Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. prašymas dėl įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo civilinėje byloje iki ieškinio pareiškimo, suinteresuotas asmuo - 367-oji daugiabučių namų savininkų bendrija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-05 teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teisme, kuriame pareiškėja prašo įpareigoti 367-ąją Daugiabučio namo savininkų bendriją, atstovaujamą V. P., skubiai pateikti V. K. arba jos atstovei advokatei K. Č. 2015-09-29 bendrijos narių balsavimo raštu biuletenių kopijas 55 asmenų, kurie balsavo nepritardami kondicionieriaus įrengimui. Pareiškėja nurodo, kad ketina reikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo. Pažymėjo, kad prašomi pateikti duomenys yra svarbūs ir neišvengiami norint pateikti ieškinį teismui pagal CPK 135 str. reikalavimus. Kadangi pagal dabartinius dokumentus nėra žinoma 9 butų savininkų pavardės, vardai, nežinomi jų nesutikimo motyvai, negali nurodyti bylos atsakovų, negali išdėstyti ieškinio pagrindo dėl jų nesutikimo, negali suformuoti reikalavimų konkretiems atsakovams. Turimas VĮ Registrų centro duomenų banko išrašas informuoja tik apie butų savininkus. Atsakovų pavardes, vardus, nesutikimo faktą ir motyvus gali sužinoti tik iš balsavimo biuletenių. Balsavimo biuletenius bendrijos pirmininkė V. P. pateikti atsisako remiantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Mano, kad tokiais veiksmais - duomenų nepateikimu - Bendrijos pirmininkė, kuri pati nusiteikusi priešiškai, siekia vilkinti procesą, kadangi minėtų įrenginių statytojas V. K. sūnus L. U., įpareigotas iki 2016-04-13 pašalinti savavališkos statybos padarinius. Be to, yra pagrindo baimintis, kad balsavimo raštu biuleteniai, jame esantys duomenys gali būti pakeisti, papildyti ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl įrodymų užtikrinimo atmestinas.

Įrodymų užtikrinimas – tai įstatymo nustatyta tvarka vykdomas įrodymų užfiksavimas ir išsaugojimas. Įrodymų užtikrinimo institutas taikytinas tuomet, kai yra realus pagrindas baimintis ar abejoti, kad pateikti reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku. Įrodinėjant būtinybę užtikrinti įrodymus, turi būti pagrindžiama, jog atsirado aplinkybės, dėl kurių esami įrodymai gali išnykti arba juos pateikti vėliau pasidarys negalima ar sunku (CPK 221 str.). Prašyme užtikrinti įrodymus, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, turi būti nurodoma: 1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; 2) aplinkybės, kurias įrodymai turi patvirtinti; 3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus (CPK 222 str.).

Įrodymų užtikrinimo būtinumas yra siejamas su reikalingumu iki ieškinio padavimo ar jį jau padavus teismui pateikti įrodymus, abejojant, ar vėliau tai bus įmanoma padaryti. Sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą, svarbu, kad prašomi užtikrinti įrodymai būtų susiję su būsimo ar esamo ieškinio aplinkybių pagrindimu.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 179 str. 1 d.). Taigi pareiga rinkti įrodymus yra nustatyta proceso šalims, tuo tarpu teismas gali išreikalauti tik tuos įrodymus, kurių dėl tam tikrų priežasčių teismui negali pateikti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 227 str. 4 d.).

Pareiškėja prašymą užtikrinti įrodymus grindžia tuo, jog bendrijos pirmininkė, turinti tuos įrodymus, gali juos pakeisti, papildyti ar pan., tačiau nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad šiuos įrodymus turintis asmuo gali apsunkinti įrodymų pateikimą, bei nepateikė teismui jokių pagrindžiančių duomenų, kad tokius veiksmus dokumentus turintis asmuo gali atlikti ar jau yra bandęs atlikti. Pareiškėjos argumentai, susiję su galimu dokumentų praradimu ar suklastojimu yra pagrįsti tik pareiškėjos abejonėmis, o ne konkrečiais faktais.

Be to, pareiškėjos prašyme nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės (objektyvios prielaidos), iš kurių būtų galima spręsti, kad yra iškilusi grėsmė jos nurodomiems įrodymams gauti. Pažymėtina, jog Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251) 3.13 punktas numato, kad balsavimo biuleteniai saugomi ne trumpiau kaip vienerius metus. Tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo balsavimo biuletenius privalo saugoti iki 2016-09-29. Pareiškėja nenurodė jokios konkrečios faktinės aplinkybės, kuri patvirtintų, kad suinteresuotas asmuo nesilaiko įstatymų reikalavimų ir gali šiuos dokumentus sunaikinti ar suklastoti, taip rizikuodama net būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškėja prašomus užtikrinti įrodymus gali prašyti išreikalauti iš bendrijos pirmininkės pareiškusi teisme ieškinį. Jeigu būsima atsakovė (-ai) tokius įrodymus atsisakytų geranoriškai pateikti, pareiškėja galėtų pasinaudoti CPK 199 straipsnyje įtvirtintu rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu.

Pažymėtina, ir tai, kad pati pareiškėja prašyme nurodo, jog turi VĮ ,,Registrų centras“ duomenų banko išrašą su informacija apie daugiabučio namo butų savininkus. Teismo vertinimu, žinant visus daugiabučio namo butų savininkus, pareiškėjai neturi kilti sunkumų nurodant atsakovą (-us) ir trečiuosius asmenis. Iš prie pareiškėjos prašymo pridedamo balsavimo raštu biuletenio matyti, kad balsavimo metu buvo galima tik arba pritarti arba nepritarti svarstomam klausimui ir klausimo apie sutikimo ar nesutikimo motyvus nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, bei pareiškėjai nenurodžius konkrečių, su jos teisių pažeidimu susijusių aplinkybių, kurias turi patvirtinti prašomi užtikrinti įrodymai, pareiškėjos prašymas dėl įrodymų užtikrinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl įrodymų užtikrinimo iki ieškinio pateikimo, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.