- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-19
- Bylos Nr.
- AS-146-603-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02941-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, R. C.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, R. C. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. spalio 20 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (I t., b. l. 1-22), kurį 2010 m. lapkričio 8 d. patikslino (I t., b. l. 39-61, 70-71), prašydamas:
panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, atsakovas) 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 3B-(3.5)-K-798-1177 ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą tinkamai atlikti viešąjį administravimą – kokybiškai išnagrinėti 2010 m. rugpjūčio 17 d. prašymą;panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 3B-(3.5)-K-798/2-1282 ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą tinkamai atlikti viešąjį administravimą – kokybiškai išnagrinėti 2010 m. rugsėjo 24 d. skundą.
2011 m. birželio 6 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą (III t., b. l. 114-125, 128) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones:
įpareigoti atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ir padidėti;apsaugoti namų valdos sklypą Naujakiemio g. 35, Vilniuje, teritorijos dydis 3166 kv. m, pagal Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą Nr. 1702V.
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones motyvavo tuo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje, kol teismas neišsprendė klausimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 110 straipsnio taikymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 str.) siekiant apginti viešąjį interesą – įgyvendinti teisingumo ir teisinės valstybės, Konstitucijos ir įstatymų viršenybės principus, apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus teises ir laisves (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5, 1.137 str.). Be kita ko, nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai neatliko savo funkcijų ir pareigų baudžiamajame procese bei tuo pažeidė Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnį, 117 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8 straipsnio 1 dalį ir kitų įstatymų reikalavimus, Lietuvos valstybės institucijos nuo 1992 m. pažeidžia įstatymus neišduodamos namų valdos savininkams dokumentų Naujakiemio g. 35, Vilniuje, t. y. per tokį ilgą laikotarpį nesugebėdamos teisingai išspręsti G. K. nuosavybės teisių klausimo, pažeidžia jos teises ir laisves (teisę į nuosavybės neliečiamybę, teisę į greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į teisminę gynybą, teisę į šalių lygiateisiškumą, teisę į teisingą ir sąžiningą rungimąsi) bei diskriminuoja G. K. šeimos narius, be to, pareiškėjo teigimu, jų šeimos nariai jaučia valstybės institucijų užmaskuotą psichologinį poveikį atsisakyti namų valdos dalies žemės sklypo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 7 d. nutartimi (III t., b. l. 130) pareiškėjo V. K. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, nurodė, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs baigtinį reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašą. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo įpareigoti atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti, bei apsaugoti namų valdos sklypą Naujakiemio g. 35, Vilniuje, teritorijos dydis 3166 kv. m, pagal Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą Nr. 1702V, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokių reikalavimo užtikrinimo priemonių ABTĮ nereglamentuoja, todėl toks pareiškėjo prašymas negali būti patenkintas.
III.
Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu (III t., b. l. 157-162) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 10-9-064-04 medžiagą, pareiškėjo argumentus dėl valdžios ir valstybės institucijų neveikimo, nekokybiško ikiteisminio tyrimo atlikimo nurodytoje baudžiamojoje byloje bei neteisėto šios bylos nutraukimo, taip pat į įrodymus, patvirtinančius nusikalstamos veiklos ir korupcijos faktus. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai tinkamai neatsižvelgė į tai, kad teisėsaugos institucijos pareigūnams neįgyvendinus Konstitucijos, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo, yra pažeistas valstybės viešas interesas ir G. K. nuosavybės teisės, dėl to būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad prokuratūra, nesilaikydama lietuvių kalbos principo reikalavimų, neteisėtai nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-064-04 ir tuo pažeidė Konstitucijos 14 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 8 straipsnį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8 straipsnį bei kitas teisės normas. Pareiškėjo teigimu, Konstitucijos pažeidimas yra viešo intereso pažeidimas, todėl laikinąsias apsaugos priemones taikyti būtina.Teismas nepagrįstai netaikė Konstitucijos 7 straipsnio (negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas, priešingas Konstitucijai) ir neatsižvelgė į tai, kad likę neperžiūrėti kasacine tvarka teismo sprendimai (1996 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2⁴-5313-96, 2003 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-193-10/2003, 2004 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A34-234/2004, 2007 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-123-631/2007, 2008 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S29-69/08), kaip teisės aktai, galimai prieštarauja Konstitucijai ir tuo pažeidžiamas viešas interesas, dėl to būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjui bus padaryta tiesioginė finansinė žala. Todėl atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjo nuomone, yra neproporcingas veiksmas, dėl to vėliau priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti neįmanomas arba pasunkėti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, teismas negalėtų tenkinti pareiškėjo prašymo, kadangi tokių reikalavimo užtikrinimo priemonių ABTĮ 71 straipsnio 2 dalis nenumato. Be to, mano, kad pareiškėjo prašymas yra abstraktus, t. y. nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus prašoma įpareigoti atlikti. Taip pat pažymi, kad nėra pagrindo teismui taikyti minėtų reikalavimo užtikrinimo priemonių dar ir todėl, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimu yra panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 1702V dalis, ir namų valdos žemės sklypo Naujakiemio g. 35, Vilniuje, plotas iš 3166 kv. m sumažintas iki 1670 kv. m, t. y. 3166 kv. m žemės sklypo pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 1702V nebėra. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra teisėta ir pagrįsta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas V. K. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y.: 1) įpareigoti atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ir padidėti, 2) apsaugoti namų valdos sklypą Naujakiemio g. 35, Vilniuje, teritorijos dydis 3166 kv. m, pagal Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą Nr. 1702V. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė taikyti paminėtas reikalavimo užtikrinimo priemones.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Taigi, ABTĮ 71 straipsnio 2 dalis įtvirtina baigtinį reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių sąrašą ir tokių reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių, kaip įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ir nekilnojamojo turto apsauga, nenumato. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą taikyti jo nurodytas priemones: įpareigoti atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ir padidėti, bei apsaugoti namų valdos sklypą Naujakiemio g. 35, Vilniuje, teritorijos dydis 3166 kv. m, pagal Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą Nr. 1702V.
Kaip minėta, ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu arba negalimumu jį įvykdyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5‑155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011, kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008, 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011, kt.).
Vadovaudamasi aukščiau nurodyta administracinių teismų praktika ir atsižvelgusi į tai, kad galiojančia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi (I t., b. l. 70-71, 99-102) teisminiam nagrinėjimui iš esmės priimti tik pareiškėjo reikalavimai, susiję su Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 3B-(3.5)-K-798-1177 ir 2010 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 3B-(3.5)-K-798/2-1282 teisėtumu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių (ir nepagrindė jų įrodymais), dėl kurių kyla reali grėsmė, jog, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, galutinio teismo sprendimo, kuriuo bus išspręstas minėtų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Tokios išvados (kad teismo sprendimo šioje administracinėje įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas) taip pat neleidžia padaryti ir pareiškėjo labai nekonkrečiai, bendro pobūdžio teiginiais apibūdinami galimai padaryti Konstitucijos ir kitų įstatymų normų pažeidimai. Be to, prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės suformuluotos labai abstrakčiai, neįvardijant konkrečių veiksmų, kurių prašo imtis pareiškėjas.
Pažymėtina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, o tik vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenagrinėja pareiškėjo argumentų, susijusių su ginčijamų Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Taip pat pažymėtina, kad į administracinio teismo kompetenciją nepatenka įgaliojimai vertinti bendrosios kompetencijos teismų priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl atitinkami pareiškėjo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo išvardinti teismo sprendimai galimai pažeidžia Konstituciją, yra atmestini. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi CPK normomis, reglamentuojančiomis laikinąsias apsaugos priemones (nepaisant to, kad jos pagal savo paskirtį atitinka ABTĮ numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones), kurios, be kita ko, numato galimybę teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, jeigu tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 144 str. 2 d.), taip pat kaip atskirą laikinosios apsaugos priemonę įtvirtina įpareigojimą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 str. 1 d. 12 p.), kadangi, vadovaujantis ABTĮ 1 straipsnio, 4 straipsnio 4 dalies ir 71 straipsnio nuostatomis, administracinėje byloje pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo nagrinėjamas remiantis būtent ABTĮ normomis, reglamentuojančiomis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindus ir tvarką, kurios, kaip buvo minėta, tokių priemonių, kaip yra nurodytos pareiškėjo prašyme, nenumato. Dėl atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjui bus padaryta tiesioginė finansinė žala, pažymėtina, kad ši aplinkybė (kuri, beje, niekaip nėra konkretizuojama, t. y. nenurodoma, kokiu būdu, kokio dydžio ir kokia žala bus padaryta pareiškėjui) taip pat neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui (dėl to teismo sprendimo įvykdymas nei pasunkėtų, nei pasidarytų negalimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011, kt.).
Administracinės bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimu (III t., b. l. 23-28) yra panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 1702V dalis dėl 1496 kv. m žemės sklypo, miesto plano ištraukoje pažymėto skaičiais 5-6-7-8, priskyrimo prie privačios namų valdos Naujakiemio g. 35, Vilniuje, žemės sklypo, šios namų valdos sklypo ribas sumažinant iki 1670 kv. m, miesto plano ištraukoje pažymėto skaičiais 1-2-3-4. Iš to darytina išvada, kad 3166 kv. m ploto namų valdos sklypas adresu Naujakiemio g. 35, Vilnius, pagal nurodytą 2000 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą Nr. 1702V (II t., b. l. 55), kurį reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tvarka prašo apsaugoti pareiškėjas, šiuo metu neegzistuoja.
Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgus į tai, kad taikyti pareiškėjo nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones – t. y. įpareigoti atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ir padidėti, ir apsaugoti namų valdos sklypą Naujakiemio g. 35, Vilniuje, teritorijos dydis 3166 kv. m, pagal Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą Nr. 1702V – nėra teisinio pagrindo, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 7 d. nutartyje visiškai teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl paminėtų priemonių taikymo. Be to, skundžiama teismo nutartis atitinka ABTĮ 105 ir 106 straipsnių reikalavimus. Todėl naikinti jos dėl atskirajame skunde nurodytų ar kitų, nenurodytų argumentų nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.