių kalbą, skaito, rašo lietuviškai. Laikosi parodymų, kuriuos davė ankstesnių apklausų metu. Gali papildyti savo parodymus dėl savo dabartinės gyvenamosios vietos. Jis tyčia niekur nuo teisėsaugos nesislapstė. Šiuo metu gyvena adresu Didlaukio g. 31-34, Vilniuje, kur nuomoja kambarį pas savo draugą Aleksandrą. Pirmos apklausos metu jis supainiojo savo gyvenamosios vietos adresą. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, gauna pašalpą, užsidirba pragyvenimui ir atlikdamas pagalbinius darbus, todėl sumokėti baudą dalimis turėtų galimybę. Sutinka, kad byla būtų išnagrinėta baudžiamuoju įsakymu. Nuo teisėsaugos nesislapstė, pasižada registruotis policijos įstaigoje (b.l. 62-63);

- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. K. 2017 m. spalio 17 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017 m. spalio 17 d., apie 20.25 val., dirbant su vyriausiuoju patruliu R. S. iš Vyriausiojo policijos komisariato gavo pranešimą, jog Ateities g. 10, Vilniuje, du asmenys sumušė vieną ir dabar šalinasi link miško. Atvykus nurodytu adresu pasitiko E. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad yra asmuo, kuris trenkė jam į veidą. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. K., gim. 1970 m., kuris buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 1 PK. Spec. priemonės panaudotos nebuvo. E. D. greitoji med. pagalba išvežė į Santariškių klinikas. E. D. paaiškino, kad autobuse jam nepažįstamas vyras trenkė į veidą (b.l. 6);

- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. 2017 m. spalio 18 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017 m. spalio 18 d. telefonu buvo susisiekta su nukentėjusiuoju E. D., kuris paaiškino, jog 10 maršruto autobuse įvyko konfliktas su nepažįstamu vyriškiu, kuris sudavė jam vieną smūgį į veidą. Dėl atvykimo apklausai į policijos komisariatą E. D. nurodė paskambinti savo motinai L. D. telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Susisiekus su L. D. telefonu, pastaroji kategoriškai atsisakė atvykti į policijos komisariatą su sūnumi E. D., kadangi nenori, jog sūnus būtų apklausinėjamas, nenori, kad būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas, nes jos sūnus sužalojimų nepatyrė. Kategoriškai atsisakė, kad sūnus būtų apklausiamas. Taip pat nurodė, kad apie įvykį autobuse, kurio metu nepažįstamas vyriškis sudavė smūgį jos sūnui, ji žinanti, tačiau nurodė, jog sūnus dėl smūgio nežymiai nukentėjo, sužalojimų, kurie grėstų sveikatai, nepatyrė, atsisako rašyti bet kokį pareiškimą ir į komisariatą neatvyks (b.l. 7);

- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. 2018 m. birželio 11 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad telefonu buvo susisiekta su E. D. motina L. D., kuri paaiškino, kad jokių pretenzijų niekam neturi dėl 2017 m. spalio 18 d. autobuse suduoto smūgio jos nepilnamečiui sūnui E. D., todėl pareiškimą rašyti atsisako ir apklausai su sūnumi neatvyks (b.l. 8);

- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiojo postinio E. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017 m. spalio 17 d., 22.25 val. į Vilniaus m. 1-ąjį PK buvo pristatytas M. K., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba visiškai nerišli, nustatyti girtumą kategoriškai atsisakė (b.l. 26);

Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės išreikalauta E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kopija prijungta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (13, 14, 18-25);

- Atlikus medicininių dokumentų apžiūrą pasitelkiant specialistą, pateikta specialisto išvada, kad E. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninėje 2017 m. spalio 17 d. nustatytas nosies kairės pusės patinimas, kuris gali būti trauminė kilmės, padarytas paveikus kietu buku riboto paviršiaus daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 15-16).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai vienu ar keliais minėtais būdais turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įstatymas nereikalauja, kad atsirastų abi nurodytos pasekmės, pakanka vienos iš jų.

Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.

Byloje esantys surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis 2017 m. spalio 17 d., apie 21.25 val., viešoje vietoje, važiuodamas 10-o maršruto autobuse, dėl menkavertės priežasties sudavė smūgį ranka į veidą nepilnamečiui E. D., gim. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sukeldamas šiam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kairės pusės patinimu. Šis nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, t.y. kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad jo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir šių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes M. K. veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje. Nors konkrečiu atveju M. K. viena ir ta pačia veika pažeidė du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį, tačiau nukentėjusiajam nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymą apima BK 284 straipsnio sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. K. pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu, t.y. 9 mėnesių laisvės apribojimu bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu (b.l. 93-95).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, pažeidžiantis viešąją tvarką), į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (b.l. 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. K. - anksčiau teistas keturis kartus, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b.l. 70-72), daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 77-92), nedirba, registruotas darbo biržoje (b.l. 75, 76), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse byloje nėra, taip pat nėra duomenų, ar jis yra įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą yra numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. K. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Šiuo konkrečiu atveju siūloma bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu M. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 17 d., 21.00 val. iki 2017 m. spalio 18 d., 14.46 val. (1 para), taip pat nuo 2018 m. gegužės 17 d. 11.36 val. iki 2018 m. gegužės 18 d., 15.20 val. (2 paros). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 28, 37, 50; 59).

Kaltinamajam M. K. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 38) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 65) – paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti M. K. tris laikino sulaikymo paras nuo 2017 m. spalio 17 d., 21.00 val. iki 2017 m. spalio 18 d., 14.46 val., taip pat nuo 2018 m. gegužės 17 d., 11.36 val. iki 2018 m. gegužės 18 d., 15.20 val., prilyginant vieną laikino sulaikymo parą dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje– palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti M. K., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ingrida Mikužytė