- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-19
- Bylos Nr.
- A-444-632-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Atsakovas
- Studijų kokybės vertinimo centro, Studijų
- Pareiškėjas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai ,,Tarptautinė Baltijos akademija“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Studijų kokybės vertinimo centrui, Švietimo ir mokslo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai ,,Tarptautinė Baltijos akademija“ dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu (T I, b. l. 6-8) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir Centras) 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 14-565 ,,Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ dalyje dėl sąlygos, kad kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (01S1-UP) Studijų kokybės vertinimo centre ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimą 2008 m. rugsėjo 30 d. posėdžio protokole Nr. AK-2008-07.
Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. vasario 16 d. Baltijos tarptautinė akademija (Latvijos Respublika) (toliau – ir BTA) išdavė jam aukštojo profesinio išsilavinimo diplomą ((duomenys neskelbtini)). Jis 2007 m. kovo 6 d. atsakovui Centrui pateikė prašymą pripažinti BTA išduotą diplomą. 2008 m. rugpjūčio 1 d. Studijų kokybės vertinimo centras pažymoje Nr. 14-565 nusprendė pareiškėjo kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (01S1-UP) Studijų kokybės vertinimo centre. Nesutikdamas A. K. 2008 m. rugpjūčio 18 d. su apeliacija kreipėsi į Komisiją, kuri 2008 m. rugsėjo 30 d. (protokolo Nr. AK-2008-07) nutarė netenkinti pareiškėjo apeliacijos ir palikti galioti Studijų kokybės vertinimo centro 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 14-565.
Pareiškėjas paaiškino, kad su 2008 m. rugsėjo 30 d. Komisijos nutarimu Nr. AK-2008-07 nesutinka, kadangi šis nutarimas yra prieštaringas ir neaiškus. Centras priėmė sprendimą, kad pareiškėjo kvalifikacija yra vertinama kaip lygiavertė kvalifikacijai teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu pareiškėjas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą. Komisijos protokole padaryta išvada, kad dalis studijų buvo vykdoma nelegaliai Lietuvos Respublikoje. Šis teiginys yra nekonkretus, nes nėra tiesiogiai nurodyta kokią konkrečią dalį Komisija vertina kaip nelegalią. Nesant konkrečių duomenų pareiškėjui yra sunku neigti arba pripažinti išvadą. Pareiškėjas yra Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus specialistas. Pareiškėjas aukštąjį išsilavinimą įgijo, nes to reikalavo jo pareigybės aprašymas. A. K. apie savo mokslą informuodavo savo darbdavį, kuris nė karto nepareiškė, kad jis studijuoja nelegaliai. Todėl pareiškėjas negali suvokti, kada konkrečiai jis studijavo nelegaliai ir kokie įrodymai tai patvirtina. Pakartotinis reikalavimas laikyti egzaminus yra nepagrįstas ir dirbančiam pareiškėjui yra papildoma nepagrįsta našta. Studijos pareiškėjui ir jo šeimai buvo labai sunkios. Mokytis pareiškėjas važiavo į Latviją, skyrė daug laiko ir lėšų.
Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (T I, b. l. 33-40).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo metu tarp pareiškėjo kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų bei atitinkamų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje, nustatytas esminis skirtumas remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis: išnagrinėjus pareiškėjo ir Baltijos tarptautinės akademijos (ankstesnis pavadinimas – Baltijos rusų institutas (toliau – ir BRI)) pateiktus dokumentus, nustatyta, kad pareiškėjo studijos nuo 2004 m. kovo iki 2005 m. birželio vyko Lietuvos Respublikoje, kai šias studijas vykdė ne Baltijos humanitarinis centras (toliau – ir BHC) (vėlesnis pavadinimas – Tarptautinė Baltijos akademija (toliau – ir TBA)), turėjęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto (vėlesnis pavadinimas – Baltijos tarptautinė akademija) studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje, o Baltijos rusų institutas, neturėjęs minėtos institucijos leidimo tokiai veiklai. Nustačius esminį skirtumą pagal Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų (toliau – ir Nuostatų) 14 punkto 2 papunktį pareiškėjo kvalifikacija įvertinta kaip lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą. Nuostatų 14 punkto 3 papunktis suteikia Centrui diskreciją įvertinti kvalifikaciją kaip nelygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, tačiau pareiškėjo atžvilgiu toks sprendimas nebuvo priimtas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nors ir nebuvo nustatytas esminis skirtumas dėl pareiškėjo studijų, vykdytų laikotarpiu nuo 2005 m. liepos iki 2007 m. vasario, 2005 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjo sutartis su TBA dėl neformaliojo švietimo sąlygų kelia abejonių dėl studijų įgyvendinimo minėtu laikotarpiu teisėtumo. Centro nuomone, sutartis su TBA gali būti apsimestinis sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Atsižvelgus į metinio mokesčio dydį ((duomenys neskelbtini)) taip pat į aplinkybę, kad A. K. nurodė sutarties pakomentuoti negalįs, tikėtina, jog sutartis su TBA galėjo būti sudaryta studijų vykdymui Lietuvos Respublikoje (sutarties pasirašymo metu TBA leidimo tokiai veiklai jau nebeturėjo).
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje studijų vykdymas nuo 1991 m. yra licencijuojama veikla (Mokslo ir studijų įstatymo 13 straipsnis, Aukštojo mokslo įstatymo 13, 15 straipsniai). Centras tarp Pareiškėjo studijų rezultatų reikalavimų ir tinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje, nustatė esminį skirtumą, nes didžioji dalis įgyvendinta nelegaliu būdu. Centro nuomone, licencijos (leidimo vykdyti studijas) nebuvimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti esminį skirtumą ir pareiškėjo kvalifikacijos besąlygiškai nepripažinti. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administraciniai teismai suformavo praktiką, pagal kurią studijų ar jų dalies vykdymas be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo yra pagrindas konstatuoti esminį skirtumą – nepakankamus studijų rezultatus. Studijų kokybės vertinimo centro sprendimai vertinti tokias užsienyje įgytas kvalifikacijas su sąlyga, kad bus išlaikytas kvalifikacinis egzaminas, yra pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Centro nuomone, kompetentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, kuri įgyta dalį studijų vykdžius nelegaliu būdu.
Atsakovas Švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu į skundą (T III, b. l. 150-152) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Studijų kokybės vertinimo centras 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 14-565 pareiškėjo kvalifikaciją įvertino kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą. Tokią išvadą Centras padarė atsižvelgiant į tai, kad pagal pareiškėjo ir BTA pateiktą informaciją pareiškėjo studijos nuo 2004 m. kovo iki 2005 m. birželio vyko Lietuvos Respublikoje, kai šias studijas vykdė ne BHC, turėjęs Lietuvos Respublikoje leidimą vykdyti studijas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje, o BRI, kuris leidimo vykdyti studijas neturėjo. Kadangi BRI, esantis Latvijos Respublikoje, neturėjo leidimo vykdyti studijas, Centras pagrįstai padarė išvadą, kad dalis studijų vyko neteisėtai, ir įgyta užsienyje kvalifikacija negali būti pripažinta Lietuvos Respublikoje be jokių sąlygų. Kompetentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, įgytos neteisėtai vykdytų aukštojo mokslo studijų metu. Kvalifikacija, suteikta dalį studijų įgyvendinus Lietuvoje, neturint tam leidimo, iš esmės skiriasi nuo atitinkamos Lietuvoje pripažįstamos aukštojo mokslo kvalifikacijos.
Tretysis suinteresuotas asmuo Tarptautinė Baltijos akademija pritarė A. K. skundui ir prašė skundą pripažinti pagrįstu. Paaiškino, kad visas A. K. studijų procesas Lietuvos teritorijoje vyko remiantis atitinkamų Lietuvos valdžios institucijų sprendimais (Lietuvos Vyriausybės 2003-09-12 nutarimas Nr. 1167). BHC siekiant gauti leidimą vykdyti veiklą aukštojo mokslo srityje pagal BRI (Latvijos Respublika) programas ir verstis kita su tuo susijusia veikla, turėjo tik dvi pastabas dėl šių dokumentų. Pašalinus šiuos trūkumus ministerija nematė kliūčių, kad Lietuvos Vyriausybė išduotų leidimą. Tuo metu, kai pagal įstatymą BHC, pasikeitus švietimo įstaigos veiklos pobūdžiui, keitė savo pavadinimą ir įstatus remiantis Vyriausybės sprendimu, ir buvo būtina naujai gauti licenciją verstis šia veikla, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija jokių pretenzijų BHC nepareiškė. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos tuometinių tinklapių sąrašuose TBA buvo nurodoma kaip Lietuvos teisėta nevalstybinė aukštojo mokslo įstaiga, nurodant programas, adresą ir t.t.
Nurodė, kad apeliavimas į tai, jog būtent BRI 2003-2005 m. tiesiogiai vykdė savo veiklą Lietuvoje yra sunkiai suvokiamas. Užsiėmimų tvarkaraštis, bibliotekos, kompiuterinės klasės darbas, dėstytojai, dirbantys pagal ilgalaikes darbo sutartis, paskaitų skaitymas ir seminarų pravedimas, egzaminų ir įskaitų tvarkaraštis, visos būtinos dokumentacijos tvarkymas, TBA pedagoginės tarybos ir Senato darbas – visa tai patvirtina TBA veiklos realumą būtent Lietuvoje, kaip Lietuvos juridinio asmens. Mokymo procesas buvo vykdomas daugiausiai dėstytojų iš Lietuvos, kurie tuo pačiu metu atstovavo Vilniaus universitetui, Vilniaus verslo ir teisės kolegijai, Riomerio universitetui ir kitoms valstybinėms ir nevalstybinėms Lietuvos aukštosioms mokykloms. Pažymėjo, kad skundžiami sprendimai šiurkščiai pažeidžia 2000 m. sutartį tarp trijų Baltijos valstybių dėl abipusio diplomų pripažinimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 7 d. sprendimu (T. IV, b. l. 22-29) A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą, priteisė atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui iš pareiškėjo A. K. 569 Lt 35 ct vertimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. Studijų kokybės vertinimo centras pažymoje Nr. 14-565 nusprendė pareiškėjo kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (01S1-UP) Centre. Sprendimo dėl A. K. kvalifikacijos įvertinimo pagrindime yra nurodyta, kad minėtas vienas esminis skirtumas yra nustatytas todėl, kad 2004 m. kovo – 2005 m. birželio laikotarpiu pareiškėjo studijos Lietuvoje vyko kai šias studijas vykdė ne BHC, turėjęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti studijas pagal BRI studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje, o BRI. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad atsakovas turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog studentai, mokydamiesi Lietuvoje, iš tikrųjų buvo BRI, o ne BHC studentai. Teismas taip pat konstatavo, kad Lietuvoje ginčo laikotarpiu (2004-2005 m.) teisėtai veikė BHC, kurio pavadinimas vėliau pasikeitė į TBA. BRI ginčo laikotarpiu, nei vėliau nebuvo išduotas leidimas vykdyti studijas Lietuvoje. Teismas nusprendė, kad atsakovai turėjo pagrindą daryti išvadą, jog 2004 m. kovo – 2005 m. birželio laikotarpiu pareiškėjo studijos Lietuvoje buvo neteisėtos, todėl turėjo pagrindą nustatyti esminį skirtumą dėl studijų įgyvendinimo vietos nustatymo (studijų rezultatų) vertinant kvalifikacijai nustatytų reikalavimų palyginimą su reikalavimais, nustatytais atitinkamai Lietuvoje teikiamai kvalifikacijai, todėl turėjo pagrindą priimti šioje byloje ginčijamus sprendimus.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis, 1997 m. Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (Lisabonos konvencija), ratifikuota 1998 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. VIII-891, 2000 m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartimi „Dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje“, ratifikuota 2000 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr. IX-75, Aukštojo mokslo įstatymu, Užsienyje įsigytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad atsakovas, nustatinėdamas, ar yra esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekia pareiškėjas, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteikiamos Lietuvos Respublikoje, pagrįstai kaip vieną iš kriterijų analizavo ir studijų įgyvendinimo vietos nustatymo (studijų rezultatų) vertinimo kriterijų ir nustatė esminį skirtumą. Atsakovas turėjo pagrindą abejoti mokymo proceso organizavimo teisėtumu. Todėl turėjo pagrindą priimti Užsienyje įsigytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų 14.2 punkte numatytą vieną iš galimų Centro priimamų sprendimų – vertinti užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas įvykdys konkrečius papildomus reikalavimus (išlaikys kvalifikacinį egzaminą ir (ar) baigs papildomus kursus).
Teismas taip pat tenkino atsakovo prašymą priteisti iš pareiškėjo dokumentų vertimo išlaidas.
III.
Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą (T. IV, b. l. 34-38), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:
1. Teismas neanalizavo Studijų kokybės vertinimo centro 2008 m. rugpjūčio 1 d. pažymos Nr. 14-565 atitikimo Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinis pripažinimo nuostatų reikalavimams, nevertino, ar pažymą pasirašęs asmuo (Kvalifikacijų vertinimo skyriaus vedėja, laikinai pavaduojanti direktoriaus pavaduotoją) turėjo tam teisę.
2. Pareiškėjas atsakovais buvo nurodęs Studijų kokybės vertinimo centrą ir Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinę komisiją. Teismas 2009 m. sausio 16 d. nutartimi įtraukė į bylą atsakovu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją, bei trečiuoju suinteresuotu asmeniu Tarptautinę Baltijos akademiją.
3. Komisija atsiliepimo nepateikė, nebuvo pateikusi prašymo dalyvauti jiems nenagrinėjant, o atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo lydraščius, kurie buvo siunčiami pareiškėjui bei jo atstovui, Komisija nėra minima, todėl pareiškėjas mano, kad byla buvo išnagrinėta tinkamai neinformavus visų atsakovų.
4. Vertėjai neteisingai išvertė mokymo įstaigų pavadinimus. Teismas savo sprendime nepasisakė ar šis naujas vertimo dokumentas iš tikrųjų lietė tik įmonių pavadinimus ir tas neteisingas vertimas buvo esminis sprendžiant, kokia mokslo įstaiga atlikinėjo studijas ir, ar tie vertimų pakeitimai pakeičia duomenis, kuriais naudojosi atsakovai nagrinėjant pareiškėjo dokumentus.
5. Pareiškėjas prašė pripažinti diplomą, išduotą BTA, todėl ir nurodė vieną studijų vykdytoją. Pareiškėjas niekada netvirtino, jog studijavo BRI Lietuvoje ir tokių įrodymų byloje pateikta nėra. Sprendimas paremtas atsakovo Centro abejonėmis. Atsakovas Švietimo ir mokslo ministerija prie savo atsiliepimo nepateikė jokių įrodymų, kad BTA Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdė nelegalią veiklą.
6. Pareiškėjo manymu, studijų įgyvendinimo vietos nustatymas nėra numatytas Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatuose. Nėra suprantama, kaip galima buvo sutapatinti studijų įgyvendinimo vietos nustatymą su studijų rezultatu.
7. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Centras apkaltino Baltijos rusų institutą neva neteisėtos veiklos vykdymu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Studijų kokybės vertinimo centras nėra tyrimą atliekanti institucija, todėl neteisėtas proceso organizavimas nėra ištirtas. Mano, kad kvalifikacijos vertinimo metu paaiškėjus Baltijos rusų instituto neteisėtos veiklos požymiams Centras turėjo stabdyti kvalifikacijos vertinimo procedūrą ir kreiptis į kompetentingas institucijas su prašymu ištirti tokią veiklą. Priešingu atveju, centras neturėjo pagrindo vertinti nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2005 m. liepos mėn. pareiškėjo studijų kaip neteisėtų, kadangi Centro kompetencija yra atlikti kvalifikacijos palyginimą. Centras viršijo savo įgaliojimus peržengdamas kvalifikacijos vertinimo procedūros ribas, t. y. konstatavo tam tikro subjekto neteisėtą veiklą, nors tai nėra įrodyta.
8. Teismas nepašalino prieštaravimų pažymose, kurias išdavė BTA rektorius bei padarė išvadą, kad BRI (vėliau BTA) atsiribojo nuo BHC (vėlesnis pavadinimas TBA). Centras neturėdamas išsamesnės dokumentacijos dėl studijų vykdymo 2004-2005 metų laikotarpyje pripažino studijas kaip nelegalias, tokiu būdu visiškai ignoravo neginčijamą faktą, kad 2004-2005 būtent BHC buvo BRI programų vykdytoja, kuri nors ir turėjo šiai veiklai teisę, tačiau išduodamo diplomo teikėjas buvo BRI.
9. Centras pareiškėjo kvalifikaciją vertino septyniolika mėnesių. Pareiškėjo manymu, Centras neturėdamas objektyvių priežasčių sprendimo priėmimą vilkino, nors tam nebuvo jokio pagrindo.
10. Mano, kad vertimo išlaidų atlyginimo reikalavimas yra neteisėtas, nes Centras, kaip viešoji įstaiga, savo dokumentaciją turi versti į valstybinę kalbą.
Atsiliepimas
Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T. IV, b. l. 42-52) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai argumentai:
1. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnį, Centro darbo reglamento, patvirtinto Centro direktoriaus 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 02/04-0072, 24 punktą, vertintina, kad pažymas dėl kvalifikacijos vertinimo turi teisę pasirašyti Centro direktoriaus pavaduotojas. Todėl, atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. pažyma Nr. 14-565 yra patvirtinta Centro antspaudu, Centro nuomone, šis dokumentas atitinka bendruosius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
2. Centras nekvestionuoja faktinės aplinkybės, jog BHC nuo 2003 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. gegužės 6 d., o TBA nuo 2004 m. gegužės 6 d. iki 2005 m. liepos 2 d. turėjo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro išduotą leidimą vykdyti studijas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje. Atkreipia dėmesį į tai, jog esminis skirtumas tarp pareiškėjo studijų rezultatams keltų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų Lietuvos Respublikoje buvo nustatytas ne dėl BHC (TBA), o dėl BRI (vėlesnis pavadinimas – BTA) vykdytos veiklos, kadangi ši institucija būdama pareiškėjo studijų vykdytoja leidimo vykdyti studijų ar su studijomis susijusios veiklos Lietuvos Respublikoje nėra turėjusi.
3. Centro įgaliojimų (kompetencijos) ribos, vertinant užsienyje įgytas kvalifikacijas, yra apibrėžtos visų pirma Centro nuostatuose. Vadovaujantis šių nuostatų 5 punktu, užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas – šių nuostatų nustatyta tvarka vykdomas užsienyje įgytos kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymas, taip pat užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų palyginimas su atitinkamais reikalavimais nustatytais Lietuvos Respublikoje. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas normas asmuo įgyja atitinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją tik baigęs pripažintos (legaliai veikiančios) aukštojo mokslo institucijos vykdomą atitinkamą valstybės pripažįstamą (legaliai vykdomą) studijų programą ir įvykdęs studijų programoje nustatytus įpareigojimus. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad vienas pagrindinių reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje įgyjamai kvalifikacijai yra studijų teisėtumas, Centras vertindamas užsienyje įgytą kvalifikaciją turi diskreciją nustatyti ir konstatuoti, ar asmens studijos, kurių rezultatas yra vertinti pateikta kvalifikacija, buvo vykdomos teisėtai. Mano, kad Centras, konstatuodamas, jog konkrečios studijos buvo vykdomos neteisėtai, neviršija nustatytos kompetencijos, nes toks Centro veiksmas nesuponuoja administracinės ar baudžiamosios atsakomybės kilimo, o tėra tik vienas iš veiksmų, būtinas atlikti kompleksinę užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo procedūrą ir visapusiškai išnagrinėti, ar užsienyje įgyta kvalifikacija yra lygiavertė atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje.
4. Nėra jokio pagrindo teigti, kad Centras vilkino sprendimo dėl pareiškėjo kvalifikacijos įvertinimo priėmimą, kadangi paskutinis kvalifikacijos įvertinimui reikalingas dokumentas Centre buvo gautas 2008 m. rugpjūčio 1 d.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba. Pažymi, kad Centro gauti dokumentai iš paties Pareiškėjo nėra nei raštvedyba, nei apskaitos, finansinis ar techninis dokumentas. 2006 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymo Nr. ISAK-787 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. ISAK-1040 „Dėl papildomų dokumentų, pateiktinų užsienyje įgytos kvalifikacijos įvertinimui arba pripažinimui, nustatymo“ pakeitimo“ 1 punktas, „Kitų papildomų dokumentų, pateikiamų užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, sąrašo ir jų pateikimo tvarkos aprašo“ 1.14 punktas įpareigoja Centrą priimti su kvalifikacija susijusius dokumentus ir tais atvejais, kai jie pateikti nevalstybine kalba. Dėl šios priežasties kvalifikacijos vertinimo procesui vertimai nebuvo reikalingi. Atlikti vertimai buvo reikalingi teisminio ginčo nagrinėjimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. AK-2008-07, Studijų kokybės vertinimo centro 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 14-565 pagrįstai nuspręsta Baltijos tarptautinės akademijos pareiškėjui suteiktą teisininko kvalifikaciją įvertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (01S1-UP) Centre.
Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 7 d. sprendimu atmesdamas pareiškėjo skundą, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, remiantis byloje esančiais įrodymais priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir jį naikinti remiantis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo studijos nuo 2004 m. vasario mėnesio iki 2005 m. liepos mėnesio vyko Lietuvos Respublikoje, kai šias studijas vykdė ne Baltijos humanitarinis centras (vėlesnis pavadinimas – Tarptautinė Baltijos akademija), turėjęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto (vėlesnis pavadinimas – Baltijos tarptautinė akademija) studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje, o Baltijos rusų institutas, neturėjęs minėtos institucijos leidimo tokiai veiklai. Pareiškėjas nesutinka su tokia pozicija.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2004 m. vasario 4 d. pareiškėjas sudarė specialisto tikslinio parengimo sutartį su Baltijos rusų institutu. Pagal šios sutarties 1.1 punktą, Baltijos rusų institutas įsipareigojo parengti pareiškėją pagal aukštojo mokslo programą ir išduoti jam valstybinio pavyzdžio diplomą, t. y. įsipareigojo būti pareiškėjo studijų vykdytoja; 2.1.1 punkte numatyta, jog Baltijos rusų institutas įsipareigoja parengti specialistą neakivaizdine – nuotoline mokymo forma, taip pat kitomis formomis šalių susitarimu, įstojus į Baltijos rusų instituto 2004 metų II kursą; 4.3 punkte nurodyta, kad „Klausytoją pašalinus iš mokslo įstaigos ,,Baltijos humanitarinis centras“, jis automatiškai išbraukiamas iš Baltijos rusų instituto studentų sąrašų“. Byloje taip pat yra Baltijos rusų instituto išduotas dokumentas (T. I, b. l. 67-68), kuriuo buvo užskaityti kai kurie A. K. Klaipėdos aukštesniojoje policijos mokykloje studijuoti dalykai, jame nurodytas jo pagrindas – įstojimas į Baltijos rusų institutą. Baltijos tarptautinė akademija, atsakydama į Centro 2008 m. liepos 3 d. paklausimą (T. I, b. l. 101, T. III, b. l. 195-196), nurodė, kad jeigu 2002-2007 m. A. K. studijavo papildomuose mokymų kursuose ar programose kitose mokymo įstaigose (įskaitant Baltijos humanitarinis centrą), tai laikoma papildomu neformaliu išsilavinimu; jokie dalykai, studijuojami Baltijos humanitarinis centre, A. Kotikovui neįskaityti. Pareiškėjo užpildytoje paraiškoje pripažinti Baltijos tarptautinės akademijos išduotą diplomą (T. I, b. l. 42) bei klausimyne (T. I, b. l. 63) yra nurodyta, kad 2004-2005 m. studijos vyko Lietuvoje, 2005-2007 m. Latvijoje. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, kad pareiškėjo studijų vykdytojas buvo Baltijos rusų institutas. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nepagrįstais pripažintini pareiškėjo argumentai, jog minėtas institutas nebuvo jo studijų vykdytoju, tokio pareiškėjo argumento nepatvirtina ir jokie kiti byloje pateikti įrodymai. Pažymėtina, jog reikšmės ginčui neturi pareiškėjo studijos kitose mokymo įstaigose, nors jose buvo studijuojama pagal Baltijos rusų instituto studijų programas.
Kadangi byloje neginčijamai nustatyta, jog Baltijos rusų institutas minėtu laikotarpiu neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo vykdyti studijas ar kitą su tuo susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje, bei, įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo studijos 2004 metų kovo – 2005 metų birželio mėnesiais vyko Lietuvos Respublikoje, kai jas vykdė ne Baltijos humanitarinis centras (vėliau – Tarptautinė Baltijos akademija), turėjęs leidimą vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto programas, o Baltijos rusų institutas (vėliau – Baltijos tarptautinė akademija), neturėjęs tokio leidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio nuostatų, remdamasis visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto nustatymu ir įvertinimu, padarė pagrįstas išvadas, kuriomis nėra pagrindo abejoti.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kompetentinga institucija, sprendžianti dėl užsienio mokslo įstaigoje įgytos kvalifikacijos įvertinimo, turi nustatyti užsienio aukštojo mokslo programos atitiktį analogiškai mokymo programai pripažinimo šalyje, lemiančią ir išvadą dėl buvimo ar nebuvimo skirtumų tarp kvalifikacijos, suteiktos užsienyje, ir tos pačios kvalifikacijos suteikiamos įvertinimo šalyje. Kvalifikacijos kokybę lemia ne tik tai, kiek valandų tam tikri dalykai buvo dėstomi ir kokių dalykų egzaminai ir įskaitos išlaikyti, bet ir mokymo proceso organizavimas. Todėl Centras turėjo pareigą vertinti užsienyje įgytos kvalifikacijos legalumą ir, nustatęs tarp pareiškėjo studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje esminį skirtumą, turėjo pagrindą pripažinti, kad kvalifikacijos turėtojas turi laikyti atitinkamą egzaminą pagal nustatytą šio egzamino programą. Studijų nelegalus vykdymas paneigia mokymo programos įgyvendinimą, kurios apimtis būtina siekiant įgyti atitinkamą kvalifikaciją (byla Nr. A261-306/2010).
Atsižvelgiant į nurodytą administracinių teismų praktiką, šios bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, jog, nustačius, kad pareiškėjo studijos tam tikru laikotarpiu Lietuvos Respublikoje buvo vykdomos institucijos, neturinčios leidimo užsiimti tokia veikla Lietuvoje, Centras pagrįstai priėmė sprendimą vertinti pareiškėjo užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas įvykdys konkrečius papildomus reikalavimus (išlaikys kvalifikacinį egzaminą ir (ar) baigs papildomus kursus). Atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo įgytą kvalifikaciją jam suteiktos kompetencijos ribose ir nustatytos vertinimo tvarkos nepažeidė.
Apeliaciniame skunde nurodomas abejones dėl Kvalifikacijų vertinimo skyriaus vedėjos, laikinai pavaduojančios direktoriaus pavaduotoją, įgaliojimų pasirašyti Studijų kokybės vertinimo centro 2008 m. rugpjūčio 1 d. pažymą Nr. 14-565, paneigia byloje pateiktas Studijų kokybės vertinimo centro darbo reglamento, patvirtinto Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 02/04-0072, 24 punktas, pagal kurį pažymas dėl kvalifikacijos vertinimo turi teisę pasirašyti Centro direktoriaus pavaduotojas. Iš pateikto Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2008 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 3-159, matyti, kad Kvalifikacijų vertinimo skyriaus vedėjai ginčijamos pažymos priėmimo laikotarpiu buvo pavesta laikinai eiti direktoriaus pavaduotojo pareigas.
Apelianto argumentas, jog byla buvo išnagrinėta tinkamai neinformavus visų proceso šalių, t. y. Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos, atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties (T I, b. l. 1), Komisija buvo pašalinta iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.
Apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas vilkino sprendimo priėmimą, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės bylos išnagrinėjimui ir teisėto bei pagrįsto sprendimo priėmimui neturi.
Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 4 dalimi, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas atsakovo naudai, atsakovas teismui pateikė prašymą atlyginti jo turėtas su vertimu susijusias išlaidas, atsakovas pateikė išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo prašymą bei priteisė jo turėtas išlaidas.
Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.