- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-11
- Bylos Nr.
- AN2-167-209/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00053-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Advokatai
- Kęstutis Virbickas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutarimo, kuriuo L. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 9 dalį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, jai skirta 1000 eurų dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutarimu L. P. nubausta už tai, kad ji 2017 m. lapkričio 28 d., apie 10.00 val., žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statė naują ypatingą sandėliavimo paskirties statinį, kurio matmenys – 42 m ilgio, 20 m pločio ir apie 8 m aukščio, neturint Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 27 straipsnio 16 dalies 1 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 9 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutarimą pakeisti ir L. P. skirti baudą ANK 351 straipsnio 9 dalies sankcijos ribose nuo 2000 iki 5700 eurų. Institucija nurodo, kad L. P. vykdoma ypatingo statinio savavališka statyba, neturint statybą leidžiančio dokumento, vertinama vienu sunkiausiu statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, paneigiančiu esmines imperatyvias statybos įstatymo nuostatas. Ypatingas statinys – tai sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys, todėl jo statyba be statybą leidžiančio dokumento turi būti vertinama griežtai, nes gali sukelti visuomenei pavojingus padarinius. Institucijos nuomone, skundžiamu nutarimu L. P. paskirta 1000 eurų bauda yra neproporcinga padarytam nusižengimui. Paskyrus perpus mažesnę nei sankcijoje numatytas minimumas baudą ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su nusižengimu gauta nauda.
Taip pat apylinkės teismas netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Aplinkybės, kad pažeidėja prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo skirti mažesnę baudą, nei numatyta ANK 351 straipsnio 9 dalies sankcijoje. Tai, kad nusižengimas padarytas dėl teisės aktų nežinojimo, asmuo geranoriškai bendradarbiavo su protokolą surašiusia Institucija, deda pastangas ištaisyti padarytą nusižengimą, neleidžia daryti išvados, jog yra pagrindas skirti mažesnę baudą nei numatyta minimali bauda. Juolab, kad objektyvių duomenų apie pažeidėjos sunkią finansinę padėtį byloje nėra. Todėl administracinė nuobauda, laikantis minimalios sankcijos ribos, jai nebūtų nepakeliama finansinė našta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. P. atstovas advokatas Kęstutis Virbickas prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutarimą palikti nepakeistą. Teigia, kad apylinkės teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai nutarė skirti L. P. mažesnę nei minimali ANK 351 straipsnio 9 dalies sankcijoje numatytą baudą.
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 9 dalyje, padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas L. P. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
ANK 351 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad naujo ypatingo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo 2000 iki 5700 eurų. Tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, kad L. P. už ANK 351 straipsnio 9 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, buvo paskirta 1000 eurų bauda.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016).
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas nutarime išsamiai pasisakė, kodėl L. P. taiko ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas skirdamas mažesnę baudą, nei numatyta ANK 351 straipsnio 9 dalies sankcijoje minimali bauda.
Nors iš administracinio nusižengimo aplinkybių matyti, kad L. P. padarė pakankamai pavojingą administracinį nusižengimą – statė naują ypatingą sandėliavimo paskirties statinį neturėdama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, tačiau iš byloje surinktų duomenų bei kaltininkės ir Institucijos atstovo paaiškinimų matyti, kad L. P. nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl nežinojimo ir teisės aktų neišmanymo, todėl nelaikytina piktybine pažeidėja. Taip pat ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų už panašaus pobūdžio nusižengimus neturi. Be to, konstatavus nusižengimo padarymo faktą, ji geranoriškai konsultavosi su Institucijos atstovais, domėjosi dokumentų sutvarkymo tvarka ir galimybėmis, t. y. bendradarbiauja su protokolą surašiusia Institucija bei deda pastangas ištaisyti padarytą nusižengimą. Juolab, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad iš esmės tokio tipo statybos minėtame sklype yra leidžiamos. Pažymėtina ir tai, jog dėl padaryto nusižengimo reali žala valstybei ir kitiems asmenims padaryta nebuvo. Tuo tarpu iš teismui pateikto atsiliepimo matyti, kad L. P. nuo 2018 m. sausio mėnesio yra bedarbė, todėl prarado pajamų šaltinį. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai L. P. pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrė 1000 eurų baudą, kuri atitinka teisingumo ir protingumo principus.
Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjo 2018 m. vasario 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.