- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-18
- Bylos Nr.
- 2-130-880/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00049-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- I. R., G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., Vilniaus apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai
- Advokatai
- Irina Kizina
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal pareiškeju I. R. ir G. K. pareiškima suinteresuotiems asmenims V. K., Vilniaus apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai del juridine reikšme turincio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Pareiškejai kreipesi i teisma prašydami nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad jie po brolio J. K. mirties faktiniu valdymu prieme jo palikima. Nurode, kad ju brolis J. K. mire 2005 m. lapkricio 24 d. Dar 1991 m. spalio 22 d. J. K., kaip ir jie, kreipesi i Širvintu rajono žemetvarkos skyriu su prašymu del nuosavybes teisiu i ju tevo žeme, buvusia Kieliu k., Širvintu r., atkurimo. J. K. dar buvo parašes prašyma, kad savo dali pageidauja gauti pinigais, taciau po to i žemetvarkos skyriu nebesikreipe. Nei savo dalies, nei kompensacijos iki mirties jis taip ir negavo. Testamento paveldeti jo teise atkurti nuosavybes teises i tevo žeme J. K. nepaliko. Pareiškejai nurode, kad brolis buvo vedes, taciau jau 20 metu su žmona nebegyveno ir nepalaike jokiu ryšiu, vaiku neturejo. Po J. K. mirties del jo turto paveldejimo i notara niekas nesikreipe, paveldejimo byla nepradeta. Po brolio mirties jo palikima prieme faktiškai pradedami valdyti pareiškejai. Pas pareiškeja liko J. K. radijo imtuvas „Baltija“, senas televizorius, jo batai, drabužiai ir kiti asmeniniai daiktai, šeimos nuotraukos. Kai kurie brolio asmeniniai daiktai liko ir pas G. K.. Be to, pareiškejai nuolat prižiuri ir brolio kapa. Tokiu budu pareiškejai mano, kad brolio palikima jie prieme pradedami faktiškai valdyti palikejo turta.
Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui V. K. iteikti viešo paskelbimo spaudoje budu. Atsiliepimo ji nepateike, i teismo posedi neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepraneše.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija atsiliepime nurode, kad su pareiškimu nesutinka. Nurode, kad asmuo, savo reikalavimus grindžiantis palikimo priemimo faktu, faktiškai pradejus turta valdyti, turi irodyti, kad ipedinis pradejo ši turta valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiancius jo valia igyti nuosavybes teises i paveldima turta. Nors pareiškejai nurode, kad pas juos liko palikejo daiktai, taciau ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paemimas reiškia palikimo priemima, nes daiktai gali buti paimami kaip prisiminimas apie mirusiji. Paveldejimo teiseje ir teismu praktikoje palikimo priemimu nelaikomas palikejo drabužiu, asmeniniu dokumentu, laišku, rankrašciu, apdovanojimu, atestatu, šeimos suvenyru ir relikviju pasidalinimas tarp ipediniu ar šiu daiktu perdavimas vienam iš ipediniu kitu ipediniu sutikimu. Toks daiktu paemimas nelaikomas palikimo priemimu, jei ipedinis nesirupino palikimu, jo netvarke, neprižiurejo. Pareiškejai, grindžiantys savo reikalavimus palikimo priemimu faktiškai pradejus ji valdyti, turi irodyti, kad jie, kaip ipediniai, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiancius ju valia igyti nuosavybes teise i paveldima turta, ir pradejo turta valdyti kaip savo. Tokiu irodymu byloje nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. mire (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Iš Traku rajono 1-ojo notaru biuro notares pažymos matyti, kad po J. K. mirties paveldejimo byla nebuvo pradeta (b. l. 11). Iš pareiškeju pareiškimo matyti, kad palikejo J. K. paskutine gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Notaru veiklos teritorija turto paveldejimo atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, pagal kuria mirus palikejui, gyvenanciam (duomenys neskelbtini) notariniai veiksmai turetu buti atliekami Traku rajono 1-ame notaru biure.
Paveldejimo teises normos nustato fizinio asmens turtiniu teisiu ir pareigu, taip pat kai kuriu asmeniniu neturtiniu teisiu perejima mirusio asmens teisiu peremejams – ipediniams. Palikimui igyti ipedinis turi ji priimti. Palikimo priemimo faktas, kaip juridine reikšme turintis faktas, nustatomas, kai ipedinis nera ir nebuvo padaves palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priemima, nera kreipesis i palikimo atsiradimo vietos teisma del turto apyrašo sudarymo, taciau faktiškai pradejo palikima valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, ipedinis, pradejes valdyti kokia nors palikimo dali arba bet koki daikta, laikomas priemusiu palikima, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dali atsirades palikimas gali buti priimtas trimis budais: 1) pradejus faktiškai ji valdyti, 2) kreipiantis i palikimo atsiradimo vietos apylinkes teisma del turto aprašo sudarymo arba 3) ipediniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškima apie palikimo priemima. Mineto straipsnio 3 dalis nurodo, kad mineti veiksmai turi buti atliekami per tris menesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priemimas savo esme yra vienašalis ipedinio sudaromas sandoris, kuriuo ipedinis išreiškia savo valia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikejo civilines teises ir pareigas. Šis teisiu ir pareigu peremimas turi buti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Aukšciausiasis Teismas taip pat yra nurodes, kad „Nuosavybes teise i paveldeta turta igyjama palikimo priemimu ir priklauso ipediniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar ipedinis yra gaves paveldejimo teises liudijima. Tam, kad teises i paveldeta turta galetu igyvendinti visa apimtimi (iregistruoti teises i privalomai registruotina turta, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), ipedinis gali prašyti notaro išduoti dokumenta, kuris patvirtina jo teisiu i palikima igijima - paveldejimo teises liudijima (CK 5.66 straipsnis). Paveldejimo teises liudijimas savo teisine reikšme yra tik ipedinio turimas teises iforminantis dokumentas, todel jo išdavimas nekeicia nei teisiu i paveldeta turta atsiradimo momento, nei šiu teisiu apimties. Istatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldejimo teises liudijimas negali buti išduotas anksciau negu suejus trims menesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), taciau nenustatyta terminu, per kuriuos palikima priemes ipedinis gali prašyti išduoti paveldejimo teises liudijima, t. y. šios teises igyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).
Kaip jau mineta, pareiškejai nurodo, kad prieme savo brolio palikima ji valdydami, t.y. kaudamiesi jo daiktais radijo imtuvu „Baltija“, senu televizoriumi, jo batais, drabužiais, spinta, darbo irankiais ir kiti asmeniniais daiktais. Pareiškejai taip pat nurode, kad broli palaidojo ir rupinasi jo kapu.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija su pareiškimu nesutinka ir teigia, kad paveldejimo teiseje ir teismu praktikoje palikimo priemimu nelaikomas palikejo drabužiu, asmeniniu dokumentu, laišku, rankrašciu, apdovanojimu, atestatu, šeimos suvenyru ir relikviju pasidalinimas tarp ipediniu ar šiu daiktu perdavimas vienam iš ipediniu kitu ipediniu sutikimu.
Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutarciu analize rodo, kad teises normos, reglamentuojancios palikimo priemima faktiniu valdymu, aiškinamos ir taikomos vienodai, t. y. teismai, pripažindami palikimo priemima faktiniu valdymu, remesi ne tik vienu faktu, kad ipedinis paeme tam tikrus palikejo kilnojamuosius daiktus, bet vertino ipedinio elgesi po šiu daiktu paemimo kaip šio turto savininko. Nustatant palikimo priemimo faktiniu valdymu fakta, nesvarbu, koki daikta ipedinis paeme, svarbus jo elgesys to daikto atžvilgiu, t. y. ar ipedinio, paemusio kilnojamaji daikta ar kelis daiktus, elgesi galima vertinti kaip paveldeto turto savininko.
Byloje apklausus pareiškeja I. R., liudytojas M. P., I. P. R. ir A. O. Ž. nustatyta, kad J. K. mire 2005 m. lapkricio 24 d. ji palaidojo ir laidojimo išlaidas apmokejo pareiškejai. J. K. jokio turto išskyrus pareiškeju paimta neturejo. Pareiškejai nuolat naudojasi priimtu turtu kaip savu, t.y. dirba su irankiais, žiuri televizoriu, klauso radijo, naudojasi spinta ir t.t. Taigi, aktyviai naudojasi paveldetu turtu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. yra neatkurtos nuosavybes teises i tevu žeme. Pareiškejai yra kreipesi su prašymais del kompensacijos išmokejimo už mineta žeme (b.l. 10) bei del nuosavybes teisiu atkurimo. Visa tai rodo, kad pareiškejai rupinosi ir kitu mirusiojo brolio turtu, ieinanciu i palikimo sudeti. Šiuos veiksmus pareiškejai atliko nedelsiant, nepraleide CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto triju menesiu nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybes leidžia manyti, jog pareiškeja I. R. ir G. K. po J. K. mirties, jo turta (daiktus) prižiurejo kaip savo, juo rupinosi ir tokiu budu išreiške valia del palikimo priemimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridine reikšme turinti fakta, kad pareiškejai po J. K. mirties faktiškai pradejo valdyti jo turta ir prieme palikima (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldejimo teises liudijima nuosavybes teisems iregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškima.
Nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad po J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2005 m. lapkricio 24 d., jo brolis G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir sesuo I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu prieme palikima.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškejams del paveldejimo teises liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skunda paduodant per Širvintu rajono apylinkes teisma.