Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2018-11-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-619-659/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-11-12
Bylos Nr.
A5.-619-659/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00414-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Pažeidėjas
U. Š.
Kategorijos
  • 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-619-659/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00414-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 6.5; 21.9.10
Registro objektas ROIK: 18081570840(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. lapkričio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Ritai Bružinskienei, Erikai Grigišienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui U. Š. ( buv. J. Š.) ,

institucijos, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovams Juozui A. G., R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje U. Š. ( buv. J. Š.), gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

U. Š. (buv. J. Š. ), būdama (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), direktore, Bendrovės veiklos vykdymo vietoje – biure, adresu (duomenys neskelbtini), per 2017 m. birželio - lapkričio mėn. dirbusioms darbuotojoms J. L. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir I. N. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) iš viso išmokėjo 1575,56 Eur neapskaityto darbo užmokesčio sumą, o būtent: 1) apskaitininkei - administratorei J. L. – 1325,56 Eur; 2) administratorei I. N. – 250 Eur sumą.

Buvusi darbuotoja J. L. rašytiniame paaiškinime, pateiktame 2018-02-19, nurodė, kad oficialus darbo užmokestis, nurodytas atlyginimų žiniaraščiuose, buvo mokamas laiku pervedant į asmeninę banko sąskaitą, t. y. pagal darbo sutartyje nurodytą laiką iki einamo mėnesio 25 dienos. Neapskaitytas darbo užmokestis buvo mokamas biuro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iki kiekvieno mėnesio 20 dienos. Per 2017 m. gegužės - lapkričio mėnesius išmokėta neoficialaus atlyginimo suma 1325,56 Eur grynais pinigais niekur nepasirašant.

Rašytiniame 2018-01-23 paaiškinime I. N. paaiškino, kad oficialus darbo užmokestis už 2017 m. spalio - lapkričio mėn. ir atsiskaitymas pervesti į asmeninę banko sąskaitą, neoficialus 250 Eur darbo užmokestis išmokėtas biuro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), grynais pinigais niekur nepasirašant.

Tokiu būdu U. Š., būdama Bendrovės vadove, neužtikrindama, kad visas darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į Bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama U. Š. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir prašė administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, o jei teismas spręstų kitaip, tuomet skirti straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Šalies argumentai

U. Š. nurodė, kad Operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuoti duomenys yra netikslūs, neatitinka faktinių aplinkybių, o išvados apie neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimą J. L. ir I. N. neatitinka tikrovės. Tokia išvada padaryta išimtinai tik pagal paminėtų asmenų melagingus paaiškinimus, kurie nuolat keičiami ir nesutampa su faktinėmis aplinkybėmis, kurias galima pagrįsti rašytiniais įrodymais. Teismo posėdžio metu duodama parodymus VMI atstovė D. N. pažymi, kad pagrindinis VMI tikslas buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolą vadovaujantis FNTT nurodytais dokumentais. Pažymi, jog minėta liudininkė nelaikė konfliktą pagrindžiančių dokumentų kaip svarbių įrodymų susijusių su byla, todėl jų nevertino, bei nepridėjo kaip svarbių įrodymų teismui. Nagrinėjamu atveju VMI nagrinėdama skundą pažeidė nekaltumo prezumpcijos, proporcingumo ir teisingo proceso principus. VMI nedėjo jokių pastangų pašalinti administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų prieštaravimus, net jeigu ir pastebėjo akivaizdų šalių konfliktą, faktinių duomenų ir keičiamų parodymų neatitikimą, taip pažeisdama ANK 563 straipsnį, kuris numato, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

U. Š. paaiškino, kad įmonė yra jauna, todėl gali sau leisti pirkti tik tokius specialistus, kurie tik baigę mokslus arba specialistus vidutinės kompetencijos. Įmonėje buvo didelė darbuotojų rotacija. J. L. dirbdama (duomenys neskelbtini) buvo nekvalifikuota darbuotoja ir nei kvalifikacijos įgūdžių, nei kvalifikaciją pažyminčio dokumento neturėjo, nes tuo metu dar mokėsi. (duomenys neskelbtini) J. L. buvo pirmoji darbovietė apskaitos srityje. Pagal darbo sutartį J. L. atlyginimas bandomuoju laikotarpiu buvo 380 Eur. Po ko už gerą darbą darbuotoja buvo paskatinta, pakėlus jai atlyginimą iki 500 Eur. J. L. rodant labai gerus rezultatus, didelę iniciatyvą, pastarajai buvo sudarytos sąlygos papildomai eiti biuro vadovės pareigas. J. L. atlyginimas į rankas atskaičius mokesčius su kelionės kompensacija (27 Eur), pagal pateisinamuosius dokumentus ir pagal apskaitos specialistės ir biuro vadovės pareigybes, sudarė 634,50 Eur už pilnai dirbtą mėnesį iki rugsėjo mėnesį kilusio konflikto tarp jos, kaip bendrovės vadovės, ir J. L.. 2017 m. rugsėjo mėnesį po kilusių konfliktų J. L. sutikus, atsižvelgiant į pastarosios prašymą, su ja buvo nutraukta biuro vadovės darbo sutartis. J. L. liko dirbti vienam etatui, kurio atlyginimas buvo 500 Eur. J. L. prašymu, atsižvelgiant į tai, kad pastaroji mokėsi, jai palikta galimybė naudotis darbo vieta po darbo. J. L. turėjo atskirus prisijungimus, atskirus raktus. Dėl pasikartojančių klaidų apskaitoje ir suprastėjusių darbo rezultatų rodiklių, atlyginimas didinamas nebuvo, paliekant teisę gauti metinį priedą už metinius veiklos rezultatus ir darbą be klaidų, kuris yra skaičiuojamas finansiniams metams pasibaigus įvertinant įmonės finansinius rezultatus. Jai nesutikus J. L. išleisti kasmetinių atostogų, pastaroji parašė prašymą atleisti ją iš darbo. Nutraukus darbo sutartį J. L. neteko galimybės į metinį priedą, nes sutartis buvo nutraukta finansiniams metams nepasibaigus ir darbuotojos darbo rezultatai buvo blogi — fiksuojamos nuolatinės ir pasikartojančios klaidos. J. L. parodymuose ir rašytiniuose paaiškinimuose nėra įrodymų nuoseklumo, įrodymai nuolat keičiami kas kartą pateikiant vis kitokias tariamai neapskaityto darbo užmokesčio sumas, taip sukeliant įrodymų prieštaringumą ir nepatikimumą. J. L. parodymai apie mokamą neapskaitytą atlyginimą sąmoningai duodami šmeižikiški, dėl siekio pakenkti, atkeršyti už kilusį konfliktą.

U. Š. paaiškina ir tai, kad I. N. bendrovėje dirbo labai trumpą laiką ir buvo priimta pagal terminuotą darbo sutartį, kurios sutartinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė 639,10 Eur. Su I. N. buvo sutarta dėl didesnio atlyginimo ateityje po terminuotos sutarties, kaip bandomojo laikotarpio pasibaigimo. Pažymima, kad I. N. parodymuose taip pat yra prieštaringų įrodymų neatitikimų, nes palyginus jos parodymus su menamu neapskaitytu darbo užmokesčiu ir faktiniais duomenis, jos darbo užmokestis taip pat didesnis nei ji teigia, kad buvo susitarta. Darbo sutarties nutraukimą inicijavo pati I. N. išsigandusi atsakomybės ir galimai būsimų sankcijų už padarytas klaidas darbe, nepriklausomai nuo to, kad prieš pasirašydama darbo sutartį, turėjo galimybę susipažinti su pareiginiais nuostatais, kuriuose aptartos atsakomybių ir galimų išskaitų sąlygos. Pareiginius nuostatus I. N. pasirašė kartu su darbo sutartimi, prieš pradedant dirbti. Duodama melagingus parodymus apie neapskaitytą darbo užmokestį I. N. gali turėti nuoskaudą dėl netektų pajamų. I. N. išeiti iš darbo ir nutraukti terminuotą sutartį, sprendimą priėmė emociniu pagrindu, todėl, siekiant išvengti konflikto, prašymas išimtinai buvo tenkintas tą pačią dieną. Jos teigimu, I. N. melagingus parodymus apie neapskaitytą darbo užmokesti galimai duoda, veikiama J. L., nes pastaroji ieškojo sąjungininkų savo melagingiems parodymams pagrįsti.

Liudytoja J. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo apskaitos specialistės pareigose, pagal darbo sutartį jos atlyginimas bandomuoju laikotarpiu buvo minimalus, po bandomojo laikotarpio, neatskaičius mokesčių, - 500 Eur. Po šešių mėnesių, nuo darbo pradžios, pradėjo dirbti 1,5 etato. Pagal darbo sutartį buvo numatytas atlyginimas 750 Eur. Su direktore U. Š. buvo sutarta, kad jai į rankas, atskaičius mokesčius, bus mokamas 750 Eur darbo užmokestis. Skirtumą nuo faktinio atlyginimo iki 750 Eur direktorė jai išmokėdavo grynais į rankas neoficialiai. Taip pat kiekvieną mėnesį jai prie neoficialaus atlyginimo buvo mokamas neoficialus, niekur neapskaitytas iki 200 Eur priedas. Apytiksliai ji gaudavo apie 700-800 Eur. Dažniausiai neoficialus atlyginimas buvo mokamas būnant vienas ant vieno, tai po darbo, jai dirbant savaitgaliais ir automobilyje. Oficialų atlyginimą U. Š. pervesdavo per banką, jis buvo pastovus, o po kokių penkių dienų - dviejų savaičių išmokėdavo grynais pinigais neoficialiai. Su U. Š. konkreti neoficialių pinigų suma aptarta suma nebuvo, todėl ji kito. Viską ką gaudavo įvesdavo į savo sudarytą lentelę. (duomenys neskelbtini) direktorė U. Š. jai išmokėjo 1454,96 Eur neoficialaus atlyginimo, už kurį ji niekur nepasitašė. Būdama FNTT su savimi nebuvo paėmusi lentelės, todėl nebuvo nurodžiusi neoficialiai mokamų priedų sumos. Teigė, kad jai nebuvo suteikta galimybė naudotis darbo vieta po darbo savo asmeninėm reikmėm, nes ji atlikdavo bendrovės darbus. Direktorė buvo išleidusi įsakymą, dėl ko jai teko parašyti tokį prašymą, tačiau ji išimtinai atlikdavo tik savo darbo funkcijas. Dirbdama bendrovėje dar studijavo. Studijos buvo ištęstinės. Į metus studijos vyko šešias savaites – tris savaites užsiėmimai, vykdavo kiekvieną dieną, po to būdavo pertrauka, o po pertraukos – keturi/penki egzaminai. Jei darbo metu ji būdavo studijose, tai tą laiką atidirbdavo po darbo arba savaitgaliais. Taip buvo sutarta su direktore. Nurodė ir tai, kad darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyti tik po šešių mėnesių darbo. Visą tą laiką dirbo nelegaliai. Pirminėje darbo sutartyje, kurią jai buvo davusi direktorė, buvo nurodytas šešių mėnesių bandomasis laikotarpis bei atgalinė data. Jai nepasirašius šios sutarties, buvo sudaryta nauja sutartis, kuri buvo pasirašyta. Jai paprašius U. Š. mokėti visą darbo užmokestį oficialiai, pastaroji paaiškino, kad tokiu atveju reiktų mokėti daug mokesčių, todėl šiuos pinigus ji sumokės geriau jai. Po to iš U. Š. pusės prasidėjo kibimai, dėl ko buvo rašomi pasiaiškinimai, kad vėliau, jos manymu, ją būtų galima atleisti. Iš darbo išėjo savo noru, kai direktorė pateikė jai įsakymą dėl jai suteiktų kasmetinių atostogų atšaukimo. Be to, dirbant iš direktorės pusės nuolatos buvo juntamas psichologinis spaudimas, vyravo sudėtinga ir psichologinė atmosfera, buvo padidinti darbo reikalavimai. Tačiau dirbo, nes tuo metu studijavo ir jai buvo reikalinga praktika. Savo pareiginėse nuostatuose ir darbo sutartyje suteiktų įgaliojimų neviršijo. Pasiaiškinimai atsirado nuo to momento, kai U. Š. buvo paprašyta visą atlyginimą mokėti oficialiai. Sumažintas darbo užmokestis bei nuimta papildoma pareigybė buvo ne dėl konflikto su U. Š., o, kaip pastaroji jai paaiškino, buvo sumažėjęs darbo krūvis, bendrovėje nebuvo pinigų. Pripažįsta, jog buvo nušalinta nuo darbo vietos, bet prastovų oficialiai nebuvo. Taip pat pasitaikydavo ir klaidų, tačiau neoficialus atlyginimas vis tiek buvo mokamas. Į institucijas kreipėsi dėl to, kad jai nebuvo išmokėtas likęs 278 Eur neoficialus darbo užmokestis, kurį ji norėjo gauti oficialiai, taip pat dėl U. Š. nežmogiško elgesio su darbuotojais. Taip pat nurodė, jog matė, kaip U. Š. paskutinę I. N. darbo dieną sumokėjo pastarajai neoficialius pinigus.

Liudytoja I. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2017-10-17 iki 2017-11-13 apskaitininkės pareigose. Jos pačios prašymu buvo sudaryta terminuota - 4 mėnesių - darbo sutartis, kurioje buvo numatytas atlyginimas 639,10 Eur. Tačiau su direktore U. Š. buvo sutarta, kad jai į rankas, atskaičius mokesčius, bus mokama 750 Eur – 500 Eur oficialiai, o skirtumą, t. y. 250 Eur, neoficialiai kaip priedą prie atlyginimo. Jai išeinant iš darbo, U. Š. oficialų 500 Eur atlyginimą pervedė į kortelę, o 250 Eur išmokėjo grynais. Išėjimo iš darbo priežastimi tapo tiek U. Š. charakteris, tiek darbo užmokesčio sistema, kad dalis darbo užmokesčio buvo mokama neoficialiai „vokeliuose“, tiek neproporcingai išplėstos atsakomybės ribos. Taip pat nurodė, kad įsidarbinant į (duomenys neskelbtini) buvo bedarbė. Prie bendrovės darbuotojų darbo užmokesčio skaičiavimų prileista nebuvo. Didžiąją dalį atlyginimų skaičiuodavo pati direktorė U. Š.. Prieš jai išeinant iš darbo, U. Š. pateikė jai pasirašyti naują darbo sutartį. Negali pasakyti, ar pirminė jos darbo sutartis skyrėsi nuo kitų bendrovės darbuotojų pasirašytų sutarčių. Duodama VMI paaiškinimus, neturėdama su savimi banko sąskaitos išrašo, nurodė, kad bankiniu pavedimu buvo gavusi darbo užmokestį apie 500 Eur.

Liudytoja D. N., surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, kad teismui, vadovaujantis nustatyta tvarka, buvo pateikti tik esminiai dokumentai, kurie aktualūs bylos nagrinėjimui, visi kiti dokumentai – U. Š. raštai – yra įdėti į pastarosios asmens bylą. Surašydama administracinio nusižengimo protokolą vadovavosi tuo, kas buvo buhalterinės apskaitos dokumentuose, paaiškinimais, kuriuos atsiuntė FNTT skyrius, bei FNTT tarnybiniu pranešimu. Neapskaitytų pinigų skirtumas buvo apskaičiuojamas remiantis U. Š. pateiktais žiniaraščiais bei darbuotojų raštiškais paaiškinimais.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė surašytą protokolą, prašė skirti U. Š. straipsnio sankcijose numatytą piniginę nuobaudą, jos dydį paliekant spręsti teismui.

Finansų nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad patikrinimo metu 2018-01-23 D. S., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016-05-17 iki 2017-06-30 administratorės - apskaitininkės pareigose, darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis 350 Eur (07 mėn. 380 Eur), atlyginimą 300 Eur pervesdavo į jos asmeninę kortelę. Žodiniu susitarimu direktorė J. Š. (šiuo metu U. Š.) pakėlė jai atlyginimą iki 400 Eur į rankas, atskaičius mokesčius. Atlyginimo skirtumą 100 Eur direktorė jai išmokėdavo kaip kompensaciją už kurą, todėl ji nuo 2016 m. lapkričio mėn. sudarė su (duomenys neskelbtini) automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį. Šiai sumai (100 Eur) ji pristatydavo kuro čekius (benzino). Taip pat D. S. teigimu, (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. jai išmokėjo 800 Eur, kartais direktorė pinigus pervesdavo į kortelę, kartais sumokėdavo grynais per kasą. Nuo 2017 m. sausio mėn. jai kilo oficialus atlyginimas, darbo sutartyje numatytas 425,56 Eur. Ji į rankas, atskaičius mokesčius, gaudavo 400 Eur ir 100 Eur už kurą. Jai laikotarpiu nuo 2016-05-17 iki 2017-06-30 buvo išmokėtas atlyginimas į rankas, atskaičius mokesčius, 4360 Eur. (1 t., b. l. 14-16)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog U. Š. (buvusi J. Š.), būdama (duomenys neskelbtini) vadove, neužtikrino, kad Bendrovės darbuotojams būtų mokamas tik Bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytas darbo užmokestis.

ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

Pagal ANK 567 straipsnio nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama U. Š. (buvusi J. Š.) kalta neprisipažino, teigė, kad buvusi Bendrovės darbuotoja J. L., siekdama atkeršyti dėl kilusių konfliktų, ją šmeižia, o I. N. melagingus parodymus apie neapskaitytą darbo užmokesti galimai duoda, veikiama J. L., tačiau teismas tokius U. Š. teiginius vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

U. Š. (buvusi J. Š.) kaltę padarius ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės. Nors U. Š. pažeidimo nepripažįsta, jos kaltę pagrindžia operatyvaus patikrinimo pažyma (1 t., b. l. 5-7); Finansų nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos patikrinimo aktas (1 t., b. l. 13); J. L. ir I. N. paaiškinimai (1 t., b. l. 8, 12, 11), kuriuose nurodytus duomenis jos patvirtino liudydamos teisme ir iš kurių matyti, kad joms buvo mokamas buhalterinėje apskaitoje nefiksuotas atlyginimas. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų J. L. ir I. N. parodymais, kurie, nors ir J. L. tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek žodiniame paaiškinime neapskaityto darbo užmokesčio sumos neženkliai kinta, iš esmės nuoseklūs ir atitinka byloje surinktų duomenų visumą. Pažymėtina ir tai, jog D. S., duodama Finansų nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybai paaiškinimus (1 t., b. l. 10), nurodė, kad žodiniu susitarimu su direktore J. Š. buvo sutarta, kad jos atlyginimas nuo 300 Eur (atskaičius mokesčius) pakils ir ji į rankas gaus 400 Eur. Atlyginimo skirtumą direktorė jai išmokėdavo kaip kompensaciją už kurą. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens U. Š. teiginiai apie tai, kad liudytojos, buvusios darbuotojos, ją šmeižia dėl buvusių konfliktų jokiais papildomais duomenimis nepagrįsti. Taigi, byloje surinktų duomenų visuma nustatyta, kad U. Š., būdama (duomenys neskelbtini) vadove, išmokėjo darbuotojoms darbo užmokestį, kuris neapskaitytas bendrovės buhalteriniuose dokumentuose, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. U. Š. bausta administracine tvarka, tačiau už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą traukiama pirma kartą (LITEKO duomenys), jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, U. Š. skirtina administracinė nuobauda, numatyta ANK 99 straipsnio 3 dalies sankcijoje – bauda, nustatant jos minimalų dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34 straipsniais, 99 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

U. Š. (buvusi J. Š.) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, ir jai skirti 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 18081570840 ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Balčiūnienė