Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-332/2007

Teisėjas: Žilvinas Astrauskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 14 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. ir nukentėjusiųjų R. J. ir B. J. atstovo advokato Raimondo Kivylio apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. - laisvės atėmimu 5 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. – laisvės atėmimu 1 metams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams;

į bausmės laiką įskaitytas R. K. laikinajame sulaikyme nuo 2005-05-26 iki 2005-05-28 būtas laikas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2005-05-25 apie 22.40 val., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 75, 172 punktų reikalavimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio atsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas bei matomumą, Dubijos gatve artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nelėtino greičio ir prieš ją nesustojo, todėl kliudė pėsčiųjų perėja ėjusius J. G. ir R. J., įvyko eismo įvykis ir jo metu buvo sunkiai sutrikdyta J. G. ir Jagminaitės sveikata., kuri 2005-05-26 23.45 val. dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų: kūno sumušimo, pasireiškusio kaukolės pamato kaulų lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir galvos smegenų sumušimu bei kairės blauzdos kaulų lūžiais, mirė.

Be to, R. K. nuteistas už tai, kad 2005-05-25 apie 22.40 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pėsčiųjų perėjoje, eismo įvykio metu sužalojęs J. G. ir R. J., dėl ko buvo sukeltas pavojus jų gyvybei nuvažiavo iš įvykio vietos, taip sukėlęs pavojų ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiais asmenimis jiems nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jų gyvybei, nors turėjo galimybę pagalbą suteikti.

Teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi. Teismo nurodyti argumentai, kad jis neteikė paramos nukentėjusiesiems, su jais nesusitiko ir bendrauja tik teismo proceso metu, nėra pagrindu nepripažinti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nebendrauja su nukentėjusiaisiais, nes laiko, kad kontaktavimas su nukentėjusiaisiais sukels jiems neigiamas emocijas. Atsiprašė nukentėjusiųjų teismo posėdyje, atlygino dalį padarytos žalos, įsidarbino ir dirba norėdamas atlyginti teismo priteistą nukentėjusiesiems neturtinę žalą, ikiteisminiam tyrimui netrukdė.

Apylinkės teismas pripažinęs, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 144 str. privalėjo paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Skiriant bausmę teismas nepagrįstai atsižvelgė, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo policijos pareigūnas, turėjęs užtikrinti, kad asmenys nenusikalstų ir nukentėjusiems asmenims suteikti pagalbą. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintą nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal Lietuvos Respublikos BK 2 str. 5 d. asmeniui bausmė griežtinama ar teisinė padėtis gali būti sunkinama tik vadovaujantis įstatymu. Lietuvos Respublikos BK numato atvejus, kai užimamos pareigos ar profesija yra nusikaltimą kvalifikuojantis požymis arba sunkinanti aplinkybė, todėl asmeniui tokiu pagrindu teisinės padėties sunkinimas yra neteisėtas. Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu nevykdė policijos pareigūno funkcijų.

Teismas nesvarstė jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo galimybės ir galimybės pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Taip teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime ,,Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą“ suformuota teismų praktika. Teismas nepagrįstai neatidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nes yra visos Lietuvos Respublikos BK 75 str. numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos. Nusikaltimo pavojingumas buvo įvertintas teismui už nusikalstamą veiką skiriant bausmės dydį, anksčiau nėra teistas, tarnyboje buvo skatintas, charakterizuojamas teigiamai, bylos tyrimui netrukdė, augina du nepilnamečius vaikus, įsidarbino ir turi galimybę nukentėjusiesiems atlyginti likusią padarytą ir neatlygintą žalą, pripažįsta padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams, Lietuvos Respublikos BK 7 str. 2 d. ir 31 str. 4 d. Lietuvos Respublikos BK 75 str. nenustatyti kriterijai, pagal kuriuos teismas turėtų padaryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir tuo pačiu kriterijai, kurių pagrindu bausmės vykdymas neatidedamas ir taip pasunkinama asmens teisinė padėtis. Ta apimtimi, kuria teismas gali atsisakyti taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagrindais, tiesiogiai nenustatytais baudžiamojo įstatymo, paneigiant įstatymo nuostatą, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas jei už neatsargų nusikaltimą paskirta bausmė neviršija 6 metų laisvės atėmimo ir vadovaujantis lengvinančių kaltinamojo atsakomybių nebuvimu bei Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 1 p. numatytais pagrindais, kurie jau yra įvertinti skiriant bausmę, prieštarauja Konstitucijai ir minėto baudžiamojo įstatymo straipsnių nuostatoms. Nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą apsprendžia Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. įtvirtinta nuostata dėl paskiriamos už nusikalstamą veiką maksimalios bausmės. Bausmės vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., gali būti atidėtas neapibrėžtais pagrindais, objektyviai ar tiesiogiai nesusijusiais su nusikaltimo aplinkybėmis ar kaltinamojo asmenybe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nevienoda, esant analogiškoms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms šis teismas skirtingose bylose priėmė priešingus sprendimus dėl asmeniui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo.

Prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. ir jį pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. išteisinti; pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos 281 str. 6 d. vykdymą atidėti; apeliacinio skundo nagrinėjimo metu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas gali atsisakyti taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagrindais, tiesiogiai nenumatytais baudžiamojo įstatymo, mažareikšmiais pagrindais ir konstatuojant kai kurių lengvinančių aplinkybių nebuvimą, arba pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 1 p., kuris jau yra įvertintas parenkant bausmės dydį, taip paneigiant įstatymo nuostatą, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei už neatsargų nusikaltimą paskirta bausmė neviršija 6 metų laisvės atėmimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo, teisinės valstybės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d., kur numatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai bei 31 str. 4 d., kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.

Teismo posėdyje nuteistasis R. K., jo gynėjas prašo R. K. apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiųjų R. J. ir B. J. atstovo adv. Raimondas Kivylis apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusieji R. J., B. J., jų atstovas adv. R. K. prašo advokato R. K. apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiojo J. G. atstovas adv. H.Oseckis ir nukentėjusiojo J. G. atstovė pagal įstatymą L. G. prašo nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų R. J. ir B. J. atstovo adv. R. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiųjų R. J. ir B. J. atstovo adv. R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai išspęstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. K. pripažino kaltu bei nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str.

Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde ginčija tyčios nepagelbėjus nukentėjusiesiems buvimą. Šį nuteistojo argumentą paneigia iš dalies byloje esantys paties R. K. parodymai, liudytojų A. N., D. P. parodymai, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuteistasis R. K. apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 144 str. davė prieštaringus parodymus. Pirmiausia jis nurodė, kad po autoįvykio negalėjo nesuvokti kliudęs žmones dėl patirto šoko ir įvykio neprisiminė, tik vėliau suvokė, kad kliudė žmones. Vėliau atsakydamas į advokato klausimą nuteistasis teigė, kad autoįvykio metu suprato, jog galėjo kliudyti žmones ar kelio ženklą. Taip pat nuteistasis apklausoje nurodė, kad kitas automobilis netrukdė matyti pėsčiųjų perėjos (t. 2, l. 77-78). Ikiteisminio tyrimo metu paaiškinime R. K. nurodė, kad vairuodamas automobilį kliudė pėsčiuosius, tuomet jį ištiko šokas (t. 1, l. 90).

Liudytojas A. N. apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė, kaip automobilis partrenkė žmogų. Važiuodamas atsilikęs nuo Audi automobilio prieš autoįvykį matė pėsčiųjų perėjoje buvusius žmones. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. parodė, kad autoįvykio metu žuvusi mergina užkrito ant priekinio automobilio stiklo (t. 1, l. 67-68). Šio liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad liudytojas parodė vietą, kur stovėjo mergina (eismo juostos važiuojamosios dalies viduryje), kai jis ją pamatė, ir vietą po to, kai pėsčioji žengė žingsnį atgal ir buvo parblokšta autoįvykio metu (t. 1, l. 69-73).

Liudytojas D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pėsčiųjų perėja autoįvykio metu buvo gerai matoma (t. 2, l.134).

Specialisto 2005-10-13 Nr. 11-2889 (05) išvadoje konstatuojama, kad pirminio kontakto metu automobilio Audi 100 priekinio bamperio kairiajam kampui, priekiniam kairiajam sparnui kontaktavus su R. J. kūnu, pėsčiosios kūnas sukdamasis apie vertikalią ašį užkrito ant automobilio priekio kairiojo krašto ir galvos kaire puse atsitrenkė į automobilio stiklą ties statramsčiu. Tikėtina, kad J. G. užkrito ant automobilio priekio ir galva atsitrenkė į priekinį stiklą (t. 1, 128-130).

Teismo psichiatrijos 2006 kovo 30 d. – balandžio 20 d. akte nurodoma, kad R. K. betarpiškai prieš eismo įvykį, jo metu ir po jo nebuvo emocinio šoko būsenoje, jo būseną lemiantis veiksnys autoįvykio kontekste – apsvaigimas nuo alkoholio, kurio rezultate jo pažintinė veikla ir valinga savireguliacija buvo sutrikę (t. 2, l. 85-87).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis R. K. suprato padaręs eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės ir tyčia pasišalino iš autoįvykio vietos, taip nepagelbėdamas nukentėjusiesiems asmenims.

Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailėjimasis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-12-23 senato nutarime Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 p. teismams išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kalti­ninkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau.

Nuteistasis R. K. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 144 str. – jo veikoje esant subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės požymiui kaltei, neigė kaltės formos - tyčios buvimą. Todėl nėra pagrindo pripažinti dėl šios nusikalstamos veikos R. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi.

Taip pat nėra pagrindo pripažinti šią R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę esant ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. R. K. autoįvykio metu sunkiai sužalojęs nukentėjusiuosius nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmių - nesuteikė nukentėjusiesiems pirmosios medicininės pagalbos, neiškvietė greitosios medicininės pagalbos, iš autoįvykio vietos pasišalino, nukentėjusioji R. J. dėl patirtų sužalojimų mirė. R. K. nukentėjusiųjų atsiprašė tik teisiamojo posėdžio metu, tai yra praėjus beveik metams po nusikalstamos veikos padarymo, atlygino nedidelę dalį padarytos turtinės žalos, neatlygino bent dalį neturtinės žalos. Kolegija negali konstatuoti R. K. nuoširdaus gailėjimosi dėl jo padarytos veikos.

Paskirdamas nuteistajam R. K. bausmes, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Skiriant bausmes atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį – neatsargus nusikaltimas ir nesunkus nusikaltimas, apelianto asmenybę, R. K. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 144 str., sunkinančią aplinkybę – nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas paskyrė švelnesnes negu straipsnio sankcijose už padarytus nusikaltimus nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmes.

Tačiau apylinkės teismas skirdamas R. K. bausmes nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog R. K. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo policijos pareigūnas, turėjęs užtikrinti, kad kiti asmenys nepažeidinėtų įstatymų ir nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiesiems asmenims suteikti pagalbą. Skirdamas bausmę į asmens dirbamą darbą ir užimamas pareigas teismas gali atsižvelgti tik tiek, kiek tai susiję su kaltininko asmenybės charakteristika. Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad pareigą pagelbėti nukentėjusiesiems asmenims R. K. privalėjo kaip eismo dalyvis ir vairuotojas.

Apelianto R. K. argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai aplinkybės, jog R. K. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo policijos pareigūnas, nepripažino R. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, atmestinas. Lietuvos Respublikos BK 60 str. pateiktas baigtinis asmens atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos sunkinančių aplinkybių sąrašas ir teismas negali pripažinti kitą asmens atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nenumatytą minėtame baudžiamojo įstatymo straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimo ,,Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 17 p. nurodoma, kad ne­tei­sin­ga baus­me pri­pa­žįs­ta­ma to­kia baus­mė, ku­ri nors ir ati­tin­ka bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo nu­sta­ty­tas ri­bas, ta­čiau sa­vo rū­ši­mi ar dy­džiu yra aiš­kiai per švel­ni ar per griež­ta. Ap­skųs­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džiai ne­tu­ri bū­ti kei­čia­mi šiuo pa­grin­du ta­da, kai, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­jos nuo­mo­ne, nu­teis­ta­jam tu­rė­tų bū­ti pa­skir­ta tik ne­žy­miai griež­tes­nė ar švel­nes­nė baus­mė.

Kolegija, įvertinusi aukščiau apylinkės teismo bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, išskyrus aukščiau nurodytą aplinkybę dėl R. K. kaip policijos pareigūno pareigų, konkretizuodama šio apelianto asmenybę - anksčiau neteistas, iki nusikalstamų veikų padarymo nebaustas administracine tvarka, dirbo valstybės tarnyboje, yra susituokęs, augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, nukentėjusiesiems atlygino nedidelę dalį padarytos turtinės žalos, neturtinės žalos neatlygino, laiko, kad R. K. paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta bausmė teisingos. Kolegija mano, kad nuteistajam R. K. bausmės tikslai bus optimaliai pasiekti už nusikalstamas veikas paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmes, tačiau didesnes nei sankcijose nustatyti laisvės atėmimo bausmių minimumai ir mažesnes nei jų vidurkiai. Būtent tokio dydžio apylinkės teismo nuosprendžiu bausmės nuteistajam ir buvo parinktos. Kolegija nelaiko, kad apelianto advokato R. K. skunde akcentuojamos R. K. charakterizuojančios aplinkybės ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės būtų pagrindu žymiai griežtinti R. K. paskirtą bausmę.

Apelianto R. K. argumentas, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BK numatytas bausmių skyrimo taisykles, nepagrįstas. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nurodoma, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurio. Apylinkės teismas R. K. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 144 str., paskirdamas švelnesnę bausmę nei sankcijoje numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis, esant dėl šios nusikalstamos veikos R. K. atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. reikalavimų nepažeidė.

Idealiąja nusikaltimų sutaptimi laikytini atvejai, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. R. K. nusikalstamos veikos nelaikytinos padarytos viena veika. R. K. tik pažeidus Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala nukentėjusiųjų sveikatai, pasireiškė tyčia nepagelbėti nukentėjusiesiems asmenims, todėl nusikalstamos veikos nelaikytinos padarytos esant idealiajai nusikaltimų veikų sutapčiai ir nėra pagrindo K. K. už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bendrinti bausmių apėmimo būdu.

Apeliaciniame skunde nurodytas advokato R. K. argumentas, kad teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 2 metus negali padėti įgyvendinti bausmės paskirties, atmestinas. R. K. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę nurodyta atlikti atviroje kolonijoje. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BVK 91 str. atvirose kolonijose nuteistieji, jei yra būsto sąlygos, gali gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis, kolonijos administracijos leidimu be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi, jeigu neturi galiojančių nuobaudų, kartą per savaitę iki dviejų parų ar kasmetinių atostogų metu gali parvykti į namus. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones - gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį R. K. nesant atviroje kolonijoje, todėl apylinkės teismo paskirta pagrįstai. Taip pat apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas galėjo paskirti R. K. kitą baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą. Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. nurodyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos tik baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas.

Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 ,,Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą” 5 punkte, svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Kolegija spręsdama ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo atsižvelgia į aukščiau išdėstytas apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, išskyrus aplinkybę dėl R. K. kaip policijos pareigūno veiklos, aukščiau išdėstytas apeliantą charakterizuojančias aplinkybes. Vertindamas R. K. padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., pavojingumą, kolegija konstatuoja, kad neatsargią nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, prieš pėsčiųjų perėją nelėtino greičio ir prie jos nesustojo, kad praleisti pėsčiuosius, automobiliu kliudė pėsčiųjų perėjoje ėjusius nepilnamečius asmenis, įvykio metu vienas asmuo žuvo ir buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Ši nusikalstama veika sukėlė daug sunkesnius nei minimalius įstatymo numatytus padarinius – žuvo vienas žmogus, kitam buvo sunkiai sutrikdyta sveikta, dėl patirtų traumų pastarajam nustatytas sunkus neįgalumo lygis, jis iki šiol jaučia įvykio padarinius. Nors veika padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga.

Kolegija įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, laiko, kad paskirtos R. K. bausmės vykdymą atidėjus, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. bausmės paskirtis - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į neatsargaus nusikaltimo pobūdį, tampa sunkiai įgyvendinama, nes bausmė tokiu atveju realiai nevykdoma. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju tik labai ribotai galėtų leisti pasiekti bausmės paskirtį – apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nesant galimybės įgyvendinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytos bausmės paskirties, K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.

R. K. nusikalstama veika sukėlė neatstatomas pasekmes – nepilnametės R. J. mirtį, dėl ko nukentėjusieji B. J. ir R. J. patyrė itin didelius dvasinius išgyvenimus. B. J. dėl nusikaltimo sutriko sveikata – ji gydėsi nuo vidutinio sunkumo depresijos. Kolegija atsižvelgusi į R. K. turtinę padėtį – dirba ir gauna pastovias pajamas, jo kaltę – neatsargus nusikaltimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nukentėjusiųjų emocinius išgyvenimus, nusikaltimo pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, laiko, kad apylinkės teismas įvertino nukentėjusiesiems B. J. ir R. J. neturtinę žalą per maža pinigų suma.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendis pakeistinas ir padidintinas iš R. K. B. J. ir R. J. priteistos neturtinės žalos dydis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. iš R. K. nukentėjusiesiems R. J. ir B. J. bei nukentėjusiajam J. G. priteistinos išlaidos advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apygardos teisme, paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. R. K. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų R. J. ir B. J. atstovo adv. R. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti:

padidinti iš R. K. B. J. priteistos neturtinės žalos dydį iki 100000 Lt;

padidinti iš Romualdo K. R. J. priteistos neturtinės žalos dydį iki 100000 Lt.

Iš R. K. B. J. ir R. J. priteisti po 500 Lt advokato paslaugoms apmokėti, iš R. K. J. G. priteisti 800 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.