- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-29
- Bylos Nr.
- 1S-632-168/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Onutei Astrauskienei, dalyvaujant prokurorei Nidai Grunskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo J. V. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-16 nutarties, kuria įtariamajam J. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. įtariamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2011 m. sausio mėnesio, ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2011 m. vasario 17 d., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su grupe iš anksto susitarusių asmenų, bendrais veiksmais, pasinaudodamas nukentėjusiosios D. K. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, bei panaudojus apgaulę, melagingai žadant, kad iš prostitucijos galima uždirbti daug pinigų, įtikino ir užverbavo nukentėjusiąją D. K. į Jungtinę Karalystę dirbti prostitute, 2011-01-28 automobiliu nugabeno nukentėjusiąją į Jungtinę Karalystę ir pardavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 147 str. 2 d.
Įtariamasis J. V. BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2011-06-15 7.00 val. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-16 nutartimi įtariamajam J. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo J. V. gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-16 nutartį ir įtariamąjį J. V. iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad nusikalstama veika įtariamam asmeniui kardomoji priemonė gali būti paskirta tuomet, kai surinkti duomenys leidžia pagrįstai jį ta nusikalstama veika įtarti. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje tėra išvardinti tam tikrų procesinių veiksmų protokolų pavadinimai, bet ne tuose protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys, todėl nėra įvykdytas įstatymo reikalavimas nutartyje nurodyti duomenis, kurie leidžia įtariamąjį pagrįstai ta nusikalstama veika įtarti. Gynėjo nuomone, nepagrįstas nutarties teiginys, kad seni, išnykę teistumai gali leisti pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje J. V. ir šiuo metu darys naujus nusikaltimus. Nors J. V. pareikšto įtarimo sunkumas galėtų būti pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje J. V. gali bėgti (slėptis) siekdamas išvengti gresiančios pakankamai ilgalaikės bausmės, tačiau mano, jog šis pagrindas gali būti užkardytas ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog būtent įtariamasis J. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog įtariamasis J. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, laikytini nukentėjusiosios D. K., liudytojos S. L. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Todėl šioje dalyje nesutiktina su įtariamojo J. V. gynėjo skundo argumentais, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neatskleidė nė vieno iš aukščiau paminėtų dokumentų turinio ir nemotyvavo, kaip kiekvienas jų atskirai bei jų visuma leidžia daryti išvadą, kad įtariamasis J. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokia išsami byloje surinktų duomenų analizė galėtų būti laikoma įrodymų vertinimu bei pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. Taigi dėl šių klausimų gali pasisakyti tik bylą iš esmės nagrinėjantis teismas priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą. Gynėjo nuomone, J. V. turėtų būti taikomos įstatymų numatytos švelnesnės kardomosios priemonės. Pažymėtina, jog teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimo iniciatyvą ir teisę ikiteisminio tyrimo stadijoje turi prokuroras (BPK 139 str.).
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Panevėžio miesto apylinkės teismas, skirdamas įtariamajam J. V. kardomąją priemonę - suėmimą, nurodė du jos paskyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, tai yra, kad suimtasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų.
Konstatuotina, kad apylinkės teismas šiuos suėmimo skyrimo pagrindus nustatė pagrįstai. LR BPK 122 str. 2 d. nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė). Nors suimtasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau tyčinės veikos, kurios padarymu įtariamas J. V. pobūdis ir sunkumas – jis įtariamas organizuotoje grupėje padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą žmogaus laisvei, taip pat gresiančios griežtos bausmės tikimybė – už LR BK 147 str. 2 d. įstatymas numato išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę nuo ketverių iki dvylikos metų, teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog yra nurodytas pagrindas įtariamajam J. V. skirti kardomąją priemonę – suėmimą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad įtariamasis turi ryšių užsienyje, yra nevedęs, nesusaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, nedirba, neturi pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai pripažino esant suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. suėmimas gali būti skiriamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Įtariamajam J. V. inkriminuojama nusikalstama veika savo pobūdžiu yra savanaudiška, nukreipta į lėšų gavimą nusikalstamu būdu. Kaip jau minėta, įtariamasis niekur nedirba, neturi pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl įtarimas savanaudiškos nusikalstamos veikos padarymu leidžia pagrįstai manyti, kad lėšas pragyvenimui J. V. gali gauti iš nusikalstamos veiklos. Įtariamasis anksčiau teistas keturis kartus, tačiau jo ankstesni teistumai už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą šiuo metu išnykę ir jam nesukelia teisinių pasekmių, tačiau tai yra jį charakterizuojanti aplinkybė, turinti reikšmės sprendžiant, kad J. V. gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad įtariamasis J. V., būdamas laisvėje, gali ir toliau daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Todėl apylinkės teismo išvada apie nurodyto suėmimo paskyrimo pagrindo buvimą yra teisinga.
Aptartos aplinkybės rodo, jog šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų negalima.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad įtariamajam J. V. kardomoji priemonė - suėmimas paskirta pagrįstai. Tenkinti suimtojo gynėjo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Skundžiama apylinkės teismo nutartis nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Įtariamojo J. V. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-16 nutartį.
Nutartis neskundžiama.