Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui J. J., dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas R. J. ieškinį palaiko, prašo pripažinti, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo motinos L. J., mirusios 2010-03-22, asmeninė nuosavybė. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2010-03-22 mirė jo mama L. J.. Po mamos mirties jis, kaip vienintelis įstatyminis paveldėtojas, kreipėsi į Jonavos rajono 4-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo pagal 1992-03-17 sudarytą testamentą registro. Tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad mama L. J. mirė būdama santuokoje, kurią 1964-03-01 sudarė su atsakovu J. J.. Tačiau jo mama po santuokos sudarymo su J. J. faktiškai negyveno ir jokių ryšių iki savo mirties nepalaikė. Ji nuo 1964m. spalio mėnesio faktiškai gyveno ir vedė bendrą ūkį su ieškovo tėvu R -Z. B.. Mamai dirbant Jonavos melioracijos statybos montavimo valdyboje 1990-03-14 jai buvo išduotas orderis Nr.199 į vieno kambario butą, adresu: (duomenys neskelbtini) kuriame ji gyveno iki pat savo mirties. Minėtą butą ji už savo asmenines lėšas 1992 m. vasario 27 d. išsipirko iš Jonavos valstybinės melioracijos įmonės. L. J. faktiškai nuo 1964 m. kovo mėn. gyveno su atsakovu atskirai ir bendro ūkio nevedė. Ji 1992-02-27 išsipirko viena už savo asmenines lėšas pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr.I-1374 vieno kambario butą ir 1992-03-12 įregistravo daiktines teises į šį butą VĮ Registrų centre savo vardu. Nuo to laiko viena iš savo asmeninių lėšų remontavo minėtą butą, mokėjo mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas ir jame gyveno iki pat savo mirties.

Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad jo mama norėjo nutraukti su atsakovu santuoką, ieškojo atsakovo ir surado jį Kelmės rajone globos namuose, tačiau nespėjo santuokos nutraukti, nes mama mirė. Prieš tai jis dar kreipėsi į teismą dėl fakto nustatymo, kad priėmė palikimą po motinos mirties.

Atsakovas J. J. į teismo posėdį neatvyko. Gautas atsakovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Savo atsiliepime atsakovas nurodė, kad su ieškinio reikalavimu jis visiškai sutinka. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Liudytojas J. Y. teismo posėdyje parodė, kad L. J. jis pažinojo nuo 1965 m., kartu dirbo Melioracijos valdyboje. Jam žinoma, kad ji turėjo vieną sūnų (ieškovą). J. J. jis nepažinojo, nes tai buvo ankstesni įvykiai. Jis buvo kaimynas su L. J. ir J. J. niekada nematė. L. J. gyveno tik kartu su R. (sūnumi). Apie jos santuoką jam nėra žinoma.

Liudytoja V. L. teismo posėdyje parodė, kad ji artimai bendravo su L. J.. Jokių vyrų pas ją nematė, sūnus su anūkais tik atvažiuodavo. Apie santuoką L. J. jai pasakojo ir sakė, kad ji kelis mėnesius buvo ištekėjusi, apie vyrą nieko nežino. Santuoka nebuvo nutraukta.

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovo paaiškinimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1964 m. kovo 1 d. buvo sudaryta santuoka tarp ieškovo motinos L. S. (J) ir atsakovo J. J. (b. l. 7). Ieškovas yra nesantuokinis L. J. sūnus (b. l. 6), gimęs 1966 m. sausio 10 d., ieškovo gimimo akto įraše tėvu įrašytas R. Z. B, kurio tėvystė buvo nustatyta Jonavos rajono liaudies teismo 1975-10-06 sprendimu (b. l. 8). Minėtu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad L. J. su J. J. po santuokos sudarymo gyveno tik vieną dieną, o po to nuo 1964 m. spalio mėn. ji gyveno ne santuokoje su R. Z. B. ir jiems kartu gyvenant gimė sūnus R. L. J. mirė 2010 m. kovo 22 d. (b. l. 5). Po L. J. mirties palikimą įstatymo nustatyta tvarka pagal priėmė jos sūnus ieškovas R. J. (b. l. 10). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad santuoka tarp L. J. ir J. J. buvo nutraukta, todėl darytina išvada, kad L. J. mirė santuokoje.

Ieškovo ir liudytojų paaiškinimu bei Gyvenamosios patalpos orderio Nr. 199 (b. l. 16) duomenimis nustatyta, kad L. J. nuo 1965 m. gyveno Jonavoje ir dirbo Jonavos melioracijos statybos montavimo valdyboje, kur jai 1990 m. buvo suteiktas vieno kambario butas adresu: 9duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Šis butas buvo įgytas palikėjos nuosavybės teise privatizavimo būdu 1992 m. vasario 27 d. sutarties Nr. 1-28131 pagrindu (b. l. 11) ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre 1992-03-12 (b. l. 9). Už perkamą butą palikėja L. J. sumokėjo investiciniais čekiais (b. l. 12). Kai ieškovas kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, notaras informavo ieškovą, kad negali atlikti jokių notarinių veiksmų, nes nėra nustatytos sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys.

Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 str. 1, 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.) paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z.. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

SŠK 22 straipsnio 1 d., palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje M. M. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008). Šiuo atveju ieškovas paaiškino ir liudytojai patvirtino, kad palikėja L. J. savo bute, esančiame Jonavoje, Žeimių takas 5-20, visą laiką gyveno viena (su sūnumi) be sutuoktinio. 1992-02-27 sudarant sandorį, ji buvo įsitikinusi, kad turtas įgyjamas jos asmeninėn nuosavybėn ir už asmenines lėšas, nes sutuoktiniai kartu nebegyveno ir nevedė bendro ūkio nuo 1964 m., nes palikėja L. J. nuo 1964 m. spalio mėn. gyveno kartu su ieškovo tėvu R. Z. B., su kuriuo 1966 m. susilaukė sūnaus R.

Ginčo butas buvo įgytas privatizavimo būdu pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymą (Žin., 1991, Nr. 17-449) ir įregistruotas vieno iš sutuoktinių – L. J. vardu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 28 d. nutarime Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ išaiškino, kad privatizavus butus pagal Butų privatizavimo įstatymą, jie buvo asmenų įsigyti kaip vieno asmens nuosavybės teise - kai butas yra privatizuotas vieno asmens vardu (išskyrus atvejus, kai butai buvo privatizuoti sutuoktinių). To paties nutarimo 4 punkto trečioje pastraipoje pateiktame išaiškinime investiciniai čekiai kvalifikuojami kaip asmeninės lėšos. Bylos duomenimis nustatyta, kad už butą buvo sumokėta L. J. asmeninėmis lėšomis – valstybės vienkartinėmis išmokomis (b. l. 12). Atsakovas J. J. privatizavimo procese nedalyvavo, privatizavimo metu jis kartu su palikėja faktiškai negyveno ir šiuo metu pretenzijų į palikėjos įgytą turtą nereiškia, su ieškinio reikalavimu sutinka.

Duomenų apie tai, kad atsakovas J. J. būtų prisidėjęs prie L. J. įgyto turto (buto) įgijimo, jo pagerinimo, byloje nėra, šios aplinkybės nenustatytos.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už asmenines L. J. lėšas, ir kad buto įgijimo metu pirkėja buvo išreiškusi valią įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, todėl ieškovo ieškinys yra tenkintinas.

Šioje byloje ginčo dėl turto iš esmės tarp šalių nebuvo. Atsakovas su ieškinio reikalavimu sutiko, jo elgesys šioje byloje buvo tinkamas (gautas atsiliepimas ir prašymas dėl bylos nagrinėjimo), todėl atsižvelgiant į šalių elgesį, bylinėjimosi išlaidos šioje byloje paliekamos nepaskirstytos (CPK 93 str. 4 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., 283 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992-02-27 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-28131, buvo palikėjos L. J. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2010 m. kovo 22 d., asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.