- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-04
- Bylos Nr.
- e2-15035-948/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04155-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Atsakovas
- L. T. K.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi atsakovo L. T. K. pareiškimą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-05-26 sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-4141-948/2025,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-05-26 sprendimu už akių ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinys buvo patenkintas visiškai ir iš atsakovo L. T. K., ieškovės naudai priteista 1645,21 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-02-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos: 37 Eur žyminio mokesčio, 2541,00 Eur teisinių paslaugų išlaidos. Taip pat iš atsakovo L. T. K. priteistos 32,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinį atmesti. Prašyme nurodė, kad aplinkybę, jog nepateikė atsiliepimo, lėmė ne jo neveiklumas, o tai, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti laiku ir tinkamai (apie šios civilinės bylos iškėlimą sužinojo po Sprendimo už akių priėmimo, kai jo buvusi sutuoktinė, su kuria joks ryšys daugelį metų nepalaikomas, perdavė jam procesinius dokumentus). Prie šios situacijos susidarymo akivaizdžiai prisidėjo ir pats ieškovas, veikdamas nesąžiningai bei sąmoningai nesudarydamas sąlygų atsakovui gauti procesinius dokumentus ir dalyvauti procese (ieškovas, žinodamas atsakovo faktinės gyvenamosios vietos duomenis, taip pat kitus atsakovo kontaktinius duomenis, sąmoningai jų nenurodė teismui). Tai sudaro pagrindą laikyti, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių (prie kurių kilimo prisidėjo ir pats ieškovas). Ieškovo reikalavimas priteisti 1350 Eur išlaidų (už advokato paslaugas teikiant nepagrįstus skundus ikiteisminiame tyrime, kai ieškovas melagingai įskundė jį dėl tariamos laido vagystės) yra nepagrįstas. Tiek policijos, tiek prokuratūros institucijos, įvertinusios visus surinktus duomenis, vienareikšmiškai konstatavo, kad atsakovo veiksmuose nebuvo jokių nusikalstamos veikos sudėties požymių – atsakovas laidą laikinai pasiskolino, laidą planavo grąžinti ir faktiškai grąžino savo iniciatyva, todėl nebuvo nei tyčios, nei kitų vagystės sudėčiai būdingų požymių. Laidą grąžino per protingą laikotarpį savo valia, be jokio išorinio spaudimo ar teisėsaugos įsikišimo. Ieškovas, sąmoningai pasirinkęs perteklinį ir akivaizdžiai nepagrįstą procesinį aktyvumą (akivaizdžiai nepagrįstų skundų reiškimą Atsakovo atžvilgiu), veikė savo rizika. Ieškovo reikalavimas atlyginti 295,21 Eur laido vertę yra nepagrįstas. Ieškovui grąžino veikiantį laidą 2024-05-24 savo iniciatyva. Nei grąžinimo metu, nei iškart po grąžinimo laido gedimas nebuvo konstatuotas ar fiksuotas. Ieškovas nesiėmė jokių veiksmų objektyviai įvertinti grąžinto daikto (laido) būklės, todėl pats prisiėmė riziką dėl vėlesnio būklės įrodinėjimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sugedo būtent atsakovo pasiskolintas laidas, taip pat neįrodytos gedimo priežastys. Byloje nėra duomenų, kad laido gedimą lėmė jo veiksmai. Ieškovas neįrodė nei žalos fakto, nei atsakovo kaltės ar priežastinio ryšio, todėl reikalavimas atlyginti laido vertės išlaidas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas pagal civilinės atsakomybės taisykles. Ieškinio suma yra aiškiai neproporcinga galimai atsiradusiai žalai, nes didžiąją dalį ieškinio sudaro ne realios žalos atlyginimo reikalavimai, bet išlaidos, susijusios su paties Ieškovo pertekliniu ir nepagrįstu procesiniu elgesiu ikiteisminio tyrimo stadijoje.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nurodė, jog su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad atsakovo nurodytų priežasčių, kodėl jis nepateikė atsiliepimo byloje, negalima pripažinti svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą naikinti Sprendimą. Atsakovas dokumentų įteikimo adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Dokumentai buvo įteikti atsakovo deklaruotojoje gyvenamojoje vietoje atsakovo buvusiai sutuoktinei. Savo pareiškime atsakovas nurodo, kad bendravimo tarp sutuoktinių nėra, tačiau akivaizdu, kad reali situacija yra priešinga, nes dokumentai pas atsakovą kažkokiu būdu atsirado, t. y. atsakovo buvusi sutuoktinė bendravo su atsakovu. Tam tikrą ryši patvirtina ir tai, kad atsakovas buvusios sutuoktinės gyvenamojoje vietoje taip pat yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Kaip matyti iš viešos informacijos (kurią pats atsakovas patvirtino 2025-06-25 pareiškime dėl trūkumų šalinimo), atsakovas naują santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Taigi gerokai po šios santuokos (2021-07-26), atsakovas deklaravo, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas procesiniuose dokumentuose taip ir nenurodė savo realaus adreso. Atsakovas tikslingai ir piktybiškai neatskleidžia savo faktinės gyvenamosios vietos (vietos, kurioje būtų realu įteikti jam dokumentus) ir naudojasi tuo vengdamas priimti dokumentus. Tame pačiame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prie atsakovo adreso nurodytas tas pats atsakovo darbovietės adresas, kuriuo dokumentus nesėkmingai bandė įteikti teismas. Atsakovas viešoje erdvėje deklaruoja, kad jis yra baigęs teisės fakultetą, todėl jam turėjo būti aišku ir suprantama, kad deklaruotos gyvenamosios vietos adresas bus būtent tas adresas, kuriuo, esant reikalui, kreipsis įvairios institucijos, o taip pat ir procesinius dokumentus teiks teismai. Atsakovas pats turi prisiimti bet kokias iš savo aplaidumo kylančias pasekmes. Teismas tinkamai atliko savo pareigą informuoti proceso šalį ir dokumentai buvo įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovo pareiškimas nepagrįstas ne tik dėl to, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai, bet ir todėl, kad pareiškime nurodyti argumentai ir įrodymai nesukelia pagrindo peržiūrėti Sprendimą. Atsakovas teigia, kad ieškovas melagingai įskundė jį dėl tariamos laido vagystės ir teikia aibę argumentų, kurie neva paneigia tai, kad laidas buvo neteisėtai (be ieškovės sutikimo) pasisavintas. Atlikusi ikiteisminį tyrimą, Prokuratūra nustatė, jog atsakovo veiksmai neatitinka BK numatytų veikų sudėčių, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad atsakovo veiksmai buvo „teisėti“, nes veiksmų teisėtumą reglamentuoja ne tik BK, bet ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, taip pat civilinis kodeksas. Atsakovas, neturėdamas tam teisės ar ieškovės leidimo, užvaldė ieškovei priklausantį kabelį ir tik paaiškėjus, kad yra atpažintas ir dėl jo vyksta tyrimas, atsakovas prisipažino ir grąžino kabelį. Atsakovas netinkamai naudojo pasisavintą kabelį ir grąžino jį neveikiantį, tikėtina dėl to, kad naudojo automobiliui, kuriam krauti Kabelis nėra pritaikytas. Kaip nurodė pats atsakovas, kabelis naudotas krauti automobilį „Tesla“, o ne „Audi“. Pats atsakovas patvirtino, kad kabelį, neturėdamas tam teisės / leidimo, užvaldė, o po šio užvaldymo Kabelis sugedo. Kabelis buvo naudojamas ne tam automobiliui, kuriam kabelis yra pritaikytas. Pats atsakovas patvirtina, kad pasikrovė savo automobilį, kabelį naudojo, vadinasi iki atsakovo neteisėto užvaldymo kabelis veikė. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – daikto pasisavinimo be ieškovės žinios, turėjo pradėti procesus, o paaiškėjus, kad kabelis (tikėtina jį naudojant ne tai transporto priemonei) sugadintas, ieškovė patyrė žalą. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, kad šis atlygintų su kabelio sugadinimu susijusias išlaidas, tačiau atsakovas atsisakė tai daryti, todėl ieškovė buvo priversta savo nuostolių atlyginimo siekti teisinėmis priemonės (teikiant civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime ir po to ikiteisminio tyrimo nutraukimo, teikiant ieškinį civiline tvarka). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, o savo poziciją grindžia esminiu formaliu argumentu, kad nebuvo padaryta BK nustatyta veika.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
CPK 288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Įstatymas numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis).Ypatingas dėmesys nagrinėjant tokį pareiškimą yra skiriamas aplinkybių, liudijančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimui, neatvykimo į teismo posėdį ir neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbą, įvertinimui.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas procesinių dokumentų įteikimo adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Pirmą kartą šiuo paties atsakovo deklaruotu adresu pristatant dokumentus, jie nebuvo įteikti. Dokumentai taip pat grįžo neįteikti ir juos pristatinėjant paties atsakovo nurodomu jo darbovietės adresu. Antrą kartą teismui bandant pristatyti dokumentus į atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, paties atsakovo vėl neradus, dokumentai buvo įteikti atsakovo deklaruotojoje gyvenamojoje vietoje atsakovo buvusiai sutuoktinei. Nors pareiškime atsakovas nurodo, kad bendravimo tarp sutuoktinių nėra, tačiau akivaizdu, kad reali situacija yra priešinga, nes dokumentai atsakovui buvo perduoti, t. y. atsakovo buvusi sutuoktinė bendravo su atsakovu. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas buvusios sutuoktinės gyvenamojoje vietoje nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, deklaravimui reikalingas savininko sutikimas, todėl sutiktina su ieškovės argumentu, kad deklaracija yra ne „atsitiktinė“. Kaip matyti iš viešos informacijos (kurią pats atsakovas patvirtino 2025-06-25 pareiškime dėl trūkumų šalinimo), atsakovas naują santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Taigi, gerokai po šios santuokos (duomenys neskelbtini), atsakovas deklaravo, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), pas buvusią sutuoktinę, kas dar kartą patvirtina atitinkamą ryšį tarp jų. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė žinojo jo faktinę gyvenamąją vietą, tačiau pažymėtina, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose teismui taip ir nenurodė savo realios faktinės gyvenamosios vietos (vietos, kurioje būtų realu įteikti jam dokumentus). Tame pačiame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prie atsakovo adreso nurodytas tas pats atsakovo darbovietės adresas (kuris buvo vienintelis ieškovės turėtas variantas, nurodytas pirminiame ieškinyje), kuriuo dokumentus nesėkmingai bandė įteikti teismas. Atsakovas, būdamas rūpestingas ir atidus, turėjo pareigą užtikrinti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu gaunamų siuntų priėmimą, to nepadarius būtent jam tenka visos tokio elgesio pasekmės. Atsakovo nurodytų priežasčių, kodėl jis nepateikė atsiliepimo byloje, negalima pripažinti svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą naikinti sprendimą už akių.
Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
CPK 288 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindus, nustato, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Papildomai pažymėtina, kad kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi ir su byla susiję įrodymai (287 straipsnio 3 dalis).
Tad teismas, spręsdamas šalies prašymą panaikinti sprendimą už akių CPK 288 straipsnio 4 dalies pagrindu, taip pat privalo įvertinti, ar kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovo pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas, neturėdamas tam teisės ar ieškovės leidimo, užvaldė ieškovei priklausantį kabelį ir tik paaiškėjus, kad yra atpažintas ir dėl jo vyksta tyrimas, atsakovas prisipažino ir grąžino kabelį. Atsakovas netinkamai naudojo pasisavintą kabelį ir grąžino jį neveikiantį, tikėtina dėl to, kad naudojo automobiliui, kuriam krauti kabelis nėra pritaikytas. Kaip nurodė pats atsakovas, kabelis naudotas krauti automobilį „Tesla“, o ne „Audi“. Pats atsakovas patvirtino, kad kabelį, neturėdamas tam teisės / leidimo, užvaldė, o po šio užvaldymo kabelis sugedo. Kabelis buvo naudojamas ne tam automobiliui, kuriam kabelis yra pritaikytas. Pats atsakovas patvirtina, kad pasikrovė savo automobilį, kabelį naudojo, vadinasi iki atsakovo neteisėto užvaldymo kabelis veikė. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – daikto pasisavinimo be ieškovės žinios, turėjo pradėti procesus, o paaiškėjus, kad kabelis (tikėtina jį naudojant ne tai transporto priemonei) sugadintas, ieškovė patyrė žalą. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, kad šis atlygintų su kabelio sugadinimu susijusias išlaidas, tačiau atsakovas atsisakė tai daryti, todėl ieškovė buvo priversta savo nuostolių atlyginimo siekti teisinėmis priemonės (teikiant civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime ir po to ikiteisminio tyrimo nutraukimo, teikiant ieškinį civiline tvarka). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, o savo poziciją grindžia esminiu formaliu argumentu, kad nebuvo padaryta BK nustatyta veika. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, neturėdamas tam teisės ar ieškovės leidimo, užvaldė ieškovei priklausantį kabelį, kurį grąžino tik po to, kai ieškovė kreipėsi į policiją, grąžintas kabelis neveikė, ieškovė dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė 1645,21 Eur nuostolius (kabelio nuostoliai - 295,21 Eur, teisinių paslaugų išlaidos -1350 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo buvo priteistina 1645,21 Eur nuostolių atlyginimo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, 6.248 straipsnio 3 dalis, CK 6.247 straipsnis).
Todėl teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad atsakovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat atsakovas nepateikė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė svarių argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą už akių, taip pat nepateikė ir naujų esminių įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Konstatuotina ir tai, kad pagrindo išvadai, jog šiuo atveju byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nėra (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai). Vien tai, kad sprendimas už akių nėra palankus atsakovui, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis neteisėtas, nepagrįstas. Teismas, priėmė sprendimą už akių, patikrinęs ieškovės pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad byloje pateiktų įrodymų pakanka teisingam ir pagrįstam sprendimui byloje priimti.
Išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu konstatuotina, kad nėra nė vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl pareiškėjo (atsakovo) pareiškimas netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Ieškovės patirtos 847 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, rengiant atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą, atitinka Rekomendacijose rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydį. Įvertinus teikiamų procesinių dokumentų ir prašymų apimtį, jos laikytinos pagrįstomis ir atitinkančiomis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Netenkinus pareiškėjo (atsakovo) prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą, iš atsakovo ieškovei priteistinos 847 Eur jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 288 straipsnio 6 dalimi, 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290 – 291 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjo (atsakovo) L. T. K. pareiškimo dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-05-26 sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Priteisti iš pareiškėjo (atsakovo) L. T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.