- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-568/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Giedra“
- Advokatai
- Regina Pališkienė, Eugenijas Karaliūnas
- Kategorijos
- 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Amplitudė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1317-28/2007 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Amplitudė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Giedra“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Amplitudė“ 2007 m. sausio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Giedra“, prašydamas priteisti iš atsakovo 6 106,45 Lt skolos, 219,83 Lt delspinigių, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Amplitudė“, administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administratorių biuras“ ir administratorius, vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus, nustatė, jog UAB „Giedra“ yra skolinga UAB „Amplitudė“ 6 106,45 Lt. Ieškovo teigimu, skolos susidarymo pagrindas – 2005 m. kovo 31 d., 2003 m. rugsėjo 24 d. ir 2003 m. lapkričio 28 d. statybos rangos sutartys ir jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Ieškovas nurodė, kad darbai pagal minėtas sutartis buvo atlikti, perduoti atsakovui ir pretenzijų atsakovas nepareiškė. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Giedra“ buvo informuotas apie susidariusį debitorinį įsiskolinimą bei ieškovas prašė jį padengti, tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė bei nurodė, jog yra tik formaliai skolingas, nes, remiantis 2003 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutarties 6.3. punktu bei kitų sutarčių analogiškais punktais, sulaikė 10 procentų ieškovui mokėtinų sumų. Ieškovas nurodė, kad sulaikymo pagrindu atsakovas nurodė draudimo bendrovės garantinio laikotarpio įsipareigojimų apdraudimo garantijos atliktiems darbams nepateikimą. Ieškovas tai pat nurodė, kad, patikrinus UAB „Amplitudė“ buvusio vadovo papildomai perduotą dokumentaciją, buvo nustatyta, jog UAB „Amplitudė“ buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę, kaip to reikalavo 2005 m. kovo 31 d., 2003 m. rugsėjo 24 d. ir 2003 m. lapkričio 28 d. statybos rangos sutartys ir įmonei buvo išduoti du draudimo sertifikatai: 2004 m. balandžio 20 d. įmonių civilinės atsakomybės draudimo sertifikatas Nr. 1775 ir bendrosios civilinės atsakomybės sertifikatas Nr. 100583, todėl UAB „Amplitudė“ įsipareigojimai pagal minėtas statybos rangos sutartis buvo pilnai įvykdyti. Ieškovas pažymėjo, kad pirmasis darbų perdavimo aktas pasirašytas 2004 m. gegužės 26 d., todėl draudiminė civilinės atsakomybės apsauga galiojo jau nuo pirmojo darbų perdavimo iki bankroto bylos iškėlimo, o po bankroto bylos iškėlimo draudimo sutarčių galiojimo UAB „Amplitudė“ negalėjo pratęsti, kadangi tai prieštarautų Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Ieškovas pažymėjo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio septintosios dalies 3 punkto reikalavimus draudžiama iškėlus bankroto bylą vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, bei išieškoti skolas iš įmonės turto teismo ar neginčo tvarka. Dėl to, ieškovo nuomone, atsakovas UAB „Giedra“ neturėjo teisės sulaikyti 6 106,45 Lt ir privalėjo juos sumokėti ieškovui. Ieškovo teigimu, kadangi UAB „Giedra“ skola UAB „Amplitudė“ yra 6 106,45 Lt, o pagal 2005 m. kovo 31 d. statybos rangos sutarties 9.1. punktą gali būti skaičiuojami 0,02 procento delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, todėl atsakovo mokėtinų ieškovui delspinigių dydis yra 219,83 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad priteistinos iš atsakovo ieškovui procesinės palūkanos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.
Teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Giedra“, vykdydamas 2005 m. kovo 31 d. statybos rangos sutarties 8.3. punkto, 2003 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutarties 6.3. punkto ir 2003 m. lapkričio 28 d. statybos rangos sutarties 8.3. punkto sąlygas, iš kiekvienos pagal sutarties kainą mokamos sumos sulaikė 10 procentų sumą, kurią turėjo sumokėti ieškovui BUAB „Amplitudė“ (rangovui) po to, kai rangovas pateiks civilinių įsipareigojimų draudimo polisą sumai, ne mažesnei 10 procentų sutarties darbų vertės. Teismas pažymėjo, kad atsakovas sulaikė 6 106,45 Lt sumą, kadangi ieškovas (rangovas) nepateikė atsakovui (užsakovui) sutartyje numatytų civilinių įsipareigojimų draudimo polisų.
Teismas nurodė, kad visose trijose ginčo sutartyse yra punktas, numatantis, kad atliktiems darbams rangovas suteikia garantiją, remiantis Statybos įstatymu. Teismas pažymėjo, kad CK 6.697 straipsnio pirmoji dalis numato, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laikotarpį užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, o šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo ir kitų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Teismas nurodė, kad rangovo UAB „Amplitudė“ suteikta garantija atliktiems darbams yra tiesiogiai susijusi su statybos rangos sutarčių punktais, numatančiais 10 procentų mokamų sumą sulaikymą, kadangi ši sutarties nuostata yra tiesiogiai skirta tam, kad rangovas būtų suinteresuotas iki galo įvykdyti savo įsipareigojimus užsakovui UAB „Giedra“, t. y. pateikti draudimo liudijimus (polisus), nes tik po to rangovas įgytų teisę gauti 10 procentų dydžio atidėtą mokėjimą.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas BUAB „Amplitudė“ į bylą pateikė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sertifikatą BCA Nr. 100583, bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą BCA Nr. 100583, Įmonių civilinės atsakomybės sertifikatą Nr. 1775 ir šių įrodymų pagrindu ieškovas grindžia savo reikalavimo teisę bei įrodinėja tinkamą sutartinių sąlygų įgyvendinimą. Teismo nuomone, ginčo išsprendimui svarbus dalykas – įmonės bendrosios civilinės atsakomybės ir rangovo privalomosios civilinės atsakomybės draudimų skirtumai. Teismas nurodė, kad bendrosios civilinės atsakomybės draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su draudėjo padaryta žala fiziniam asmeniui (sužalojimas, mirtis) ir/ar žala, padaryta fizinių ar juridinių asmenų turtui, kurią draudėjas privalo atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, o rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas yra privalomas pagal Statybos įstatymą, skirtas rangovams, sudariusiems rangos sutartis dėl statybos darbų, ir šios draudimo sutarties objektas – draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliekamų ir/ar atliktų statinio statybos darbų. Dėl to teismas nurodė, kad šių dviejų ne gyvybės draudimo sutarčių objektai iš esmės yra skirtingi ir jiems nėra taikomos tos pačios draudimo taisyklės.
Teismas nurodė, kad tiek visų trijų ginčo statybos rangos sutarčių sąlygos, kalbančios apie civilinių įsipareigojimų draudimo poliso pateikimą, tiek Statybų įstatymas numato, kad rangovo civilinė atsakomybė turi būti draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu dėl kiekvienos rangos sutarties atskirai arba atitinkamai papildant jau sudarytas rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, jog UAB „Amplitudė“ ginčo sutarčių sudarymo ir vykdymo laikotarpiu būtų apdraudusi savo, kaip rangovo, civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, o į bylą pateiktas UAB „Amplitudė“ bendrasis civilinės atsakomybės draudimo liudijimas ir sertifikatas nelaikytini tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais ieškovo sutartinių bei įstatyminių reikalavimų įvykdymą, kadangi Statybų įstatymas numato rangovo pareigą draustis privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Teismas taip pat pažymėjo, kad, atsakovo UAB „Giedra“ teigimu, jam kaip užsakovui draudimo sutartys ar draudimo liudijimai nebuvo pateikti. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti 6 106,45 Lt sumą iš atsakovo yra nepagrįstas, kadangi atsakovas sulaikė 10 procentų sumą nuo kiekvienos sutarties kainos, kaip šalys ir buvo numačiusios sutartyse, rangovui nepateikus draudimo liudijimų (polisų).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Amplitudė“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas nepasisakė ir nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad atsakovo reikalavimas dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu buvo pareikštas po bankroto bylos iškėlimo, o, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio septintosios dalies 3 punktu, iškėlus bankroto bylą įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų netesybų mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka.Atsakovas nepasinaudojo sulaikymo teise iki bankroto bylos iškėlimo, o bandymas ja pasinaudoti ieškovui bankrutavus yra neteisėtas, kadangi kad nei vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatyme.Atsakovas po bankroto bylos iškėlimo UAB „Amplitudė“ sulaikydamas 6 106,45 Lt suma, siekia įgyti pirmenybės teisę prieš kitus BUAB „Amplitudė“ kreditorius, o tai prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms.Atsakovo sulaikyta piniginių lėšų suma negali būti vertinama kaip netesybos, kaip kainos mažinimas už netinkamos kokybės darbus, kadangi minėtų lėšų sulaikymas reiškia, kad jomis atsakovas gali disponuoti laikinai, iki tam tikrų sąlygų įvykdymo. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, po bankroto bylos iškėlimo visas įmonės turtas, įskaitant sulaikytas lėšas, turėjo būti perduotas BUAB „Amplitudė“, o atsakovas turėjo pareikšti kreditorinį reikalavimą nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Giedra“ nurodo, kad su ieškovo BUAB „Amplitudė“ apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Byloje nustatyta, kad šalių 2005 m. kovo 31 d., 2003 m. rugsėjo 24 d. ir 2003 m. lapkričio 28 d. statybos rangos sutartimis ieškovas (rangovas) atliktiems pagal sutartis darbams suteikė garantiją, remiantis Statybos įstatymu. 2005 m. kovo 31 sutarties 8.3 punkte nustatyta, kad iš kiekvienos mokamos sumos užsakovas sulaiko 10 procentų, kuriuos sumoka rangovui po baigiamojo akto pasirašymo ir civilinių įsipareigojimų draudimo poliso pateikimo sumai, ne mažesnei 10 procentų sutarties darbų vertės. 2003 m. rugsėjo 24 d. sutarties 6.3 punkte ir 2003 m. lapkričio 28 d. 8.3 punkte nurodyta, kad iš kiekvienos mokamos sumos atsakovas sulaiko 10 procentų, kuriuos sumoka rangovui po baigiamojo akto pasirašymo ir draudimo bendrovės garantinio laikotarpio įsipareigojimų apdraudimo garantijos pateikimo sumai, ne mažesnei 10 procentų sutarties darbų vertės. Atsakovas nesumokėjo ir atsisakė mokėti ieškovui 6 106,45 Lt pagal sutartis atliktų darbų kainos dalį, kadangi ieškovas neįvykdė minėtuose sutarčių punktuose nurodytų sąlygų. CK 6.695 straipsnis reglamentuoja rangovo atsakomybę už darbų pagal statybos rangos sutartį kokybę, 6.697 straipsnis reglamentuoja darbų pagal statybos rangos sutartį kokybės garantiją, o 6.698 straipsnis nustato garantinius terminus. Rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu ir draudimo objektas yra rangovo civilinė atsakomybė už jo padarytą žalą statytojui (rangovui) ir tretiesiems asmenims (Statybos įstatymo 37 str. 1, 2 d.).Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengtas rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (Statybos įstatymo 37 str. 8 d.). Draudėjas civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti dėl kiekvieno statomo statinio, dėl kurio sudaryta rangos sutartis (Statybos įstatymo 39 str. 4 d.). Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 79 patvirtintos ir 2003 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. N-234 pakeistos Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad ieškovas, vykdydamas šalių statybos rangos sutartis, pagal minėtų taisyklių reikalavimus nesudarė rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių ir kad ieškovas neįvykdė 2005 m. kovo 31 d. sutarties 8.3 punkte, 2003 m. rugsėjo 24 d. sutarties 6.3 punkte bei 2003 m. lapkričio 28 d. sutarties 8.3 punkte nurodytų sąlygų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas neįvykdė nurodytų statybos rangos sutarčių sąlygų ir atsakovas neturi prievolės sumokėti ieškovui 6 106,45 Lt pagal sutartis atliktų darbų kainos dalies, yra pagrįstos (CK 6.1-6.4. 6.38, 6.162, 6.193, 6.196, 6.200, 6.256, 6.681, 6.687, 6.695, 6.697 str.; Statybos įstatymo 37, 39 str.).
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.
Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas 2006 m. liepos 19 d. raštu į ieškovo pretenziją pareiškė turintis priešpriešinį reikalavimą ieškovui ir, atsakovo manymu, jo prievolė pasibaigė priešpriešinio reikalavimo įskaitymo būdu (CK 6.130 str. 1 d.). yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad atsakovas nepareiškė ieškovui priešpriešinio reikalavimo ir atsakovo 2006 m. liepos 19 d. raštas Nr. 162 į ieškovo pretenziją nėra pareiškimas dėl atsakovo prievolės pasibaigimo, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas. Atsakovui neatsirado prievolė sumokėti ieškovui 6 106,45 Lt pagal sutartis atliktų darbų kainos dalies, kadangi ieškovas neįvykdė nurodytų statybos rangos sutarčių sąlygų. Nesant atsakovo prievolės sumokėti ieškovui nurodytą sumą, nėra reikalingas priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas dėl prievolės pabaigos ir atsakovas tokio įskaitymo neatliko.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad šalių statybos rangos sutartyse vartojamas terminas „sulaikyti“ reiškia, kad atsakovas sulaikytomis pinigų sumomis gali disponuoti tik laikinai, iki tam tikro sąlygų įvykdymo, ir, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, įmonės turtas, įskaitant sulaikytas pinigų sumas, turi būti perduotas įmonei, o atsakovas – pareikšti kreditorinį reikalavimą nustatyta tvarka. Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pagal Civiliniame kodekse nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles sprendžia, kad šalių sutartyse nustatyta atsakovo teisė sulaikyti 10 procentų kiekvienos mokamos sumos iki civilinių įsipareigojimų draudimo poliso ar draudimo bendrovės garantinio laikotarpio įsipareigojimų apdraudimo garantijos pateikimo sumai, ne mažesnei 10 procentų sutarties darbų vertės, reiškia, kad atsakovui neatsiranda prievolė sumokėti, t. y. atsakovas turi teisę nemokėti, ieškovui 10 procentų kiekvienos mokamos sumos, kai ieškovas neįvykdo nurodytų konkrečių sutarčių sąlygų. Tokia prievolė atsakovui būtų atsiradusi tik tada, jeigu ieškovas būtų įvykdęs minėtas sutarčių sąlygas. Pagal šalių statybos rangos sutartis darbai atlikti, darbų priėmimo-perdavimo aktai pasirašyti ir apmokėjimas už atliktus darbus atliktas iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Amplitudė“, todėl UAB „Amplitudė“ turėjo galimybę iki bankroto bylos iškėlimo įvykdyti nurodytas sutarčių sąlygas, tačiau to nepadarė. Tai reiškia, kad iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Amplitudė“ atsisakė vykdyti minėtas statybos rangos sutarčių sąlygas. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas negali vykdyti neįvykdytų nurodytų sutarčių sąlygų dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui ir ieškinio tenkinimui. Todėl atsakovas pagal šalių sutarčių sąlygas neturi prievolės sumokėti ieškovui 6.105,45 Lt sumos. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovas sulaikė 6 106,45 Lt sumos, o ne 8 442,14 Lt sumos mokėjimą ieškovui, nepatvirtina ir nereiškia, kad atsakovas turi prievolę sumokėti ieškovui 6 106,45 Lt sumą.
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo atsisakymas sumokėti 6 106,45 Lt sumą yra bandymas perimti bankrutuojančios įmonės – ieškovo – turtą ir siekimas įgyti pirmenybę prieš kitus bankrutuojančios įmonės kreditorius, yra nepagrįsti dėl apeliaciniame skunde neteisingo bei netinkamo šalių statybos rangos sutarčių sąlygų aiškinimo, iš dalies neteisingo turinčių bylai reikšmės aplinkybių nurodymo ir netinkamo teisės normų aiškinimo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 96, 98 straipsnių reikalavimus atsakovas neprivalo atlyginti ieškovui išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikta įrodymų apie atsakovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.