Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, nuteistajam A. J., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas už 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendį bei laikas, išbūtas suėmime nuo 2014 m. gegužės 29 d. iki 2014 m. liepos 29 d.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį nuteistas ir D. Š., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista solidariai iš D. Š. ir A. J. 17,56 Lt, kas atitinka 5,09 Eur, turtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

A. G. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš D. Š. ir A. J. 500,00 Lt, kas atitinka 144,81 Eur, neturtinės žalos atlyginimo A. G. naudai.

Iš A. J. priteista 926 Lt, kas atitinka 268,19 Eur, valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 20 d., apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. Š., iš prekių išstatymų paėmė 4 butelius 0,5 l talpos alaus „Grand select“, bendros 9,76 litų vertės ir 4 butelius 0,5 l talpos alaus „Fortas Radler“, bendros 7,80 litų vertės, ir grasino pardavėjai A. G. fiziniu smurtu, t. y. kad jeigu ji juos vysis ir išeis iš parduotuvės ir kvies apsaugą, gaus į galvą, taip pat D. Š. grasinant pardavėjai A. G., kad jeigu ji išeis iš parduotuvės, gaus į galvą, kad jeigu pasiskųs, kad jie pavogė prekes, palauks prie parduotuvės ir sumuš, tokiu būdu atėmę galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė 4 butelius alaus „Grand select“ ir 4 butelius alaus „Fortas Radler“, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17,56 Lt turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, jo gynėją, prašiusius skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Kadangi nuteistasis prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę ir įvertinti bausmių bendrinimą, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Tačiau bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas A. J. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytos veikos pavojingumo laipsnį, tiek ir nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dviejų sunkinančių aplinkybių egzistavimą. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas, A. J. pagrįstai ir tinkamai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Ir, nors teismas neteisingai nurodė, kad kaltinamajam skirtina griežčiausia BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė, kai tuo tarpu jis pripažintas kaltu dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tai laikytina technine klaida, kuri neturėjo jokios įtakos bausmės paskyrimui.

Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad A. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio nuostatas priskiriama apysunkio nusikaltimo kategorijai. Nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Vertinant nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, būtina pažymėti, kad nors nuteistasis ir neigia grasinęs pardavėjai A. G. fiziniu smurtu, tačiau tai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu patikrintais įrodymais. Netikėti A. G. parodymais, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo, nes jie nuoseklūs. Byloje nenustatyta, jog ji gali būti šališka ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti baudžiamojon atsakomybėn patrauktą asmenį. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. J., neigdamas grasinimo A. G. faktą, tik siekia sušvelninti savo atsakomybę. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, A. J. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. nusikalstamos veikos padarymo buvo 2 kartus teistas, nusikalto neišnykus ankstesniems teistumams, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, už nusikalstamų veikų padarymą 2014 m. gegužės 27 d. artimoje aplinkoje – prieš savo motiną – buvo nuteistas Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose. Apeliantas anksčiau taip pat yra teistas ir už plėšimą, už kurį jis atliko 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Visi šie duomenys, aukštesniojo teismo nuomone, neigiamai apibūdina nuteistąjį, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Akivaizdu, kad A. J. nenori koreguoti savo elgesį bei gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias normas. O apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis yra jauno amžiaus, nori dirbti, kurti šeimą, auginti vaikus nelaikytini esminiais, kurių pagrindu apeliantui galima būtų skirti švelnesnę bausmę. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad A. J., būdamas ankščiau teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimą, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Būtina pabrėžti ir tai, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis (1 m. 6 mėn.) yra ženkliai mažesnis už nusikalstamos veikos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Todėl laikyti ją aiškiai per griežta ir dar labiau švelninti, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl A. J. paskirtos bausmės bendrinimo su Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pažymi, kad BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Atsižvelgdama į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 28 d. nuosprendyje išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies, jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas, o A. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. sausio 27 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-425 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. J., išlaidas iki 2015 m. sausio 28 d. sudaro 57,90 Eur.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą A. J. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.