Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys L. M., J. M. ir antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti L. M. ir J. M. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatant, kad L. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinio J. M. gaunamų pajamų.

Pareiškime nurodo, kad antstolės Elenos Miliauskienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0009/10/02575, užvesta dėl 376,51 Eur baudos išieškojimo pagal Akmenės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.6.-287-672/2009. Antstolė nustatė, kad skolininkė nedirba, turto iš kurio būtų galima išieškoti neturi, nėra galimybės išieškoti iš skolininkės gaunamų pajamų. Siūlyme nurodė, kad skolininkės sutuoktinis J. M. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna pajamas. Patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, kurią sudaro sutuoktinės gaunamos pajamos, nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/10/02575, dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. M. išieškotojos valstybės naudai. Antstolė Elena Miliauskienė nustačiusi, kad skolininkė niekur nedirba ir negauna jokių pajamų, į kurias galimas išieškojimo nukreipimas, nekilnojamo turto neturi, tačiau skolininkės sutuoktinis J. M. gauna darbo užmokestį, kuris yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 2020 m. spalio 19 d. patvarkymu Nr. Sj-62156 areštuoti skolininkės sutuoktinio darbo užmokestį ir turto arešto aktu Nr. Bj-7066 areštavo skolininkei L. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktiniui J. M., įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, išskaičiuojant ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies neviršijančios Vyriausybės nustatytą MMA. Taip pat minėtu patvarkymu Nr. Sj-62159 antstolė informavo skolininkę, kad ji ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos turi pateikti antstolei užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėtas patvarkymas skolininkei įteiktas 2020 m. lapkričio 16 d. tinkamai. Skolininkė gavusi minėtą patvarkymą su turto arešto aktu, per antstolės nustatyta terminą nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl antstolė 2020 m. gruodžio 1 d. priėmė patvarkymą siūlyti išieškotojui ir bendraturčiui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. Sj-73005.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad po santuokos sudarymo skolininkės sutuoktinis J. M. gauna darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad sutuoktinio gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkė L. M. ir suinteresuotas asmuo J. M. yra sutuoktiniai, duomenų apie galiojančias sutuoktinių vedybų ir turto padalijimo sutartis nėra, todėl aukščiau paminėtas areštuotas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas sprendžia, kad skolininkei L. M. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio J. M. darbo užmokesčio gaunamo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 666–667 straipsniais,

nutaria:

Nustatyti, kad skolininkės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaro ½ dalis sutuoktinio J. M., gaunamų pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0009/10/02575, grąžinti antstolei Elenai Miliauskienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.