- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- I-7048-208/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiltmeta“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui G. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiltmeta“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šiltmeta“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) prašydama: 1) panaikinti 2016 m. kovo 17 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) viršininko sprendimą „Atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį teisės pažeidimą sumokėjimo“ Nr. (23.24-08)-327-1705, kuriuo nuspręsta neišdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį teisės pažeidimą sumokėjimo 18 mėnesių laikotarpiui; 2) grąžinti pareiškėjos prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo per 18 mėnesių VMI nagrinėti iš naujo arba išnagrinėti šį prašymą teisme ir išdėstyti nesumokėtą mokesčio nepriemoką 19 107,73 eurų per 18 mėnesių.
Pareiškėja paaiškina, jog 2016 m. vasario 17 d. UAB „Šiltmeta“ kreipėsi su prašymu į VMI dėl 28 285,33 Eur mokestinės nepriemokos, mokėjimo išdėstymo dalimis per 18 mėnesių, tačiau Skundžiamu sprendimu pareiškėjos prašymas buvo netenkintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnio 2 dalimi 7 punktu.
Pareiškėja teigia, jog VMI, priimdama Skundžiamą sprendimą neįvertino to, kad nedelsiant sumokėjus 28 285,33 Eur mokesčių pareiškėjos finansinė būklė taptų kritine. Šį savo argumentą pareiškėja grindžia tuo, jog UAB „Šiltmeta“ šiuo metu dirba 18 darbuotojų, kuriems kas mėnesį mokami atlyginimai. Nedelsiant sumokėjus mokesčių nepriemoką sutriktų atsiskaitymai su įmonės darbuotojais, būtų nevykdomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai. VMI Skundžiamame sprendime nurodė, kad į pareiškėjos sąskaitas įplaukė 43 721,85 Eur, tačiau mokesčių ji nemokėjo. Pareiškėjos teigimu, šis teiginys yra neteisingas, nes VMI 2015 m. birželio 19 d. pareiškėjai apskaičiavo 28 285,33 Eur mokesčių nepriemoką, kai šiuo sprendimu netenkinamas prašymas 19 107,73 Eur mokesčių nepriemokos mokėjimo išdėstyti dalimis. Matyti, kad nuo priskaičiuotos sumos, kai buvo sprendžiamas pareiškėjos prašymas nesumokėtų mokesčių nepriemoka nuo 28 285,33 Eur sumažėjo iki 19 107,73 Eur.
Be to VMI prie FM nesulaukusi sprendimo įsigaliojimo termino, 2016 m. kovo 23 d. vadovaudamasi MAĮ 105 straipsnio 1 dalimi elektroniniu paštu atsiuntė pareiškėjai raginimą sumokėti per 20 dienų 0,00 Eur sumą, o praėjus 20 dienų (2016 m. balandžio 15 d.) VMI, vadovaudamasi MAĮ 106 straipsnio 1 dalimi davė kredito įstaigoms nurodymą, nurašyti mokesčių nepriemokos sumas.
Šalies argumentai
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 25–27).
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškina, kad Skundžiamas sprendimas buvo priimtas remiantis 2015 m. kovo 17 d. išvada dėl UAB „Šiltmeta“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo (toliau – ir Išvada), kurioje analizuojama pareiškėjos veikla, jos konkurencingumas rinkoje, nagrinėjama pareiškėjos finansinė situacija ir galimybė padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Šioje Išvadoje nurodoma, kad pareiškėja turėjo ir turi finansinę galimybę subalansuoti savo piniginius srautus ir mokestinę nepriemoką sumokėti anksčiau nei per prašyme nurodytą mokestinės nepriemokos sumokėjimo laikotarpį, todėl VMI, vadovaudamasi MAĮ 88 straipsnio 2 dalimi bei Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268, 6 punktu pareiškėjos prašymo atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį teisės pažeidimą sumokėjimo netenkino. Atsakovė paaiškina, kad pareiškėjos veikla yra pelninga, todėl ji negali būti įvardinta, kaip sunkumus patirianti įmonė. Šį savo argumentą grindžia pareiškėjos veiklos rezultatais, iš kurių matyti, jog apskaičiuotas grynasis pelnas už 2014 m. yra 13 371,00 Lt, už 2015 m. 64 860,00 Eur. Į pareiškėjos turimą banko sąskaitą vien per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2016 m. vasario 8 d. įplaukė 43 721,85 Eur suma, pareiškėja neturi ilgalaikių įsipareigojimų, o 2016 metų pradžioje įsigijo transporto priemonę ir šiuo metu jai priklauso dvi transporto priemonės. Visi šie duomenys pagrindžia faktą, kad pareiškėja yra pelningai ir stabiliai veikianti įmonė, kuri turi finansinių pajėgumų laiku ir tinkamai atsiskaityti su VMI, todėl išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nėra pagrindo.
Pasisakydama dėl pareiškėjos skundo argumento, jog mokestinė nepriemoka yra mažinama, paaiškina, kad nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo, todėl nors pareiškėja yra pelningai dirbanti įmonė ir mokestinė nepriemoka yra mažinama, yra likusi nesumokėta ženkli mokestinės nepriemokos dalis, o pareiškėjos vadovas galimai pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumą ir tuo pačiu VMI interesus. Tokią prielaidą galima daryti remiantis tuo, kad nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2016 m. vasario 8 d. į pareiškėjos banko sąskaitą įplaukė 43 721,85 Eur suma, tačiau mokestinė nepriemoka nebuvo padengta.
Dėl pareiškėjos skundo argumento, kad 2016 m. kovo 23 d. siųstame raginime nėra nurodyta mokesčio suma, atsakovė paaiškina, kad ji ištaisė minėtame raginime nurodytą techninę klaidą ir papildomai informavo pareiškėją 2016 m. balandžio 25 d. raštu „Dėl pakartotinio UAB „Šiltmeta“ prašymo nagrinėjimo apie susidariusios mokestinės nepriemokos dydį“.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje byloje kilo dėl VMI atsisakymo atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį teisės pažeidimą sumokėjimą. Pareiškėja su tokiu VMI sprendimu nesutinka ir teigia, jog nedelsiant sumokėjus 28 285,33 Eur mokesčių pareiškėjos finansinė būklė taptų kritine.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ 88 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, jog sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Iš esmės tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir Taisyklių 6 punkte.
Iš šios nuostatos matyti, jog mokesčių administratorius, prieš priimdamas sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, įvertina, ar, mokesčių mokėtojui nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, jo finansinė būklė taptų kritiška, ar jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus finansinius įsipareigojimus, taip pat ar mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas suteiktų jam galimybę stabilizuoti finansinę būklę ir minėtą mokestinę nepriemoką sumokėti vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nurodytą laikotarpį. Kai mokesčių mokėtojas kreipiasi atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, mokesčių administratorius taip pat įvertina, ar mokesčių mokėtojas per sprendime nurodytą laikotarpį sugebės vykdyti kitus mokestinius įsipareigojimus.
Remiantis MAĮ komentaru, prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą mokesčių mokėtojas turi pridėti dokumentus, patvirtinančius, kad, nedelsiant sumokėjus mokesčius, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba atsirastų kitų sunkumų, vykdant finansinius įsipareigojimus, bei finansinės būklės stabilizavimo galimybes. Tokie dokumentai tai: sutartys, ketinimo protokolai, verslo planai ir (arba) kiti dokumentai. Mokesčių administratorius, įvertinęs mokesčių mokėtojo finansinę būklę bei visus mokesčių mokėtojo su prašymu pateiktus dokumentus, gali priimti neigiamą sprendimą, t. y. neatidėti arba neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtų teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3585/2001; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje A438-2139/2011).
Taigi, sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Šios mokestinės procedūros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį.
Kaip matyti iš teismui pateiktos Išvados (b. l. 7–11) turinio, kurios pagrindu buvo priimtas Skundžiamas sprendimas, mokesčių administratorius, išanalizavo pareiškėjos pateiktus duomenis, t. y. verslo planą, vadovavosi Taisyklėmis bei Statistikos departamento skelbiamais koeficientais, įvertino pareiškėjos finansinę būklę ir padarė išvadą, kad iš karto sumokėjus mokestinę nepriemoką pareiškėjos finansinė būklė netaptų kritine. Iš teismui pateiktų duomenų, kurių pagrindu buvo surašyta Išvada, matyti, kad įvertinus pareiškėjos su 2016 m. vasario 8 d. prašymu išdėstyti mokestinę nepriemoką ir baudą pateiktus finansinius duomenis (b. l. 45–63) bei finansinės rizikos ir likvidumo koeficientus pagal Statistikos departamento duomenis, visi rodikliai yra neigiami, t. y. įmonė neatitinka nemokios įmonės statuso. Iš Išvadoje pateiktų duomenų matyti, jog įmonė dirbo pelningai, jokių ilgalaikių įsipareigojimų neturi, o turėdama mokestinę nepriemoką, 2016 m. sausio 7 d. pirko transporto priemonę. Nors pareiškėja skunde teigia, jog ji turi ilgalaikių įsipareigojimų, tačiau iš atsakovės pateiktos medžiagos matyti, jog tokių įsipareigojimų ji neturi, jokių tai paneigiančių įrodymų pareiškėja nei teismui nei teikdama prašymą VMI nepateikė (b. l. 45–63). Taip pat, nepateikė duomenų, kokius trumpalaikius įsipareigojimus ji turi. Atsižvelgiant į visas minėtas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad minėtos mokestinės nepriemokos sumokėjimas nelems kritinės įmonės finansinės būklės.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo panaikinti pareiškėjos skundžiamą 2016 m. kovo 17 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko sprendimą „Atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį teisės pažeidimą sumokėjimo“ Nr. (23.24-08)-327-1705, o atmetus pirmąjį reikalavimą, atmetamas kaip išvestinis ir reikalavimas grąžinti pareiškėjos prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo per 18 mėnesių VMI nagrinėti iš naujo arba išnagrinėti šį prašymą teisme ir išdėstyti nesumokėtą mokesčio nepriemoką 19 107,73 eurų per 18 mėnesių, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiltmeta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.